Bendrosios Nuosavybės Teisė Lietuvoje: Geros Moralės Principų Įtaka

Bendroji nuosavybė - tai nuosavybės forma, kai du ar daugiau asmenų (bendraturčių) valdo tą patį turtą. Lietuvoje šios teisės įgyvendinimas yra reglamentuojamas Civiliniu kodeksu, o bendraturčių santykius veikia ne tik įstatymai, bet ir geros moralės principai.

Vilniaus Senamiestis - kultūros paveldas, kuriame susipina istorija ir modernumas.

Bendrosios Nuosavybės Teisės Įgyvendinimas

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.75 straipsnis imperatyviai nurodo, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Jeigu yra nesutarimų dėl valdymo, naudojimo ar disponavimo tvarkos, tai disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka. Bet kuris iš bendraturčių gali kreiptis dėl savo teisių gynimo. Bendraturčiai turi teisę gauti ataskaitą apie turto valdymą iš bet kurio dalinę bendrąja nuosavybę valdančio asmens.

Tačiau nederėtų pamiršti, kad Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.75 straipsnio 1 d. nustato: bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendraturčiai yra įpareigoti susitarimo siekti bendradarbiaujant, kooperuojantis, derinat savo interesus.

Atidalijimas iš Bendrosios Nuosavybės

Svarbu suprasti, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.80 straipsnio 1 d., kiekvienas bendraturtis gali reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas ir vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Ši nuostata konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006.

Vieno iš bendraturčių teisė atskirti savo dalį iš bendrosios nuosavybės, net jei tarp bendraturčių egzistuoja nesutarimas dėl atidalijimo fakto, vertintina kaip išeities pozicija, leidžianti konstatuoti, jog bendros valios, kaip esminės sąlygos egzistuoti bendrajai nuosavybei, nebėra.

Asmuo, atsidalinęs turtą iš bendrosios nuosavybės, jau yra įgyvendinęs savo turtines teises ir atsidalinimo būdu iš bendrosios nuosavybės sukūręs asmeninę nuosavybę. Nuo asmeninės nuosavybės teisinio įregistravimo momento jis nebėra bendrosios nuosavybės subjektas. Todėl pakartotinai reiškiant pretenzijas į dalį turto bendrojoje nuosavybėje būtų pažeistos LR CK 1.2 str., 1.137 str., 4.82 str. 1 d., 5 d., 7 d., 4.80 str., 4.75 str.

Asmens sutikimas, atliekant likusių ir nepasidalintų bendro naudojimo patalpų kadastrinius matavimus ar dalių paskaičiavimus, nėra reikalingas, nes asmuo, įgyvendinęs savo turtines teises ir bendrosios nuosavybės dalį įregistravęs asmeninės nuosavybės teise, nebėra bendrosios nuosavybės subjektas.

Atidalijimo iš Bendrosios Nuosavybės Procesas

Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra pakankamai sudėtingas procesas. Visi tarp bendraturčių, valdančių turtą bendrosios nuosavybės teise, klausimai turi būti aptarti ir sprendžiami tariantis apie bendrų patalpų naudojimo tvarką, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.75 straipsnio 1 d.

Tik tada, nepasiekus bendro susitarimo tarp bendraturčių dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ne teismo keliu, galima kreiptis į teismą ieškininės teisenos tvarka (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 4 d.).

Pagal Civilinio Kodekso 4.81 straipsnio 1 dalį, naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

Bendraturčių dalys nuosavybės teisėje nustatomos pagal CK 4.82 straipsnio, skirto daugiabučių namų savininkų bendrajai nuosavybei reglamentuoti, 5 dalyje įtvirtintas nuostatas. Daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko teisės į bendrąja nuosavybe esantį turtą (pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį tokiam turtui priskiriamos namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga) grindžiamos proporcingumo principu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, apskaičiuojant bendrosios nuosavybės dalis po bendro daikto, esančio daugiabučio namo butų savininkų bendrąja nuosavybe (pavyzdžiui - palėpės), pertvarkymo, į bendraturčiui, padidinusiam savo nuosavybę bendrosios nuosavybės sąskaita, priklausančių patalpų naudingąjį plotą neįskaitomas patalpų, išskirtų iš bendro daikto ir perduotų konkrečiam bendraturčiui, plotas, nes būtent dėl tokio išskyrimo ir pasikeičia dalys bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2005).

Geros Moralės Principas ir Bendrosios Nuosavybės Teisė

Visi bendraturčiai yra teisiškai įpareigoti siekti susitarimo dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo bendradarbiaujant, kooperuojantis bei aktyviai derinant savo interesus. Taip pat įgyvendinant bendrosios nuosavybės teisę bendrasavininkiai turi laikytis geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių, nepiktnaudžiavimo teisėmis, šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų (LR CK 1.2 ir 1.137 str.). Tai patvirtina LAT Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2006-10-13 byla Nr. 3K-3-536/2006 ir 2008-11-11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

Daugiabučių Namų Bendroji Nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.82 straipsnį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos.

Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.82 straipsnio 7 d. nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Elementai, priklausantys bendrajai nuosavybei (pagal CK 4.82 str. 1 d.):

  • Namo bendro naudojimo patalpos: Laiptinės, koridoriai, rūsiai, palėpės ir kt.
  • Pagrindinės namo konstrukcijos: Sienos, stogas, pamatai ir kt.
  • Bendrojo naudojimo įranga: Mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kt.

Iš nurodytų duomenų matyti, kad prašymą pateikęs asmuo jau yra įgyvendinęs nuosavybės teises į bendrosios nuosavybės turtą.

Išvada

Šioje išvadoje, kuri yra konsultacinio pobūdžio ir parengta konkrečiai pagal užduotus klausimus, pateikiama informacija yra bendro pobūdžio. Pateikta informacija negalima besąlygiškai vadovautis individualiu atveju konkrečioje byloje. Kiekviena ginčo situacija spręstina individualiai. Pateikta informacija yra tik jos rengėjų nuomonė ir jokiu būdu negali būti laikoma oficialiu dokumentu.

UAB “Teisės garantas” teikia šias teisines paslaugas: advokato paslaugos, teisinės paslaugos juridiniams asmenims, teisinės paslaugos fiziniams asmenims.

Žiaurios sunkią negalią turinčio vaiko priežiūros taisyklės: 1 maitinimas ir 4 sauskelnės per dieną

tags: #bendrosios #nuosavybes #teise #bendraturciai #privalo #vadovautis