Valstybinis auditas žemės ūkyje: ką svarbu žinoti?

Valstybinis auditas yra svarbi priemonė užtikrinti efektyvų ir skaidrų valstybės lėšų naudojimą žemės ūkio sektoriuje. Tai leidžia nustatyti problemas, optimizuoti procesus ir užtikrinti, kad žemės ūkio politika atitiktų visuomenės interesus.

Valstybės rezervo auditas

Valstybės rezervas yra vienas svarbiausių valstybės saugumo garantų, naudojamas ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Valstybės rezervo sudarymas, kaupimas ir tvarkymas“ rodo, kad valstybės rezervas sudaromas neatsižvelgiant į didžiausią riziką keliančius pavojus ir yra nepagrįstas jų valdymo planuose numatytais scenarijais.

Tai nėra pirmas Valstybės kontrolės auditas, skirtas įvertinti, ar sudarytos tinkamos sąlygos ir suformuotas valstybės rezervas, kuris užtikrins valstybės poreikius ekstremaliųjų situacijų, krizės metu (ir jų padariniams likviduoti), paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, kitais atvejais. Deja, rekomendacija dėl tinkamo valstybės pasirengimo per 8 metus taip ir nebuvo įgyvendinta.

Nuo 2022 iki 2025 m. pirmojo pusmečio valstybės rezervo atsargoms kaupti ir prižiūrėti skirta 12,6 mln. Eur. Jį sudaro 665 skirtingos atsargų pozicijos - medicinos, maisto produktų, susisiekimo ir civilinės saugos priemonių atsargos.

Audito metu nustatyta, kad Vyriausybė nėra patvirtinusi 660 valstybės rezervo atsargų pozicijų ir jų kiekių bei nenustatė terminų, iki kada šios atsargos turi būti sukauptos, nors to reikalauja teisės aktai. Dauguma Vyriausybės nustatytų metinių valstybės rezervo sukaupimo užduočių 2021-2024 m. nebuvo įvykdytos. Dėl to 2024 m. nepanaudota 37 proc. asignavimų, iš jų 25 proc.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad valstybės rezervui maisto produktų atsargos kaupiamos ne jas įsigyjant ir sandėliuojant, o rezervuojant pagal sutartis. Šis maisto produktų kaupimo būdas grindžiamas mažesniais kaštais, nes kaupiant atsargas fiziškai valstybė turėtų skirti finansavimą atsargoms įsigyti, transportuoti, sandėliuoti, administruoti ir atnaujinti.

Pažymėtina, kad atsargų saugojimo vietos parinktos neįvertinus didžiausių grėsmių ir galimų jų padarinių, taip pat neužtikrinant atsargų laikymo decentralizacijos. Todėl, kilus pavojui, dalis valstybės rezervo atsargų gali būti užterštos, prarastos arba tapti neprieinamos. Auditas parodė, kad nėra aiškiai suplanuota, kas ir kaip turėtų užtikrinti valstybės rezervo atsargų pristatymą į panaudojimo vietas. Todėl, kilus pavojui, atsargos gali nepasiekti gavėjų arba būti pristatomos pavėluotai.

Valstybinio lygio mobilizacijos pratybos „Vyčio skliautas“ taip pat atskleidė poreikį logistikos paslaugas teikti centralizuotai. Iki 2026 m. pabaigos Vyriausybė suplanavo sudaryti centralizuotų susisiekimo paslaugų teikimo sutartis, kurios užtikrintų, kad kilus pavojui logistikos paslaugos būtų teikiamos laiku.

Už valstybės rezervą atsakingoms institucijoms (Vyriausybei, ir jos kanceliarijos Nacionaliniam krizių valdymo centrui, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Žemės ūkio ministerijoms ir Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui) Valstybės kontrolė pateikė 16 rekomendacijų. Jas įgyvendinus, dar šiais metais būtų suplanuotas realiems pavojams pritaikytas valstybės rezervas, užtikrinantis gelbėjimo pajėgų ir nukentėjusių gyventojų poreikius ekstremaliųjų situacijų, krizės, nepaprastosios padėties, mobilizacijos ar karo metu. Suformavusi realius poreikius atitinkantį valstybės rezervą, Vyriausybė patvirtins jo sukaupimo iki 2030 m. planą.

Dalis šio audito ataskaitos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, yra įslaptinta. Visos apimties audito ataskaita pateikta sprendimų priėmėjams, turintiems teisę susipažinti su šia informacija.

VMVT veiklos vertinimas

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ketina tirti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vidaus kontrolės sistemą, IT išteklių valdymą, finansinius išteklius ir valdomą turtą, viešuosius pirkimus. Ministerija prašė, kad Vyriausybė pavestų tarnybai tinkamai ir laiku teikti duomenis ŽŪM ir išorės ekspertams.

Kodėl to reikia, ministerija dokumentuose konkrečiai nepaaiškina, juose tik rašoma, kad norima įvertinti VMVT 2024-2025 metų veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei priimti sprendimus dėl Tarnybos veiklos procesų optimizavimo.

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė išreiškė pritarimą tokiam auditui. Ji pabrėžė, kad tai yra pagalbos priemonė identifikuoti, kur yra problemos. Sprendimui pritarta bendru sutarimu.

ŽŪM teigimu, šis vertinimas nėra nukreiptas į konkretų asmenį ar jo pareigas. Pasitelkiant nepriklausomus išorės ekspertus siekiama objektyviai įvertinti situaciją ir, jei reikia, pateikti rekomendacijas veiklos tobulinimui. Veiklos vertinimas inicijuojamas įgyvendinant 2025 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pavedimą.

VMVT informacijos teigia neturinti apie ŽŪM inicijuojamą VMVT veiklos vertinimą ar kreipimąsi į Vyriausybę dėl tokio vertinimo atlikimo. VMVT veikla yra reglamentuota teisės aktais, o pati tarnyba yra pavaldi ir atskaitinga Vyriausybei.

2024 m. vasario 15 d. Vyriausybė įvykdė VMVT reformą ir atliko struktūrinius pokyčius, kuriais siekiama stiprinti atsparumą korupcijai bei padidinti veiklos efektyvumą atskiriant paslaugų ir kontrolės, centralizuojant rizikos vertinimo, planavimo funkcijas bei optimizuojant teritorinių padalinių skaičių.

VMVT veiklą periodiškai vertina Valstybės kontrolė (paskutinis auditas atliktas 2023 m.), Nacionalinis akreditacijos biuras bei Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas (DG SANTE). VMVT nuosekliai įgyvendina auditų metu pateiktas pastabas ir rekomendacijas, o veiklos priežiūrą vertina kaip svarbią nuolatinio tobulinimo dalį.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) auditas

„Tarpinstitucinis auditas atskleidė tai, apie ką buvo kalbama jau daug metų - NŽT veikla nepateisina nei visuomenės, nei steigėjo lūkesčių. Vertingiausią valstybės jai patikėtą turtą - žemę - valdo neefektyviai. Įstaigą nuolat persekioja neskaidrumo šešėlis. Nerimą kelia neefektyvi struktūra, lėtas skaitmenizavimo procesas, kontrolės trūkumas“, - sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Auditorių išvados skelbia, kad NŽT struktūra yra per daug decentralizuota, darbo užmokestis teritoriniuose skyriuose nekonkurencingas - mažesnis už kitų institucijų darbuotojų. Darbuotojų kaita per pastaruosius keletą metų padidėjo nuo 5 proc. iki 16 proc. Trūksta šeštadalio darbuotojų.

Įstaiga nuolat dalyvauja tūkstančiuose teisminių bylų ir daugybę laiko eikvoja atsakinėdama į skundus. Su teritoriniais skyriais dirbantys NŽT centro padaliniai skundams skiria didžiąją dalį darbo laiko, iš kurių 20 proc. atvejų yra dėl 30 metų senumo įvykių. Dalis teisminių ginčų pasibaigia taikos sutartimis.

Nėra aiškių kriterijų, kokiais atvejais taikos sutarčių sudarymo klausimai yra svarstomi ir priimami sprendimai. Vienas garsiausiai pastaruoju metu nuskambėjusių pavyzdžių - taikos sutartis su bendrove „SKR Baltic“ dėl 8 ha sklypo Vilniuje, Oslo g. 1 pardavimo.

STT periodiškai atlieka tyrimus ir nustato korupcines apraiškas NŽT veiklos srityse. Netinkama NŽT darbuotojų privačių interesų deklaravimo kontrolė, nevertinami galimi NŽT darbuotojų ryšiai ir sudaryti sandoriai su NŽT, galintys kelti interesų konfliktų.

Auditoriai atkreipė dėmesį, jog dalis NŽT darbuotojų dėl prieinamos tarnybinės informacijos, tikėtina, turi palankesnes sąlygas gauti informaciją apie laisvus valstybinės žemės plotus, juos išsinuomoti, gauti laikinai naudoti ir gauti ES paramos tiesiogines išmokas už deklaruotas žemės naudmenas, taip pat išvengti atsakomybės už galimai nesąžiningai deklaruotą žemės ūkio veiklą ar kitus pažeidimus.

Audito duomenimis, apie du trečdaliai NŽT valdomos valstybinės žemės - iš viso apie 640 tūkst. ha - neįregistruota Nekilnojamo turto registre. Neįregistruotos valstybinės žemės inventorizacija, siekiant identifikuoti neteisėto jos naudojimo atvejus, neatliekama, nesukurtas NŽT ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) bendradarbiavimo mechanizmas.

Dėl to galimai apie 29 tūkst. ha yra dirbama neturint teisinio pagrindo - sklypo valdymo teisę patvirtinančių dokumentų. Iki šių metų pradžios vis dar nebuvo atkurtos daugiau nei 4700 piliečių nuosavybės teisės į beveik 3500 ha žemės, miško ir vandens telkinių.

Be to, sukaupta 5,7 mln. eurų neišmokėtų kompensacijų piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamą turtą, nes dėl dalies pinigų gyventojai nesikreipė į NŽT. Nerandama ir 7000 ha „čekinės“ žemės savininkų. Skaičiuojama, kad šios žemės vertė siekia 55 mln. Eur.

Daugiau nei pusė žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų nenustatoma pažeidimų, nes tikrinamieji informuojami iš anksto arba dėl netinkamos rizikingų atvejų atrankos. Iš NŽT teikiamų 52 administracinių paslaugų pilnai skaitmenizuota tik 14, o rinkliavos nustatytos tik 5, todėl į valstybės biudžetą nesurenkama mažiausia 360 tūkst. eurų per metus. NŽT ir kitų institucijų informacinės sistemos bei registrai ar atskiri jų moduliai nesusieti tarpusavyje, o tai sudaro prielaidas piktnaudžiauti turima informacija.

Žemės ūkio ministras teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinė pertvarka yra neišvengiama. Šiuo metu bendradarbiaudami su NŽT vadovybe rengiame planą, kaip, atsižvelgiant į audito rekomendacijas pertvarkyti organizaciją, kad jos veikla būtų efektyvesnė ir geriau atitiktų jai keliamus tikslus.

NŽT profsąjunga šį auditą vertina kaip neobjektyvų, nekompetentingą ir nekorektišką. Jis buvo atliktas nesilaikant veiklos auditui keliamų reikalavimų ir rengiant audito ataskaitą visiškai nebuvo atsižvelgta į NŽT pateiktus išaiškinimus. Pasak profsąjungos pirmininko, tobulinti žemėtvarkos procesus, procedūras ir algoritmus būtina, tačiau tai gali padaryti tik Žemės ūkio ministerija, kuri ir yra atsakinga už žemės ūkio politikos formavimą bei teisinės bazės tobulinimą.

Pagrindiniai NŽT audito duomenys

Apibendrinant, valstybinis auditas žemės ūkio sektoriuje Lietuvoje atskleidžia tiek stipriąsias puses, tiek tobulintinas sritis. Audito rezultatai yra svarbūs priimant sprendimus, siekiant užtikrinti efektyvų ir skaidrų valstybės lėšų naudojimą, bei gerinant žemės ūkio politiką.

tags: #valstybinis #auditas #zemes #ukio