Utenos Rajono Dvarų Istorija: Nuo Klestėjimo Iki Šių Dienų

Dvaras dažnam šiandien asocijuojasi su turėtais didžiuliais turtais, puotomis ir valdžia. Tai statinys, slepiantis savyje daugybę gyvenimų, išgyvenimų ir įvykių. Vienur išpuoselėti ir iki šių dienų išlikę didingi pastatai, juosiami prižiūrimų parkų, kitur - sugriuvusios sienos, kurių tuštumą ir skurdumą pabrėžia praskrendančios varnos karksėjimo aidas buvusiuose koridoriuose, o takai seniai užžėlę varnalėšomis ir dilgelėmis, dar kitur - nė su žiburiu nebesurastum ir vietos, kur stovėjo kažkada buvęs itin svarbus administracinis, politinis, kultūrinis objektas - tai vis apie tas pačias kadaise Lietuvoje buvusias 3 300 dvaro sodybų. Šiandien tokių yra apie 500, daugelis iš jų tik fragmentai.

Ir kas nežino ar nėra aplankęs bent vieno Lietuvos dvaro? Burbiškio, Lentvario, Rokiškio, Raudondvario, Taujėnų ir kiti dvarai, rūmai, pilys, ansambliai… Kiek eiliniam lietuviui dar nematytų ir neregėtų puošia Lietuvos lygumas, kiek jų bado pro apskretusias langines žvelgiančių piktžolių pirštais ir priekaištauja už nepriežiūrą…

Utenos rajonas - ne išimtis. Čia yra išlikusių ir prižiūrimų dvarų, čia kai kurie statiniai yra kritinės būklės, o apie kitus galime sužinoti jau tik iš knygų puslapių.

Dvarų Skaičius ir Būklė Utenos Rajone

Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistas Arvydas Mitalas sakė, kad Utenos rajone, pagal istorinius šaltinius, buvo apie 119 dvarų ir palivarkų. „Išliko tik 15, kurie yra įrašyti į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kultūros vertybių registrą. Tiesa, du iš jų 2014 metais neteko kultūros paveldo apsaugos. Tai Noliškio buvusio dvaro sodybos fragmentai Daugailių seniūnijoje ir Bajoriškių palivarko sodybos fragmentai taip pat Daugailių seniūnijoje”, - teigė A. Mitalas.

Specialistas tvirtino, kad Užpalių dvaro sodybos administracinis pastatas ir dalis Jotaučių dvaro sodybos pastatų yra savivaldybės rūpestis. „Visi kiti turi savininkus. Tai dažniausiai pagal pajus žmonėms išdalyti kultūros paveldo objektai. Tokio statinio valdytoju tapęs žmogus dažnai nesupranta jam tekusios naštos ir atsakomybės, todėl kyla nemažai rūpesčių dėl privalomos pastatų priežiūros”, - sakė A. Mitalas.

Kultūros Paveldo Objekto Valdytojo Pareigos

LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme teigiama, kad valdytojas privalo:

• prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio;
• patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą;
• laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius;
• istorinius želdynus - kultūros paveldo objektus prižiūrėti ir tvarkyti pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, skirtą istorinių želdynų tvarkybai ir suderintą su Aplinkos ministerija.

„Žmogui dažnai atrodo, kad pardavęs dvarą gali paimti milijonus, bet iš tiesų šiandien išlikę statiniai reikalauja didžiulių investicijų. Valdytojas turi juos jei ne atgaivinti, tai bent jau minimaliai apasugoti nuo aplinkos poveikio”, - patikino A. Mitalas.

Utenos Rajono Dvarų Sodybų Sąrašas

Šiandien Utenos rajone yra 15 dvaro sodybų:

1. Užpalių dvaro sodyba (administracinis pastatas, tvartas, vandens malūnas) Užpalių miestelyje. Statyta XIX a. pr., 1836, 1877 m.
2. Degsnio buvusio dvaro sodybos fragmentai (rūmai, sandėlis, ūkinis pastatas) Degsnio kaime, Daugailių seniūnijoje.
3. Bikuškio dvaro sodyba (rūmai, klojimas, svirnas, tvartai) Bikuškio kaime, Sudeikių seniūnijoje. Atsiradimo data XIX a.
4. Jotaučių dvaro sodyba (rūmai, pastatas, 3 tvartai) Jotaučių kaime, Utenos seniūnijoje. Amžius XIX-XX a. pr.
5. Noliškio buvusio dvaro sodybos fragmentai (gyvenamojo namo griuvėsiai, klėtis, ūkinis pastatas, tvartas) Noliškio kaime, Daugailių seniūnijoje. 2014 m. kovo 3 dieną Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimu kultūros paveldo apsauga panaikinta.
6. Vaikutėnų buvusio dvaro sodybos fragmentai (arklidė, tvartai, jaujos, kumetynai) Vaikutėnų kaime, Daugailių seniūnijoje.
7. Vyžuonėlių buvusio dvaro sodybos fragmentai (rūmai, gyvenamieji namai, sandėlis, tvartas, kluonai, arklidė, kalvė, kumetynas) Vyžuonėlių kaime, Vyžuonų seniūnijoje. Šiais metais atgimė ir Vyžuonėlių dvaras, kuris sietinas su garsia dailininke Mariana Veriovkina.
8. Avižienių buvusio dvaro sodybos fragmentai (bravoras, gyvenamasis namas, kumetynas, tvartas, rūsys) Avižienių kaime, Leliūnų seniūnijoje.
9. Daugilio dvarvietė Sudeikių seniūnijoje. Amžius XVI a. pab.-XVIII a.
10. Leliūnų buvusio dvaro sodybos fragmentai (rūmai) Leliūnų miestelyje.
11. Bajoriškių palivarko sodybos fragmentai (rūmai, ledainė, tvartas) Bajoriškių kaime, Daugailių seniūnijoje. 2014 m. rugsėjo 15 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimu kultūros paveldo apsauga panaikinta.
12. Utenos buvusio dvaro sodybos fragmentai (rūmai, sandėlis, kalvė, tvartas, klojimas) Utenos mieste.
13. Saldutiškio dvaro sodyba (rūmai, svirnas, ledainė, tvartas, arklidės) Saldutiškio miestelyje. Amžius XVIII a. pab.-XX a. pr.

Panagrinėkime kai kurių dvarų istoriją išsamiau.

Užpalių Dvaro Sodyba

Iki XVIII a. vidurio dvaras priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam kunigaikščiui. XVIII a. II pusėje jis perduotas Mykolui Oginskiui, 1796 m. - Juozapui Poniatovskiui, apie 1800 m. dvarą perpirko Pranciškus Sapiega, kuris ėmėsi pertvarkymų, statyti naujus pastatus (kurie šiandien sudaro dvaro sodybą). Sodyboje buvo administratoriaus namas ir gerai įrengta ūkinė dalis Šventosios, kanalo ir tvenkinio krantuose.

Po 1831 m. sukilimo sodyba, konfiskuota iš Eustachijaus Sapiegos, atiteko valstybės iždui, buvo nuomojama. Dvaro savininkai Užpaliuose negyveno, dvaro administratoriui buvo skirtas administratoriaus namas. Nuo 1870 m., šalia pastačius cerkvę atkeltiems rusų tautybės asmenims, administratoriaus name apsigyveno cerkvės dvasininkai, be to, pastate veikė pradinė rusiška mokykla. Nuo 1918 m. Administratoriaus name veikė valsčiaus valdyba, nuo 1921 m. progimnazija, 1974 m. įrengtas Užpalių vidurinės mokyklos bendrabutis.

Dvaro tvartas turėjo tiek gyvenamą, tiek ūkinę paskirtį: PR gale buvo ekonomo butas, o ŠR - tarnų, už jų arklidė, ratinė, gyvulių patalpos. Vėliau dalyje patalpų buvo mokykla, viršaičio butas, valsčiaus administracija, daboklė, arklidė. Malūnas su pertraukomis veikė iki 1969 m. Šiuo metu visi pastatai apleisti ir nenaudojami.

Užpalių pradinėje rusiškoje mokykloje mokėsi Juozas Baranauskas (1862-1928), vėliau tapęs knygnešiu.

Jotaučių Dvaro Sodyba

XVII-XIX a. Jotaučių dvarą valdė Kozielos-Poklevskiai. XIX a. pab. Jotaučių dvarą valdė Adomas Koziela. 1897 m. dvaras priklausė Tamošiui Kozielai. Pirmojo pasaulinio karo metais jis pasitraukė į Rusiją. 1914 m. dvarą užvaldė vokiečiai, rūmai tapo kareivinėmis, tvartai - arklių ligonine. 1919 m. Jotaučių dvarą valdė bolševikai, jame veikė jų komitetas. 1920 m. Tamošius Koziela grįžo į Jotaučius. Per žemės reformą dvaras išparceliuotas, savininkui palikta 80 ha žemės, kita paskirta savanoriams. 1940 m. T. Kozielai palikta 9 ha žemės, ji išdalyta 5 naujakuriams. 1941 m. žemė vėl jam grąžinta. Po Antrojo pasaulinio karo dvarininkas išvyko gyventi į Lenkiją.

Iki šių dienų išliko 5 dvaro laikotarpio pastatai: rūmai, pastatas, trys tvartai bei parko fragmentai. Šiuo metu Jotaučių dvaro sodyba priklauso Utenos rajono savivaldybei ir privatiems asmenis.

Saldutiškio Dvaro Sodyba

Saldutiškio dvaras minimas nuo XVIII a. pab. Pagal 1811 m. surašymą Saldutiškį valdė Martyno Valiulio sūnus Antanas Valiulis. Antanas Jaloveckis (1772-1852 m.) nusipirko dvarą XIX a. pr. XIX a. pab.-XX a. pr. - dvaro klestėjimo laikai. Jie sutampa su tuo metu gyvenusių Boleslovo Jaloveckio (1846-1917 m.) bei Mečislovo Jaloveckio (1876-1962 m.) veikla.

Boleslovas Jaloveckis buvo generolas, karo inžinierius, aktyvus visuomenės ir politinis veikėjas, Vilniaus gubernijos atstovas pirmojoje Valstybės Dūmoje. Jo sūnus Mečislovas Jaloveckis gimęs Saldutiškyje gavo puikų išsilavinimą, baigė diplomatinius mokslus Peterburgo imperatoriškame licėjuje, tačiau vėliau nusprendė pakeisti specialybę - baigė Rygos politechnikos instituto žemės ūkio fakultetą, Vokietijoje įgijo agronomijos daktaro laipsnį. Tarnaudamas Vilniaus žemės banke dvarų įkainotoju, daug važinėjo po Lietuvą. Savo akvarele pieštuose darbuose jis įamžino 1 500 dvarų pastatų.

Saldutiškio dvaro pastate 1945-1952 m. veikė Saldutiškio valsčiaus stribų būstinė. Rūsyje buvo įrengta laikinojo sulaikymo areštinė. Nuo šio pastato PV kryptimi, maždaug už 50-60 m yra mažiausiai dviejų partizanų užkasimo vieta.

Aukščiau pažymėtu laiku Saldutiškio dvaro rūmų dešiniojo fligelio pirmame aukšte buvo įsikūrusi NKVD-MVD-MGB sovietų karinė įgula. Žinoma, kad šioje kapavietėje yra enkavėdistų ir stribų užkasti žuvę, nužudyti partizanai.

Šiandien dvarai išgyvena renesansą. Siekiama juos saugoti, restauruoti, sugrąžinti gyvenimą. Dažnai tokie statiniai tampa muziejais, kuriuose vyksta plenerai, koncertai, konferencijos, parodos… Atgyja ir mažiau žinomi ar prasčiau išlikę dvarai. Tokiems reikia nukreipiamųjų ženklų.

tags: #vanagu #sodyba #ukinis #baznycia