Šiame straipsnyje aptarsime svarbius aspektus, susijusius su vandens poreikiu gyvenamajam name, pradedant nuo karšto vandens temperatūros reikalavimų ir baigiant nuotekų valymo įrenginių pasirinkimu.
Karšto Vandens Temperatūra ir Kokybė
Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatyta, kad pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti 50-60 ℃. Konkretaus gyvenamojo namo gyventojai renkasi, kokią tikslią temperatūrą palaikyti šilumos punkte, informuodami apie savo sprendimą namo karšto vandens sistemų prižiūrėtoją, nenusižengiant minėtam teisės aktui.
Jeigu tiekiamo karšto vandens kokybė neatitinka teisės aktuose nustatytų kokybės reikalavimų, vartotojai turi teisę kreiptis į daugiabučio gyvenamojo namo vidaus šildymo sistemų prižiūrėtoją arba karšto vandens tiekėją, kad šie, atitinkamai savo atsakomybės ribose, užtikrintų tinkamos kokybės karšto vandens tiekimą. Galimos žemos karšto vandens temperatūros priežastys - cirkuliacijos sutrikimai karšto vandens sistemoje, pvz., užsinešę stovai, cirkuliacinio siurblio gedimai ir pan.
Pastato Šildymo ir Karšto Vandens Sistemos Priežiūra
Pastato šildymo ir karšto vandens vidaus sistemos yra to pastato savininkų nuosavybė, kuriai prižiūrėti pasitelkiamas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, kurio pareiga yra užtikrinti racionalią šilumos ūkio priežiūrą. Karšto vandens sistemos priežiūros ribų ir tiekimo-vartojimo ribų nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Vartotojai, kurie su AB „Šiaulių energija“ yra sudarę Karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį ir (arba) Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualias sutarčių sąlygas, Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį, šias ribas gali pasižiūrėti Šilumos perdavimo tinklų, šilumos įrenginių nuosavybės, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros ribų ir tiekimo-vartojimo ribos nustatymo akte (priedas prie sutarties).
Atsisakymas Įleisti Vandens Tiekėjo Atstovą
Informuojame, kad nuo 2026 m. vasario 1 d. atsisakius įleisti Vandens tiekėjo įgaliotą atstovą, pateikusį Vandens tiekėjo įgalioto asmens pasirašytą prašymą ir Vandens tiekėjo išduotą darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde, pareigomis, darbo dienomis nuo 8 iki 20 val. į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą (įrengti ar pakeisti atsiskaitomuosius geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus, atlikti jų metrologinę patikrą, patikrinti apskaitos prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, patikrinti vandentiekio įvado ir (ar) nuotekų išvado techninę būklę, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui) (toliau - atlikti tam tikrus veiksmus), nuo atsisakymo įleisti dienos (atsisakymo įleisti diena laikoma diena, kurią Vartotojas informavo, kad atsisako įleisti Vandens tiekėjo įgaliotą atstovą atlikti tam tikrus veiksmus, arba pirma kalendorinė diena pasibaigus registruotame laiške nurodytam terminui) Vartotojo suvartoto geriamojo vandens kiekis ir (ar) išleistų nuotekų kiekis skaičiuojamas vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį padauginus iš koeficiento 2. Tokiu būdu suvartoto geriamojo vandens ir (ar) nuotekų kiekis skaičiuojamas, kol bus atlikti tam tikri veiksmai.
Energinio Naudingumo Klasė A++
Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujai statomiems pastatams privaloma A++ energinio naudingumo klasė. Architektas Rytis Kaminskas teigia, kad A++ klasė visiškai neriboja architektūrinių sprendimų ir tampa naująja norma.
R. Kaminsko teigimu, statydami energetiškai efektyvius namus, architektai ne tik prisideda prie žaliojo kurso įgyvendinimo, bet ir kuria naujo, daug aukštesnio lygio žmonių gyvenimo kokybę ir komfortą šiuolaikiškuose namuose: „Aukštų šiluminių parametrų langai, bendras pastato sandarumas, konstrukciniai efektyvūs sprendimai, įdiegiamos efektyvios šildymo ir vėdinimo sistemos, užtikrinama tolygi temperatūra, apsauga nuo perkaitimo ir daug kitų privalumų, kuriančių aukštesnę gyvenimo kokybę ir komfortą. Labai svarbu paminėti, ypač šiuo metu, brangstant energijos ištekliams, kad tokie energiškai efektyvūs pastatai sukuria ir saugumo jausmą, nes jų energijos poreikis yra labai mažas.“
Architektas R. Kaminskas pabrėžia, kad projektavimas ir pats projektas šiuo atveju tampa vis aktualesnis. Labai svarbu suprasti - jei yra aukšti reikalavimai, reikia daugiau padirbėti, kokybiškai suprojektuoti, susiskaičiuoti ir parengti tikslų projektą, tik tuomet pradėti statybas.
Pagrindiniai pokyčiai, kurie nuo 2021 m. sausio 1 d.:
- Iš esmės pasikeitė pastato energijos suvartojimas. A++ klasės pastatų didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija (daugiau nei 50 proc.).
- Aukštesni reikalavimai vėdinimo sistemai. Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 80 proc.
- Sugriežtėjo atitvarų šilumos perdavimo koeficientų (U) vertės W/m²∙K. Tai reiškia kad reikia daugiau termoizoliacijos sienoms, stogui ir grindims.
Kauno technologijos universiteto statybos inžinerijos mokslų daktarė Gintarė Mikšienė teigia, kad siekiant A ++ klasės saulės elektrinė nėra būtina, tačiau tokiu atveju būtinas aukštų parametrų šiluminis siurblys su aukštu sezoniniu naudingumo koeficientu (ηSPF). Šiuo atveju aktualus šildymo koeficientas COP.
Būtina užtikrinti atitvarų U vertes, kurios nurodytos toliau lentelėje. Pastato A++ energinę klasę lemia ne tik teisingai suprojektuotų atitvarų arba ne tik šilumos šaltinio parinkimas, bet ir visa visuma, t. y. šilumos šaltinis negali būti tik dujinis katilas ar tik šildymas elektra. Jei vis tik užsakovas ar projektuotojas nenori atsisakyti tokio šildymo, tada prie šio scenarijaus turi būti pridėta atsinaujinančių išteklių energija, t. y.
| Atitvaros rūšis | Šilumos perdavimo koefic. (U), W/m²∙K |
|---|---|
| Sienos | ≤ 0.15 |
| Stogas | ≤ 0.10 |
| Grindys | ≤ 0.12 |
| Langai | ≤ 0.80 |
| Durys | ≤ 1.00 |
Kai kurie statytojai nori sutaupyti termoizoliacijos storį, ypač lauko sienos: „Statytojai naudoja poliuretano plokštes (PIR) siekdami aukštos šiluminės varžos ir plonesnės sienos konstrukcijos. Tačiau pamirštama įvertinti ne tik termoizoliacijos įgeriamumą vėdinamai ar nevėdinamai atitvarai, bet ir tvirtinimo elementų (metalinių smeigių ar sraigtų, metalinių ar nerūdijančiojo plieno laikiklių, kurie skirti lauko apdailai tvirtinti, ir pan.), kurie kerta termoizoliacinį sluoksnį, įtaką.
Which Contractor License Should You Get? (Class A, B, or C) Build Bigger Projects & Make More Money
Nuotekų Valymo Įrenginiai
Nuotekų valymo įrenginiai - populiarus pasirinkimas tiek individualiuose namuose, tiek visuomeninės paskirties patalpose. Priklausomai nuo to, ar įrangą planuojama naudoti nuolat, ar ne, jos pasirinkimas gali skirtis.
Nuotekų valymo įrenginio, skirto netipiniam objektui, pavyzdžiui, kaimo turizmo sodybai, banketinei salei ar gamybinėms patalpoms, pasirinkimas yra pakankamai sudėtingas procesas. Tai daroma remiantis specialiais skaičiavimais (Vandens vartojimo normos RSN 26-90, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. Svarbu pastebėti, kad nuolat negyvenamoms patalpoms skirti įrenginiai nėra parenkami pagal asmenų skaičių, kaip kad gyvenamajam namui. Šiuo atveju būtinai reikalinga paskirstymo talpa su siurbliu ir laiko rėle, už kurios statomas valymo įrenginys. Tai leidžia užtikrinti tinkamą buitinėse nuotekose esančių teršalų šalinimą.
Dabar dažniausiai naudojami yra naujos kartos biologiniai nuotekų valymo įrenginiai. Jie efektyviai pašalina tiek azotą, tiek fosforą, todėl pilnai atitinka visus šiuo metu galiojančius aplinkosauginius reikalavimus. Teršalų šalinimas šiuo atveju pagrįstas aerobinių mikroorganizmų veikla ir suslėgto oro naudojimu. Jis labai artimas gamtoje vykstantiems procesams, todėl yra visiškai saugus ir nekenksmingas aplinkai.
Iš biologinio įrenginio ištekančios nuotekos yra pakankamai švarios (pašalinama netgi iki 98 proc. teršalų), skaidrios ir bekvapės. Todėl jos gali būti išleidžiamos tiesiai į aplinką, pavyzdžiui, melioracijos griovį, upelį ar panašiai. Jeigu jų netoliese nėra, išvalytos nuotekos gali būti filtruojamos į gruntą. Taigi yra net keletas pasirinkimo variantų.
Dar vienas privalumas, kuriuo pasižymi biologinis nuotekų valymo įrenginys, yra lengva jo eksploatacija ir priežiūra. Net, jei patalpose ir negyvenama nuolat, tam nereikės skirti daug dėmesio. Tyliai veikianti įranga neskleidžia nemalonaus garso, be to, pasižymi minimaliomis elektros energijos sąnaudomis. Todėl neverta baimintis dėl žymiai išaugusių mokesčių. Laikui bėgant biologiniuose nuotekų valymo įrenginiuose susikaupia perteklinis dumblas.
Planuojate įsigyti nuotekų valymo įrenginius patalpoms, kuriuose gyvenama ne nuolat? Jų pasirinkimas yra ganėtinai specifinis, todėl tai padaryti savarankiškai gali būti išties nelengva. Norint sutaupyti laiko, išvengti nereikalingų išlaidų ir streso, rekomenduojama kreiptis į specialistus.
tags: #vandens #poreikis #gyvenamajam #namui