Vandens Skaitiklio Patalpos Reikalavimai: Svarbi Informacija Gyventojams

Šiame straipsnyje aptarsime vandens skaitiklių įrengimo reikalavimus, priežiūros ypatumus ir prevencines priemones, padėsiančias išvengti problemų šaltuoju metų laiku.

Karšto Vandens Apskaita ir Mokesčiai

Į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį ir šilumos kaštų paskirstymo sistemos priežiūros mokestį įskaičiuotos sąnaudos yra skirtingos ir nesidubliuoja.

Šilumos Apskaitos Prietaisai

Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučiuose namuose, jeigu yra techninės galimybės ir vartotojai pageidauja, šilumos tiekėjai įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose suvartotos šilumos apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į šilumos pardavimo kainas arba nustatomas atskiras mokestis tik atitinkamos grupės vartotojams. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaitomaisiais šilumos apskaitos prietaisais nustatytam šilumos kiekiui paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams.

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau - Taisyklės), 48.6 punkte nustatyta, kad šilumai paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams gali būti naudojami tokie butuose ir kitose patalpose įrengti šilumos, šilumnešio kiekio matavimo prietaisai, kurie nėra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai ir jų rodmenų ataskaitos naudojamos tik šilumos išdalijimo proporcijoms nustatyti: šildymo prietaisų dalikliai-indikatoriai; buitiniai šilumos skaitikliai.

Vadovaujantis Taisyklių 51 punktu, neatsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus savo lėšomis įsigyja, įrengia ir prižiūri vartotojas, jeigu šalių susitarimu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje ar Lietuvos Respublikos teisės aktais nenustatyta kitaip.

Karšto Vandens Tiekimas ir Atsakomybė

Vartotojai daugiabučiuose namuose gali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų.

Karšto vandens tiekėjo pareiga daugiabučio namo butuose įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus, juos prižiūrėti ir atlikti jų patikrą įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1, 2 dalyje bei 16 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, jog karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, kuri leidžia karšto vandens tiekėjui tiesiogiai gauti tikslius duomenis apie kiekviename gyvenamojo namo bute ir (ar) kitoje patalpoje suvartotą karšto vandens kiekį, apskaitytą karšto vandens apskaitos prietaisu. Tai leidžia išvengti situacijų, kai gyventojams netiksliai deklaruojant karšto vandens kiekį, visas daugiabučiame name suvartotas karšto vandens kiekis nesutampa su gyventojų deklaruotu ir/arba pagal normatyvus priskirtu karšto vandens kiekiu.

Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, jeigu butų (patalpų) savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, įgaliotą atstovą pagal pateiktą raštišką prašymą, šis atsisakymas įforminamas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir toliau tokių butų (patalpų) savininkams priskirtinas apmokėti karšto vandens kiekis nustatomas pagal Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką, patvirtintą Komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26.

Vadovaujantis šia tvarka yra taikomas normatyvas atsižvelgiant į faktiškai būste gyvenančių asmenų skaičių (2,28 m3/žmogui per mėn. vienbučiuose ir daugiabučiuose namuose, 1,52 m3/žmogui per mėn. bendrabučiuose). Nepavykus jo nustatyti, skaičiuojama pagal deklaravusių gyvenamąją vietą asmenų skaičių, nesant būste deklaruotų asmenų, skaičiuojama būstui/patalpai, pagal pastato tipą (4,56 m3/būstui per mėn. vienbučiuose ir daugiabučiuose namuose, 3,04 m3/būstui per mėn. bendrabučiuose). Visi normatyviniai kiekiai nustatomi konkrečiu atveju pagal pastato tipą - vienbučiai/daugiabučiai namai ir bendrabučiai.

Šilumos Paskirstymas Daugiabučiuose Namuose

Daugiabučio namo gyventojai apmoka tik tą šilumos kiekį, kurį jų daugiabutis sunaudoja. Šis šilumos kiekis užfiksuojamas įvadiniu apskaitos prietaisu. Užfiksuotas šilumos kiekis vėliau yra paskirstomas butų ar kitų patalpų šildymui, bendrųjų patalpų šildymui, karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) bei karštam vandeniui pašildyti.

Daugiabučio namo gyventojai moka cirkuliacijos mokestį, todėl, kad jiems suteikiama karšto vandens temperatūros palaikymo paslauga, t. y. karštas vanduo yra cirkuliuojamas daugiabučio namo karšto vandens vamzdynais, kad bet kada atsukus karšto vandens čiaupą, iš karto bėgtų karštas, o ne šaltas vanduo. Cirkuliuodamas karštas vanduo išspinduliuoja dalį šilumos, todėl jis nuolat turi būti pašildomas iki reikiamos temperatūros, t. y. turi būti palaikoma karšto vandens temperatūra.

Daugiabučio namo karšto vandens cirkuliaciniame kontūre be karšto vandens vamzdynų yra pajungti ir vonių patalpose esantys rankšluosčių džiovintuvai („gyvatukai“), kuriais cirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda šilumos dalį, reikalingą vonios patalpų sanitarinių higienos sąlygų užtikrinimui.

Nepaisant to, jog dalis daugiabučio namo, kuriame įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisais butuose, gyventojų, taupydami šildymą, visiškai užsuka termostatinius ventilius arba palieka minimaliai atsuktą termostatinį ventilį, šių gyventojų butuose laikosi norminė ar artima norminei patalpų oro temperatūra (vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas” 1 lentelės 1 punktu, šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose turi būti palaikoma 18-22°C temperatūra). Taip yra todėl, kad į šių gyventojų butus per vidines pertvaras patenka šiluma iš gretimų butų ir patalpų. Tokiu atveju butas šildomas, tačiau už minėtą šilumą apmoka gretimų butų savininkai.

Pažymėtina, jog pagal fizikos dėsnius esant temperatūrų skirtumui patalpose šiluma juda ten, kur oro temperatūra yra žemesnė. Vadinasi, jei buto savininkas bute palaikys nustatytą minimalią 18°C ar žemesnę temperatūrą, šilumos kiekis iš gretimų butų ar patalpų, kuriuose temperatūra bus aukštesnė nei jo palaikoma temperatūra, judės į jo butą ir temperatūra bute taip pat bus aukštesnė.

Atsižvelgiant į tai, ir siekiant, kad šilumos vartotojai nesišildydami arba šildydamiesi minimaliai tuo nepiktnaudžiautų, buvo įvesta tolygaus šildymo sąlyga, užtikrinanti, kad šilumos vartotojas, visai nešildęs savo buto ar šildęs jį minimaliai, apmokėtų už šilumos kiekį, kuris pateko į jo butą iš gretimų butų ar patalpų, t. y. tolygaus šildymo sąlyga leidžia įvertinti šilumos kiekį, kurį gyventojas, pats nesišildydamas, arba šildydamasis minimaliai, suvartojo gretimų butų ir (ar) patalpų sąskaita.

Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusijusios su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas.

Kai šilumos energijos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo/vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, o kiekviename bute įrengta kolektorinė šildymo sistema su buto įvade įrengtais šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisais, yra taikomas Komisijos patvirtintas ir rekomenduojamas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 3.

Jeigu Jūsų bute įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisais ir Jūs, norėdami taupyti šildymą, visiškai arba minimaliai paliksite atsuktus termostatinius ventilius, Jūsų bute oro temperatūra gali būti norminė arba artima norminei (18-22°C). Taip atsitinka todėl, kad į Jūsų butą per vidines pertvaras patenka šiluma iš gretimų butų ir patalpų, kadangi šiluma pagal fizikos dėsnius juda ten, kur šalčiau. Tokiu atveju butas iš tiesų šildomas gretimai esančių butų sąskaita.

Užkertant kelią tokio pobūdžio piktnaudžiavimams, nustatytas minimalios tolygaus šildymo sąlygos koeficientas, kuris leidžia apskaičiuoti, kiek nešildomas ar šildomas minimaliai butas suvartojo energijos gretimų butų sąskaita.

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, taip pat ir kiti bendrojo naudojimo objektai, įskaitant ir pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemas.

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkai privalo apmokėti už pastate sunaudotą šilumą net ir tada, kai daugumos savininkų sutikimu šilumos tiekimas bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas - tačiau tokiu atveju pagal minėto straipsnio 2 dalį apskaičiuojant vartotojui tenkantį šilumos kiekį, laikoma, kad visa šiluma buvo sunaudota asmeninio naudojimo patalpose bei pastato šildymo sistemos vamzdynuose pristatant šilumą nuo šilumos punkto iki vartotojo buto (bet ne pastato bendrojo naudojimo patalpose). Taigi, visi daugiabučio namo bendraturčiai privalo mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms nepriklausomai nuo asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties pastate, šildymo būdo ir kitų aplinkybių.

Tais atvejais, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose (laiptinėse, rūsiuose) įrengti šildymo prietaisai šilumos kiekis bendrosioms reikmėms apima šilumos kiekį suvartojamą šildant bendrojo naudojimo patalpas ir šilumos nuostolius, patiriamus tiekiant šilumą šilumos tiekimo vamzdynais nuo pastato šilumos punkto iki pastato butų (kitų patalpų).

Karšto Vandens Skaitiklių Rodmenys ir Normatyvai

Taip, reikia. Nepranešus karšto vandens skaitiklio rodmenų daugiau nei tris mėnesius iš eilės, nuo ketvirto mėnesio, suvartotas karšto vandens kiekis už atsiskaitymo laikotarpį yra nustatomas pagal įtvirtintus normatyvus ir taikomas iki kol bus pradėtas deklaruoti karšto vandens suvartojimas. Ši nuostata netaikoma tiems vartotojams, kurie prieš išvykdami ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui apie tai raštu informavo karšto vandens tiekėją.

Karšto vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims:

• 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
• 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
• 0,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

Normatyvas skaičiuojamas iki karšto vandens skaitiklių rodmenų deklaravimo. Po 6 mėn. skaičiavimo, atsakingi darbuotojai atlieka kontrolinį rodmenų patikrinimą. Vartotojui vėliau, po sutartyje nurodyto termino, pranešus karšto vandens skaitiklių rodmenis, suvartoto karšto vandens kiekis įvertinamas pagal skaitiklio rodmenis, bet ne daugiau kaip už 3 mėnesius iš eilės, atliekant skaičiavimus kitą, po atsiskaitymo laikotarpio, mėnesį.

Ką daryti, jei sugedo karšto vandens skaitiklis?

Kai vartotojas praneša apie sugedusį karšto vandens tiekėjui, už suvartotą karštą vandenį per tą laikotarpį, kai karšto vandens apskaita veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio karšto vandens suvartojimo iki gedimo vidurkį. Jei neįmanoma nustatyti gedimo pradžios datos, taikomas pastarųjų 6 mėnesių laikotarpis. Gedimas pašalinamas ne vėliau kaip per 5 d. d. Kiekvieną ne dėl vartotojo kaltės karšto vandens apskaitos prietaiso gedimo, pažeidimo ar dingimo atvejį karšto vandens tiekėjas ir vartotojas įformina dvišaliu aktu. Priskaitomas vienkartinis mokėjimas pagal priskaičiuotą karšto vandens suvartojimo vidurkį.

Nepranešus tiekėjui apie sugedusį karšto vandens skaitiklį, vartotojo suvartotas karšto vandens kiekis už perskaičiuojamą laikotarpį nustatomas pagal Vandens vartojimo normas - 92 l/parai 1 žmogui, dauginant iš laikotarpio trukmės. Normatyvas taikomas nuo gedimo pradžios, jei neįmanoma nustatyti gedimo pradžios datos, taikomas pastarųjų 6 mėnesių laikotarpis, bet ne ilgesnis nei laikotarpis, praėjęs nuo paskutinio patikrinimo dienos.

Skaitiklio pažeidimais laikomas mechaninis skaitiklio korpuso pažeidimas, suskaldytas skaitiklio stiklas, siekiant sumažinti skaitiklio rodmenis naudojamos mechaninės priemonės skaitiklio sparnuotei stabdyti.

Karšto vandens skaitiklių metrologinė patikra galioja 6 metus, tuomet skaitiklį būtina pakeisti nauju. Kai skaitiklis keičiamas pagal metrologinės patikros tvarkaraštį, visi keitimo ir plombavimo darbai yra atliekami nemokamai. Apie būtinybę keisti skaitiklį Jus informuos mūsų darbuotojai telefonu arba informaciniais pranešimais (el.

Vandentiekio Tinklų Priežiūra ir Atsakomybė

Bendrovės „Kauno vandenys“ Centrinė dispečerinė, Avarinė tarnyba šaltuoju periodu gauna nemažai skundų dėl užšalusių vandentiekio tinklų, įvadų ar apskaitos mazgų. Daugeliu atveju vanduo užšąla vartotojo eksploatuojamame vamzdyne. Dažniausia to priežastis - per sekliai pakloti vandentiekio vamzdžiai, minusinė patalpų, kur yra vamzdynai, apskaitos mazgai ir uždaromoji armatūra, temperatūra.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės taip pat teigia, kad abonentai (vartotojai) teisės aktuose nustatyta tvarka privalo prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ar naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius ir geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas.

Temperatūros Reikalavimai Patalpose

Pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003, patalpų, kuriose yra inžineriniai įrengimai, temperatūra neturi būti mažesnė kaip +5 ºC. Tačiau, kaip rodo statistika, vartotojai laiku nepasirūpina, kad jų nuosavybėje ar teritorijoje esantys vandentiekio tinklai būtų tinkamai įrengti, o patalpos apsaugotos nuo šalčio.

Daugiabučių Namų Administratoriaus Atsakomybė Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daugiabučio namo administratorius turi organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą, šalinti smulkius defektus, užtikrinti inžinerinių sistemų saugų naudojimą bei profilaktiką.

Kiekvieną antradienį (jei tai nėra šventinė diena) nuo 9 iki 11 val. išduodami žemės kasimo leidimai Eksploatacijos skyriuje, adresu Chemijos g.

tags: #vandens #skaitikliu #patalpa