Kiek Kartų Galima Perdirbti Plastiką: Išsamus Gidas

Plastikas - tai populiari ir labai universali medžiaga, iš kurios pagamintus daiktus naudojame kasdien. Ši medžiaga, nors ir neatsiejama nuo mūsų kasdienybės bei palengvinanti buitį, palieka didžiulį pėdsaką gamtoje. Neperdirbamas plastikas suyra ypač lėtai: gali prireikti net iki 1000 metų. Be to, plastikinis gaminys niekada neišnyksta iki galo, tik virsta į mikroplastiką, vėliau suyrantį į dar mažesnes daleles - nanoplastiką.

Plastikas - tai ilgos polimerų grandinės. Perdirbimo metu jos trumpėja, todėl ši medžiaga ilgainiui praranda gerąsias savo savybes: lankstumą, atsparumą aplinkos poveikiui, tvirtumą. Skaičiuojama, kad daugelį plastikų galima perdirbti iki 2 - 3 kartų.

Nors vis daugiau žmonių rūpinasi, kad jų plastiko atliekos būtų perdirbtos, šį procesą supa daugybė mitų. Kovo 18 d. minimos Pasaulinės atliekų perdirbimo dienos proga ekspertės pasakoja, ką svarbu žinoti naudojant ir perdirbant plastiką. Neperdirbamas ir gamtoje irti liekantis plastikas kenkia aplinkai, gyvūnams ir žmogui, o jo irimas gali trukti šimtus, tūkstantį ar net daugiau metų.

Kita vertus, visiškai atsisakyti plastiko nėra įmanoma, tad itin svarbu tinkamai jį rūšiuoti ir tobulinti patį plastiką, kad jis būtų perdirbamas, sako Diana Ramanauskaitė, gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ komunikacijos ir marketingo vadovė. „Plastikas nėra savaime blogas sprendimas, o labai universali ir kasdien mūsų naudojama medžiaga, tad visiškai jo atsisakyti būtų itin sudėtinga. Tačiau svarbu, kad su šia žaliava elgtumėmės atsakingai, nuosekliai mažintume jos sunaudojimą, didintume perdirbimą ir ieškotume tvaresnių alternatyvų kuo ją pakeisti“, - pasakoja D. Ramanauskaitė.

Lietuvoje susidaro apie 5 milijonai tonų atliekų. Apie 20% sudaro buitinės atliekos. Perdirbamos atliekos tampa vertingomis antrinėmis žaliavomis, iš kurių gaminami nauji gaminiai. Taip sutaupomi pirminiai gamtos ištekliai, energija, mažiau teršiama aplinka. Perdirbimui tinka buityje susidarančios stiklo pakuotės, plastikinės pakuotės, metalinės pakuotės ir popieriaus atliekos. Efektyviausia atliekas rūšiuoti yra ten, kur jos susidaro - namuose.

Į Lietuvos rinką kas metai išleidžiama apie 50 tūkst. tonų plastikinės pakuotės, iš jų apie 15 tūkst. Dažniausiai pakuočių ir kitų gaminių sudėtyje yra skirtingų rūšių plastikų, dėl to jų atliekas sunkiau perdirbti. Labiausiai perdirbimui tinka PET buteliai. Perdirbus vieną PET butelį, sutaupoma tiek energijos, kad 60 W lemputė galėtų šviesti net 3 valandas. Gaminant polietileninius pirkimo maišelius iš atliekų, energijos suvartojamas sumažėja dviem trečdaliais, vandens - 90 proc., o anglies dioksido (CO2) patekimas į atmosferą - 2,5 karto. Plastikų gamybai suvartojama apie 8 proc.

Beveik 80 proc. visų žmonijos kada nors sukurtų plastiko gaminių vis dar yra aplinkoje ar sąvartynuose, o perdirbta - vos 10 proc.

Trys Mitai Apie Plastiko Perdirbimą

Egzistuoja keletas mitų apie plastiko perdirbimą, kuriuos svarbu paneigti:

1. Plastiką galima perdirbti neribotą skaičių kartų

Plastikui pagaminti yra naudojami senkantys ištekliai, pavyzdžiui, nafta. Tačiau gali atrodyti, kad kol plastikas yra perdirbamas, tol šie ištekliai nėra eikvojami. Deja, plastikas gali būti perdirbamas tik ribotą kartų kiekį, pažymi specialistė.

„Daugeliu atvejų perdirbant plastiką jo kokybė mažėja, plastiką sudarančios polimerų grandinės trumpėja, o medžiaga ilgainiui praranda savo gerąsias savybes: lankstumą, tvirtumą ir atsparumą aplinkos poveikiui. Dėl to perdirbtas plastikas dažnai yra sumaišomas su nauju plastiku, tačiau net ir tada jį galima perdirbti vos 2-3 kartus“, - pasakoja D. Ramanauskaitė.

2. Visą plastiką galima lengvai perdirbti

Visuomenėje dažnai vyraujantis įsitikinimas, kad visą plastiką galima perdirbti, taip pat yra klaidingas, pažymi Rasa Didjurgytė, „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė.

„Kuo sudėtingesnė plastikų sudėtis, tuo perdirbti plastiką yra sunkiau ir šis procesas kainuoja brangiau. Pavyzdžiui, iš skirtingų plastiko rūšių pagamintos kombinuotos pakuotės paprastai yra neperdirbamos. Taip pat daug problemų kelia ir juodasis plastikas, kuriame yra tam tikro juodo pigmento. Toks plastikas dažniausiai neteisingai identifikuojamas automatiniuose rūšiavimo įrenginiuose ir atsiduria neperdirbamo plastiko krūvoje, o vėliau geriausiu atveju yra sudeginamas energijai išgauti - tai yra aplinkai gerokai mažiau palankus sprendimas, lyginant su perdirbimu“, - teigia R. Didjurgytė.

Dėl to „Lidl“ dar 2021 m. atsisakė juodojo plastiko prekybos tinklo privačių prekių ženklų produktų įpakavimuose.

3. Į plastikui skirtą konteinerį galima mesti visus plastikinius daiktus

Visuomenėje vis dar gajus įprotis, kad į plastikui skirtą konteinerį galima mesti visų rūšių plastiką. Tačiau iš tiesų svarbu atsižvelgti į kelias taisykles. Netinkamai rūšiuojantiems asmenims gali grėsti piniginės baudos.

„Kartais pamirštama, kad plastiko konteineris yra skirtas rūšiuoti būtent pakuotėms, o ne kitokiems plastikiniams daiktams. Todėl jame dažnai atsiduria, pavyzdžiui, higienos reikmenys, veido kaukės ar kompaktiniai diskai, kurių plastiko sudėtį ne visada galima nustatyti, tad ir ne visada galima perdirbti. Tokias šiukšles reikėtų mesti į buitinių atliekų konteinerius, o tam tikros plastiko atliekos, pavyzdžiui, tepalo bakeliai ar indeliai nuo dažų, turi būti vežamos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles“, - pasakoja „Gamtos ateitis“ atstovė.

Į rūšiavimo konteinerį ypač reikėtų mesti tas plastikines pakuotes, kurios pažymėtos specialiu perdirbimo simboliu ir plastiko rūšį žyminčiu ženklu: PET, HDPE, LDPE ar PP, nes šie plastikai yra lengviausiai perdirbami. Be to, prieš išmetant pakuotes į konteinerį, reikėtų iš jų pašalinti maisto ir skysčių likučius bei suspausti, kad jos užimtų mažiau vietos. Jeigu plastikinei pakuotei yra taikomas užstatas, ji turi būti grąžinta į taromatus.

Veiksmų Imasi Ir Verslas

D. Ramanauskaitės teigimu, atsakomybę rūšiuoti turi prisiimti kiekvienas žmogus, todėl džiugu, kad verslas Lietuvoje taip pat imasi pakuočių optimizavimo iniciatyvų.

„Įmonės visame pasaulyje stengiasi jų gaminamai produkcijai pritaikyti tvaresnes pakuotes, kurios užtikrintų pakuojamo produkto kokybę ir kartu būtų perdirbamos. Yra ir kita tendencija - įprastoms pakuotėms ieškoti alternatyvų“, - pasakoja „Gamtos ateitis“ atstovė.

„Lidl“ soc. atsakomybės konsultantė R. Didjurgytė taip pat pritaria, kad verslas turėtų nuolat ieškoti būdų, kaip mažinti plastiko naudojimą ir plastiko atliekų daromą žalą.

„Pavyzdžiui, mes skatiname išteklių taupymą ir pakartotinį plastiko atliekų naudojimą pritaikydami strategiją „REset Plastic“. Esame išsikėlę tikslą, kad nuo 2025 m. pabaigos visas mūsų privačių prekės ženklų plastikines pakuotes būtų galima perdirbti, o ne mažiau nei 25 proc. šių pakuočių būtų sudarytos iš jau perdirbtos žaliavos. Be to, pakuotėse nuolat mažiname plastiko kiekį. Pavyzdžiui, privataus prekės ženklo „Saguaro“ 1,5 l ir 0,5 l vandens buteliuose daugmaž penktadaliu sumažinus plastiko kiekį, bendrą sunaudojamo plastiko lygį, pagal tuometinius skaičiavimus, sumažinome 47 tonomis per metus“, - sako R.

Tik nuo 2008 - 2009 m. Lietuvoje prasidėjo realus pokytis atliekų rūšiavimo srityje. Kai pasaulyje (pvz., Kanadoje) rūšiavimo konteineriai plastikui ir kitoms atliekoms datuojami jau nuo 1983 m. ir anksčiau, o popieriaus rūšiavimo apraiškų galima rasti 1031 m. Remiantis Eurostat duomenimis, 2020 m. vienas ES pilietis sugeneravo vidutiniškai 34,6 kg plastiko atliekų, iš kurių tik 13 kg buvo perdirbta. Nuo 2010 m. iki 2020 m. 56 % - tiek sugeneruotų plastiko atliekų buvo perdirbta Lietuvoje. Bendras ES perdirbtų plastiko atliekų vidurkis 2020 m. siekė 38 % (2020 m.

Vienkartiniai gaminiai dalies vartotojų yra vertinami prastai pirmiausia dėl to, kad yra naudojami labai trumpai: vos tik panaudoti minimaliam patogumui sukurti - ypač kalbant apie įvairias pakuotes - išmetami beveik nauji. Tačiau didžiausia bėda yra ta, kad tokiems produktams gaminti sunaudotas plastikas apskritai nėra perdirbamas: plastikiniai maišeliai vengtini ir šalinami iš rūšiavimo linijų, nes juos sunku apdoroti, jie užkemša perdirbimo centrų įrangą, lėtina perdirbimo procesą.

Šiai problemai spręsti ES ir kitų šalių reikalavimu vis labiau griežtinamas plastiko vartojimas, atsisakant dalies gaminių iš šio plastiko ir reguliuojant plastikinių gaminių sudėtį. Reikalaujama, kad plastikiniuose gaminiuose būtų vis daugiau perdirbtų ir perdirbti tinkamų polimerų. Tai reiškia, kad ilgainiui vienkartinį plastiką vis labiau iš rinkos stums perdirbamas plastikas.

Pradedant rūšiuoti, visada svarbu apsižvalgyti, kokia rūšiavimo konteinerių infrastruktūra yra arčiausiai jūsų namų. Pavyzdžiui, stiklas visuomet metamas į atskirą konteinerį, tačiau, priklausomai nuo miesto ar net rajono, popierių, plastiką, metalą daug kur galima mesti į tą patį konteinerį. Išmetamas pakuotes rekomenduojama išskalauti. Siekti labai aukšto švaros lygio ar sausinti pakuočių nebūtina. Visos perdirbamos plastikinės pakuotės yra pažymėtos perdirbimo simboliu.

Kartais pamirštama, kad plastiko konteineris yra skirtas būtent pakuotėms rūšiuoti, todėl kiti, nors ir plastikiniai, daiktai neturėtų būti čia metami, nes ne visada galima nustatyti jų sudėtį. Juolab jei pakuotė ar kitoks daiktas yra pagamintas iš kelių rūšių plastiko, dažniausiai jis nebus perdirbamas, nes tai yra labai brangus ir sudėtingas procesas.

Plastiko Perdirbimo Procesai

Gyventojus visuomet domina klausimas: kur iš rūšiavimo konteinerių surinktas plastikas keliauja toliau?

Išrūšiuotos ir atliekų vežėjų surinktos plastiko atliekos pirmiausia yra vežamos į pakartotinio rūšiavimo centrus, kad būtų dar kartą perrūšiuotos. Nuo plastikinių pakuočių ir kitų plastiko atliekų rankiniu būdu atskiriamos priemaišos, t. y., tarp minėtų atliekų patekusios kitos medžiagos, pavyzdžiui: popierius, kartonas, metalas, anksčiau tekste išvardyti tolimesnį perdirbimo procesą komplikuojantys plastiko gaminiai, kaip vienkartiniai maišeliai ir kt. Tarp netinkamų tolimesniam perdirbimo procesui elementų patenka ir plastikų atliekos, užterštos riebalais, maisto likučiais ar kitomis pavojingomis medžiagomis.

Tolimesnis perdirbimo etapas - plastiko atliekų smulkinimas. Plovimo proceso metu antrinės žaliavos yra plaunamos šaltu vandeniu. Pašalinamos žemės, dulkės bei kitos priemaišos. Išplautas ir išskalautas susmulkintas plastikas yra perduodamas į centrifugą sausinti, ten veikiant išcentrinei jėgai atskiriamas vanduo.

Atskyrus vandenį, medžiaga vakuumu keliauja į išcentrinį karšto oro džiovintuvą.

Kad ir kaip būtų, perdirbant visgi mažėja daugelio plastikų kokybė.

Šiandien gyvename ypač greito vartojimo kultūroje, tačiau dauguma mūsų vis dar nesusimąsto apie greito vartojimo pasekmes ir jo daromą žalą aplinkai bei organizmams. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad rūpinantis aplinka pirmiausia reikia atsisakyti nebūtinų pakuočių, vienkartinius gaminius keisti ilgaamžiais ir pirmenybę teikti aplinkai draugiškoms alternatyvoms. Kitas žingsnis - išmokti teisingai rūšiuoti.

Aplinkos tausojimas, švaros palaikymas prasideda nuo suvokimo ir kasdienių įpročių formavimo. Geras įprotis - didžiausia mūsų padėka gamtai! Rinkimės atsakingai. Rūšiuokime!

Rūšiuodami, pakuotę paverčiame žaliava: perdirbtos atliekos tampa medžiagomis naujiems daiktams gaminti.

Pakuotės rūšys ir jų perdirbimas:

Ką daryti su tam tikromis atliekomis?

• Kur mesti stiklainių dangtelius, stiklinių butelių metalinius kamštelius? Dangteliai ir kamšteliai metami į metalo ir plastiko pakuočių atliekų konteinerį.
• O jei kosmetikos pakuotėje dar yra produkto? Pvz. tušas ar tiesiog pasibaigusio galiojimo pudra, kremas, dantų pastos tūbelė? Tokiu atveju produkto likučius reikia ištuštinti į mišrias atliekas, o pakuotes išrūšiuoti.
• Jei pakuotę sudaro plastikas ir stiklas (pvz. serumo pipetė), ar ją galima rūšiuoti? Jei taip, į kokį konteinerį mesti? Jeigu pakuotę sudaro didesnė dalis stiklo, ją galima mesti į stiklo konteinerį - pažangi technika atskiria skirtingas detales.
• Kaip atrodo plastiku padengtas popierius ir kaip jis rūšiuojamas? Plastiku padengtas popierius atpažįstamas iš popierinio paviršiaus ir slidžios vidinės pusės. Tokios kombinuotos pakuotės kaip kavos puodeliai, ledų ar saldainių popierėliai metami į plastiko ir metalo pakuočių konteinerį.
• Kur mesti kompaktinius diskus ir kasetes? Šios elektroninės detalės metamos į elektroninių atliekų konteinerį arba į bendrąją šiukšlių dėžę. Kompaktinių diskų ir kasečių negalima mesti nei į plastikui, nei į stiklui, nei į popieriui skirtą konteinerį.
• Ar kiaušinių pakuotės yra užteršta atlieka? Kaip jas rūšiuoti? Popierinės pakuotės gali būti metamos popieriaus ir kartono pakuočių konteinerį, o plastikinės - į plastiko ir metalo pakuočių konteinerį.
• O kur mesti piešinius, spalvintus flomasteriais, pieštukais, akvarele ar guašu? Juos išmeskite į mišrių atliekų konteinerį.
• Ar dirbtines gėles galima mesti į plastiką? Deja, dirbtinės gėlės antrą kartą sužydėti negali - tai ne pakuotė ir yra nerūšiuojamos. Meskite jas į mišrių atliekų konteinerį.
• Ar pakuotės, kuriose buvo kosmetikos priemonės (kremo tūbelės ir indeliai, kaukių pakuotės, ir t.t.) yra užterštos? Ar jas galima rūšiuoti? Šias pakuotes privaloma rūšiuoti, tačiau prieš tai darant reikia ištuštinti.
• Ar galima rūšiuoti vaistų pakuotes, kuriose buvo tabletės? Taip, maisto papildų, vaistų pakuotes, įskaitant tablečių lapelius galima rūšiuoti. Tik svarbu įsitikinti ar juose nėra likusių tablečių.
• Ar galima į plastikinį/popierinį maišelį sudėti daug plastikinių/popierinių atliekų ir mesti jas į konteinerį su visu maišeliu, ar geriau, kad visos tos atliekos būtų metamos atskirai, nesudėtos į maišelį? Perdirbimo procesui tai skirtumo nesudaro, tad darykite kaip jums patogiau.
• Kur mesti voką su burbuliukais? O kur voką su plastikiniu langeliu? Šie kombinuoti vokai metami į plastiko ir metalo pakuočių konteinerį.
• Ar flomasteriai rūšiuojami? O spalvoti pieštukai? Šios kanceliarinės priemonės - nerūšiuojamos. Jas meskite į mišrių atliekų konteinerį.
• Kur metami popieriniai ir plastikiniai segtuvai su metalinėmis detalėmis? Jie metami į mišrių atliekų konteinerį.
• Kur keliauja sudegusios kapinių žvakės? Dažniausiai šalia kapinių yra specialūs, kapinių atliekoms skirti konteineriai. O jei jų nėra - žvakes meskite į mišrių atliekų konteinerius.

Perdirbti netinkamos atliekos yra vežamos į kogeneracines elektrines - ten iš jų gaminama elektros ir šilumos energija.

Svarbu! Nusprendus atsisveikinti su nebevažiuojančiu automobiliu, jį būtina perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams ir gauti pažymėjimą apie transporto priemonės sunaikinimą.

Tam, kad išardytos transporto priemonės sukurtų kuo daugiau vertės, reikia specialių žinių ir patirties. Transporto priemonių ardymo metu susidaro ganėtinai daug detalių, kurios tinka pakartotiniam naudojimui. Anot ENTPTA vadovo Vladimiro Jankoit, tarp tokių komponentų dažniausiai yra automobilių kėbulo dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, veidrodžiai, ratlankiai, pavarų dėžės, radiatoriai, salono ir kitos dalys.

Nemokami metiniai limitai atliekų surinkimo aikštelėse:

• Vokiečių g. - Neribotai.
• Virtuvės atliekos - vaisių ir daržovių liekanos (bulvių, morkų ir kt.) - Neribotai.
• Nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga -mikrobangų krosnelė, skalbimo mašinos, spausdintuvai ir kita smulki buitinė technika; Kompiuteriai ir elektriniai žaislai (turi būti su išimtomis baterijomis) - Neribotai.
• Šienainio plėvelė, plastikinės pakuotės, kartu su PET - Neribotai.
• Automobilinis stiklas priimamas mokamai: fiziniams asmenims - 0,21 Eur/kg (su PVM), juridiniams asmenims ir ūkininkams - nuo 0,12 Eur/kg iki 0,21 Eur/kg (su PVM), priklausomai nuo atliekų rūšies.
• Padangos - Neribotai.
• Didelių gabaritų atliekos - fiziniams asmenims - 200 kg.
• Asbesto atliekos (iki 118 cm diametro ir 39 cm pločio) tik fiziniams asmenims - 5 vnt.

tags: #kiek #kartu #gali #buti #perdirbamas #plastikas