Šilutė, apskrities centru tapusi 1818 m., parapijos statusą gavo tik po ilgų ginčų. Priežastis - netoliese esanti Verdainė, sena Klaipėdos krašto parapija, kurios dvasininkai nenorėjo skaidyti.
Parapijos Įkūrimas ir Pirmieji Žingsniai
Ekonomikos patarėjas Hugo Scheujus pirmasis pareikalavo įkurti atskirą Šilokarčemos evangelikų liuteronų bendruomenę. Jo argumentai buvo svarūs: čia jau veikė paštas, telegrafas, teismas, gydytojas, vaistinė, aukštesnioji berniukų mokykla, viešbutis ir muitinė. Šią idėją palaikė apskrities žemių valdytojas Petersas. H. Scheujus reikalavimą nusiuntė pačiam Vokietijos kaizeriui Vilhelmui II. Nepaisant Verdainės superintendento Hermanno Roberto Joppo pasipriešinimo, 1913 m. parapija buvo įkurta.
Jai priskirti Šilokarčemos, Žibų, Aukštumalų, Barzdūnų, Lapolių, Rupkalvių, Šlažų, Šyšgirių, Traksėdžių, Bismarcko kolonijos bei Šilokarčemos dvaro gyventojai. H. Scheujus nemokamai skyrė žemės sklypą prie plento, jungiančio Šilokarčemą su Žibais, ir tais pačiais metais pašventintas kertinis būsimosios bažnyčios akmuo bei pradėtas mūryti kunigo namas su parapijos sale.
Pirmuoju dvasininku paskirtas Theodoras Eickė, kuris pamaldas laikė mokyklos salėje, vėliau - laikinoje koplyčioje. Stambių maldos namų statyba reikalavo didelių pinigų, todėl iš Karaliaučiaus banko paimta 60 000 markių paskola. Prasidėjus karui, darbai sustojo, tačiau kunigo namą T. Eickė įstengė pastatydinti dar 1915 m.
Statybos Atnaujinimas ir Vokiečių Parama
1923 m., Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, statybos atnaujintos. Vietos vokiečiai, skatinami politinių ambicijų, išvystė pavydėtiną veiklą. Buvo užsiplanuota pastatyti itin gražius maldos namus, nebeskaičiuojant išlaidų. Konkursą bažnyčios projektui parengti laimėjo vietos architektas C. Gutknechtas.
Iš anksto užsakyti trys varpai, ieškota dailininkų, galinčių papuošti vidų. Sutartis sudaryta su Karaliaučiaus dailės akademijos profesoriumi R. Pfeiferiu. Pinigų gauti siųsti įgalioti žmonės į Karaliaučiaus bei Berlyno konsistorijas, Vokietijos evangelikų liuteronų bažnyčios aukščiausią organą Oberkirchenratą.
Oberkirchenratas išsiuntinėjo labiau politinį, nei religinį kreipimąsi, prašydamas paramos. Pinigų skyrė įvairios organizacijos: Laukininkų bažnyčios fondas, Žemės ūkio ministerija, Jubiliejinių aukų fondas, Vokietijos vyriausybė, Rytprūsių bendruomenės ir pati Šilutės parapija. Šilutės bažnyčios statybos fondą sudarė maždaug 200 000 markių (apie 508 000 litų).
Ankstyvosios krikščionių bažnyčios architektūra: bazilika
Bažnyčios Pašventinimas ir Architektūriniai Ypatumai
Maldos namai baigti statyti 1926 m. vasaros pabaigoje, o pašventinimo iškilmės organizuotos M. Liuterio gimimo dieną - spalio 10. Iš Berlyno atvyko Vokietijos Oberkirchenrato viceprezidentas D. Conradas, Klaipėdos krašto Generalinis superintendentas F. Gregoras, apskričių vyskupai, daugybė kunigų ir parapijiečių.
Prieš įeinant į bažnyčią, bokšto portalo šone buvo M. Liuterio paveikslas su žodžiais “Das Wort sie sollen lassen stahn” (“Jie žodį mums palikti turi”). Priešingame šone - švedų karaliaus Gustavo Adolfo atvaizdas su užrašu “Glaubensfreiheit für die Welt” (“Tikėjimo laisvę pasauliui!”). Virš centrinio įėjimo - giesmės “Ein feste Burg ist unser Gott” (“Pons Dievas mums pilis drūta”) žodžiai.
Įėjus į bažnyčią, pasitiko Kritusiųjų garbės salė su dviem juodo marmuro plokštėmis, kuriose aukso raidėmis įrašytos 114 Šilutės parapijos sūnų, žuvusių Pirmojo pasaulinio karo laukuose, pavardės. Freskos vaizdavo skęstančius žmones, besigelbstinčius įsikibus į laivo nuolaužas, su švytinčiu kryžiumi virš nelaimės vietos. Kita freska vaizdavo Kristų, prisikėlimo ir amžinojo gyvenimo simbolį.
Vidinė bažnyčios erdvė padalinta dviem kolonų eilėmis. Skliautuotos lubos ir sienos išpieštos freskomis: Viešpats nuramina įsisiautėjusią jūrą, išgelbsti apaštalą Petrą, Mozė meldžiasi prieš mūšį su Amalėjumi, Gailestingasis samarietis gelbsti nelaimės ištiktąjį. Altoriaus Krucifiksas sukūrė nežemiškos šviesos, gaubiančios Nukryžiuotąjį, įspūdį. Didžiuliame altoriaus skliaute - 104 žmonių paveikslai, siužetai, simboliškai nusakantys pasaulio istoriją nuo jo sukūrimo iki šių dienų.
Altoriaus arkoje išrašyti visi septyni maldos “Tėve mūsų” prašymai. Altorius ir sakykla - pjaustyto juodo ąžuolo, dabinti ornamentais. Interjerą puošė 40 registrų Elbingo firmos vargonai, langų vitražai, elektros sietynai. Statinys turėjo centrinį šildymą, susėsti jame galėjo 950 žmonių. Bažnyčios 50 m aukščio bokšte buvo pakabinti trys varpai. Bokšto laikrodis - didžiausias Lietuvoje: jo ciferblato skersmuo 2,5 m. Pastatą užbaigė stambus paauksuotas kryžius.
Šilutės bažnyčia buvo apibendrinta liuteroniško tikėjimo šventovė, įkūnijusi šio tikėjimo esmę, jos praeitį, dabartį ir ateitį. Lietuvininkams į akis krito, jog visuose maldos namuose neatsirado vietos nė vienam lietuviškam posakiui, nė vienam lietuviškam žodžiui. Nemažą bendruomenės dalį sudarė lietuvininkai, ir už jų pinigus bažnyčia statyta.
Pamaldos ir Karo Metai
Po bažnyčios pašventinimo prasidėjo pirmosios iškilmingos pamaldos vokiečių kalba, o po pertraukėlės - lietuvininkams skirtosios. Bažnyčios pastatymo metais Šilutės parapiją sudarė 5 500 žmonių. Prasidėjus karui, gyvenimas niaukėsi, nerimas didėjo.1942 m. kunigas T. Eickė buvo iškeltas į Girdavos aps. Muldžių parapiją. Nuo 1942 m. vasario pabaigos antruoju ir paskutiniuoju ikikarinio laikotarpio Šilutės parapijos kunigu tapo Ernstas Daudertas. 1944 m. rugpjūčio 24 d. užregistruotos paskutinės bažnytinės laidotuvės, rugsėjo 24 d. - sutuokta paskutinė jaunavedžių pora. Spalio 9 d. Šilutę užplūdo rusų tankai.
Pokario Metai ir Bendruomenės Atkūrimas
Pirmąsias pamaldas po karo Šilutės bažnyčioje laikė sakytojas A. Tėvelaitis. Bažnyčia tebestovėjo sveikutėlė, netgi neapiplėšta. Pokarinė Šilutės evangelikų liuteronų bendruomenė oficialiai įregistruota 1948 m. rugpjūčio 27 d. Teisė naudotis bažnyčios pastatu patvirtinta 1949 m. kovo 23 d. sutartimi. Pamaldas laikė Žem. Naumiesčio kunigas diakonas F. Mėgnis, jam talkininkavo sakytojai.
1956 m. lapkričio 1 d. buvo paminėtas Šilutės bažnyčios 30 metų jubiliejus. Iškilmingose pamaldose dalyvavo kunigas Jurgis Gavėnis, Batakių parapijos kunigas M. Preikšaitis, Plikių bažnyčios kantorius M. Tydekas, Saugų - A. Kybelka ir kiti svečiai. 1959 m. M. Klumbiui emigravus į Vokietiją, kurį laiką pamaldas čia laikė Jonas Okas, Ernstas Roga, Ridas Tamulis. Dabar kunigauja Remigijus Šemeklis.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1818 | Šilutė tampa apskrities centru |
| 1913 | Įkuriama Šilokarčemos evangelikų liuteronų parapija |
| 1926 | Baigiama statyti Šilutės bažnyčia |
| 1948 | Oficialiai įregistruojama pokarinė bendruomenė |