Vandentiekio ir Kanalizacijos Šulinio Atstumas Nuo Sklypo Ribos: Reikalavimai ir Reglamentai

Planuojant statybas nuosavame sklype, svarbu žinoti ir laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ypač susijusių su atstumais iki gretimų sklypų ribų. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai reikalavimai, kuriuos būtina žinoti, norint išvengti konfliktų su kaimynais ir užtikrinti statybų teisėtumą.

Nuotekų Valymo Įrenginiai: Bendra Informacija

Nuotekų valymo įrenginiai jau tikrai nebe naujiena. Tai pagrindinis sprendimas individualių gyvenamųjų namų, sodų bendrijų, kaimo vietovių gyventojams, neturintiems galimybės prisijungti prie centralizuotų kanalizacijos tinklų. Planuojant buitinių nuotekų valyklos vietą, būtina atsižvelgti į statybos techniniame reglamente (STR) pateiktus reikalavimus.

Leidimai ir Reglamentai

Leidimas statyti II grupės nesudėtingąjį statinį (įskaitant individualų biologinį buitinių nuotekų valymo įrenginį) reikalingas tuomet, jei statinys patenka bent į vieną iš teritorijų, nurodytų statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Įsirengiant vietinę nuotekų valyklą reikėtų vadovautis „Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašu“, kurį galima rasti internete. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-18 jis buvo patvirtintas 2015 m. sausio 9 d. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į „Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo ir aplinkosaugos taisykles“, kurios patvirtintos 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. D1-267.

Minimalūs Atstumai Iki Sklypo Ribos Ir Statinių

Statybos techniniame reglamente nurodyta, kad mažiausias leistinas nuotekų valymo įrenginių atstumas nuo sklypo ribos turi būti 3 metrai. Tam, kad buitinių nuotekų valymo įrenginiai atitiktų visus reikalavimus, svarbu išlaikyti minimalius sanitarinius atstumus (nors jie dažnai pavadinami biologinių valymo įrenginių apsaugos zona, iš tiesų buitinėms nuotekoms skirtos valyklos tokios zonos neturi) iki sklype esančių statinių. Visi jie nurodyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2 priede.

Svarbu įsidėmėti:

• Atstumas nuo jūsų valymo įrenginio iki kaimynų gyvenamojo namo sienos būti ne mažesnis nei 8 metrai (jūsų namui šis reikalavimas netaikomas).
• Taip pat svarbu išlaikyti ne mažesnį nei 15 metrų atstumą iki šachtinio šulinio arba artezinio gręžinio, jei toks yra (taikoma tiek jūsų, tiek kaimynų šuliniui / gręžiniui).
• Atstumas nuo vandentiekio įvado į namą iki nuotekų valyklos turi būti mažiausiai 7 metrai.

Pavyzdžiui, jeigu kaimyno namas stovi 2 m atstumu nuo tvoros, ribojančios jūsų sklypus, tuomet jūs turėsite savo nuotekų valymo įrenginį įsirengti, išlaikant 6 m atstumą nuo tvoros. Taip bus išsaugota 8 m sanitarinė zona.

Šulinio Statyba: Atstumai ir Reikalavimai

Vietoj gręžinio pasirinkus šachtinį šulinį, apsauginė zona tampa daug didesnė. Remiantis higienos norma, atstumas iki:

• Gyvenamojo namo nuo šulinio turi būti 7 m.
• Garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio - 10 m.
• Tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės - 25 m.
• Lauko nuotakyno - 15 m.

Statybos techniniame reglamente nurodoma, kad aplink šulinį turi būti įrengtas 2 m pločio akmenų grindinys, betono arba asfalto danga su 10 proc. nuolydžiu nuo šulinio, o aplink šulinius, kurių vanduo naudojamas geriamajam vandentiekiui, reikia įrengti 1,5-2 m gylio ir 0,5 m pločio molio arba priemolio spyną.

Apsauginė Zona Aplink Gręžinį

Apsauginė zona apie gręžinį nuo 2022 metų yra tik 3 metrai (anksčiau buvo 5). Tai reiškia, kad 3 metrų spinduliu nuo vandens gręžinio gali būti tik veja - jokių trinkelių, automobilių stovėjimo aikštelių ar statinių. Vandens gręžinio apsauginė zona į kaimyno teritoriją gali išsikišti tik su kaimyno sutikimu.

Kada Reikalingas Kaimyno Sutikimas?

Šalia esančių sklypų savininkų sutikimai dėl statybų Jūsų sklype reikalingi, kai:

• Yra statomas užtvaras ant sklypo ribos.
• Statoma arčiau kaip 1 metras iki sklypo ribos.
• Kitais Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 numatytais atvejais.

Jei minimalus sanitarinis atstumas užeina už sklypo ribos, reikalingas kaimyninio sklypo savininko sutikimas, kad jie neprieštarauja dėl minimalių sanitarinių atstumų, kurie patenka į jo sklypo ribas ir apribos jo galimybes statyti pastatus, kasti šulinius.

Visi atvejai, kada reikalingas šalia esančių sklypų savininkų rašytinis sutikimas dėl statybų, yra numatyti Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“.

Svarbu įsidėmėti: Mažiausias atstumas nuo pastato iki sklypo ribos turi būti 3 metrai, kitu atveju reikalingas kaimyno notariškai patvirtintas sutikimas. Būtina įvertinti, ar yra išlaikomi priešgaisriniai atstumai tarp pastatų (minimum 6 metrai, jei pastatai pirmos ugniaatsparumo klasės).

Konkretus pavyzdys: priestato statyba

Tarkime, turite sodo namelį 6 arų sklype ir norite statyti priestatą. Jei norite palikti 1 metrą, reikalingas kaimyno notariškas sutikimas ir pastato rekonstrukcijos projektas. Privalomas pastato atstumas nuo sklypo ribos yra 3 metrai iš visų pusių. Jei kaimynas duoda raštišką sutikimą (notarinį), tuomet galima statyti arčiau tiek, kiek parašyta kaimyno sutikime.

Atstumai Sodų Bendrijose

Šachtiniai šuliniai ir buitinių nuotekų valymo įrenginiai turi minimalius sanitarinius atstumus.

• Tarp šachtinio šulinio reikia išlaikyti ne mažesnį kaip 15m atstumą.
• Tarp pastatų ir šachtinių šulinių reikia išlaikyti 5m atstumą.
• Tarp nuotekų valymo įrenginių ir pastatų (išskyrus tame pačiame sklype esančius) reikia išlaikyti 8m atstumą.

Tai apibrėžta STR "Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 2 priede.

Kiti Svarbūs Aspektai

Įrengiant nuotekų valymo sistemą, svarbu atsižvelgti į grunto tipą, infiltraciją, gruntinius vandenis, reljefą, privažiavimą ir elektros tiekimą. Požeminiam nuotekų valymo sistemos įrengimui labiausia tinkami yra lengvi smėlingi gruntai ir gruntai, kur yra vyraujantis žvyras. Šį sąrašą papildo žemės plotai, kuriuose gruntiniai vandenys labai nutolę nuo žemės paviršiaus, bei dirvožemiai, kuriuose labai stori aeracijos zonos sluoksniai.

Taip pat svarbu atsižvelgti į:

• Grunto tipą ir infiltraciją: Smėlis ir žvyras palankūs infiltracijai, o molis - ne. Jei gruntas nelaidus, planuokite didesnį infiltracinį tūrį, alternatyvią vietą arba išleidimą į griovį pagal projektą.
• Gruntinius vandenis: Esant aukštam gruntiniam vandeniui, talpa gali „plaukti“. Tokiu atveju naudojamas įrenginio inkaravimas į plokštę, papildomas apsipylimas smėlio-žvyro mišiniu ar kiti gamintojo nurodyti sprendimai. Taip pat svarstomas modelis su integruotu siurbliu išvalytam vandeniui.
• Reljefą, privažiavimą ir elektrą: Patogus privažiavimas asenizacinei mašinai sutaupo laiką ir pinigus. Numatyti elektros tašką orapūtei - būtina.

Gyvenamųjų namų atstumai

Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.

STR aiškiai nurodyta, kad būtina išlaikyti 3 m atstumą nuo sklypo ribos. Trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos statomo statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m. Didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant tokį reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Minimalus atstumas tarp dviejų gyvenamųjų namų - 6m (galimas mažesnis tik turint gretimo sklypo savininko sutikimą).

Yra numatoma, kad iki 8,5 m aukščio pastato (priestato) atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3,0 m. Jei pastatas yra aukštesnis, šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios pastato dalies.

Atstumai nuo pastatų ir statinių taikomi ir bet kurioms namo ar jo priklausinių išsikišančioms konstrukcijoms.

Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai.

Inžinerinės komunikacijos

Inžinerines kominikacijas galima daryti 1 m atstumu nuo ribos, tačiau iki gyvenamojo namo turi būti išlaikomas 5 m atstumas, o jei kasamas šulinys - 7 m.

Gręžinio griežto režimo juosta negali būti numatyta kelio zonoje (gali būti tik sklypo ribose arba turint gretimo sklypo savininko sutikimą ir gretimam sklype, bet taip vadinamoje ,,žaliojoje zonoje"), nes kelias laikomas taršos objektu.

Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus užtvarus, arčiau kaip 1,0 m atstumu nuo sklypo ribos, reikalingas leidimas.

Kūdrų ir baseinų įrengimas

Jeigu kūdra / baseinas nėra statinys, tai jo įrengimo klausimų nagrinėjimas nepriskirtas Inspekcijos kompetencijai ir reikėtų vadovautis Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašu.

Visais atvejais būtina laikytis Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatų, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Jeigu paklausime nurodytas dirbtinis nepratekamo paviršinio vandens telkinys būtų priskirtinas inžineriniams statiniams, jis turėtų būti statomas ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Želdinių sodinimas

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus.

Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-708.

Atstumai nuo sklypo ribos sodinant želdinius:

• Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
• Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
• Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Tvorų statyba

Statant sklypo užtvarą reikalingas leidimas:

• ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);
• prie sklypo ribos (arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribą): jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°);
• jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.

Jei užtvaras su cokoliais, kliudo nutekėti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo, statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, gavęs savininko sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą).

Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.

Norint statyti aukštesnę nei 1 m atraminę sienutę mieste taip pat būtina gauti SLD.

Atraminės sienutės

Statant atraminę sienutę reikalingas leidimas:

• ant sklypo ribos;
• savo sklype, jei atraminės sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.

Reljefo Paruošimas

Reljefo paruošimas sklype - tai sklypo paviršiaus ir grunto sąlygų pritaikymas būsimiems kasimo ir montavimo darbams. Kai jau išsirinkote optimalią vietą valymo įrenginiui, įvertinkite vietovės grunto sudėtį, lygumą ir požeminio vandens lygį. Nuo to priklausys, kaip reikės paruošti reljefą ir ką numatyti prieš kasant duobę įrenginiui.

Pirmiausia, patikrinkite grunto tipą ir vandens pralaidumą. Jei jūsų sklype vyrauja priesmėlis ar smėlis, išvalytų nuotekų infiltracija į gruntą bus nesunki. Tačiau jei gruntas molingas, nepralaidus, gali tekti įrengti specialų infiltravimo šulinį arba drenažą, arba svarstyti nuotekų kaupimo rezervuarą vietoje infiltracijos. Grunto tyrimas (kad ir paprastas - iškasant bandomąjį šulinėlį ir patikrinant, ar greitai susigeria vanduo) padės suprasti, ar reikės papildomų sprendimų.

Taip pat sužinokite gruntinio vandens lygį: jeigu vanduo randamas negiliai (pvz., <1,5-2 m gylyje), kasant duobę valymo įrenginiui teks imtis priemonių, kad duobė nepersipildytų vandeniu. Aukšti gruntiniai vandenys gali apsunkinti montavimą - tokiais atvejais montuotojai gali naudoti vandens išsiurbimo siurblius duobei sausininti montavimo metu, o pačią talpyklą montuoti su inkaru (betoniniu pagrindu) arba apsipilti papildomu smėlio sluoksniu aplink, kad tuščia plastikinė talpa vėliau neišplauktų dėl gruntinio vandens keliamos jėgos.

Prieš kasdami, išlyginkite arba paruoškite aikštelę pasirinktoje vietoje. Pašalinkite didesnius akmenis, kelmus, medžių šaknis - viską, kas galėtų trukdyti kasimo darbams ar pažeisti talpyklą. Jei vieta yra nuokalnėje, aplink ją suformuokite nedidelę lygią aikštelę, kad būtų patogu pastatyti ekskavatorių ir kad iškasta žemė netekėtų su lietaus vandeniu atgal į duobę. Reljefo nuolydis taip pat svarbus vamzdyno klojimui: nuspręskite optimalų maršrutą nuo namo iki įrenginio, kad vamzdynas tiesiogiai ar su minimaliais posūkiais pasiektų įrenginį ir išlaikytų tolygų nuolydį. Jei reljefas labai status, gali reikėti projektuoti tarpinius šulinius arba naudoti nuotekų siurblį (kėlimo siurblinę) - šiuos sprendimus paprastai numato projektas.

Atkreipkite dėmesį, kad Lietuvos klimato sąlygomis nuotekų vamzdynus reikia tiesti pakankamai giliai, kad jie neužšaltų žiemą. Įprastai vamzdžiai klojami ne mažiau kaip 1,2 m gylyje (po žiemos įšalo lygiu) arba izoliuojami specialia termoizoliacija, jei tenka tiesti negiliai. Planuodami reljefą, įsitikinkite, kad vamzdyno trasa neturės žemų vietų, kuriose gali kauptis vanduo ir užšalti.

Galiausiai, numatykite, kur dėsite iškastą gruntą. Kasant duobę talpyklai ir tranšėją vamzdžiams, susidarys nemažai žemių. Jeigu sklype yra vietos, trumpam supilkite jas į krūvas šalia kasinėjimo zonos, bet taip, kad netrukdytų technikai privažiuoti. Saugokite, kad žemių sankaupos neužverstų gretimų augalų arba nepatektų į kaimyno sklypą.

Lentelė: Minimalūs atstumai nuo šulinio

tags: #vandentiekio #ir #kanalizacijos #sulinio #nuo #bendrasavininko