Vandentiekio Įrengimas Privačiame Sklype: Viskas, Ką Turite Žinoti

Vandentiekio įrengimas yra daug žinių, kruopštumo bei atidumo reikalaujantis darbas. Jei planuojate statybas ir Jums bus reikalingas visiškai naujas vandentiekis arba norite įsivesti vandentiekį jau pastatytame objekte, pirmas žingsnis yra prisijungimo sąlygų įvertinimas. Vanduo yra svarbiausia mūsų kasdienybės dalis, tad kokybiškas vandentiekio montavimas yra ypatingo dėmesio reikalaujantis, atsakingas darbas. Tam turi būti paruošiamas projektas, atitinkantis visus reikalavimus. Projektui įgyvendinti reikalinga atsakingų specialistų komanda, kokybiškos medžiagos bei įrankiai.

Pagal Jūsų objekto tipą, plotą ir kitus duomenis, parenkami tinkamiausi vamzdžiai ir jų montavimo būdai. Vandentiekio įrengimas privačiame sklype susideda iš trijų svarbiausių dalių: gręžinio įrengimo, vamzdynų įrengimo bei vandens siurblio pasirinkimo.

Leidimai ir Sąlygos

Jei nėra galimybės prisijungti prie miesto tinklo ir tenka įsirenginėti gręžinį - nepamirškite, jog Jums bus reikalingi leidimai. Jeigu tai vanduo iš gręžinio, o ne pajungimas prie centralizuotų tinklų, pirmiausia reikia savivaldybės administracijai pateikti prašymą projektavimo sąlygoms gręžinio įrengimui gauti. Prašymus, bent jau didžiosiose savivaldybėse, galima pateikti internetu, savivaldybės puslapyje susiradus prašymo formą. Skirtingose savivaldybėse yra skirtingi reikalavimai.

Bet kuriuo atveju savivaldybės institucija, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, turi pateikti pagrįstą išvadą dėl požeminio gėlo vandens gavybos gręžinio įrengimo. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė nurodo, kad „gyventojų ir juridinių asmenų prašymams pritarta gali būti tada, kai Vilniaus miesto savivaldybei pateiktas prašymas su jame nurodytais reikalingais dokumentais, gręžinys yra numatytas sklype, prie kurio ribos nėra nutiestų centralizuotų vandentiekio tinklų, o artimiausias atstumas nuo magistralinių tinklų iki pareiškėjų sklypo ribos yra ne mažiau kaip 50 metrų, tačiau, jeigu gręžinys yra reikalingas gyventojų grupei (2, 3, 4 ir daugiau namų valdų), tada iki magistralinio tinklo atstumas turėtų būti skaičiuojamas, kad vienam gyventojui tektų ne mažiau kaip 15 metrų projektuojamo vamzdyno.

Gręžinio Įrengimas

Gręžinys dažniausiai įrengiamas artezinis, tuomet gausite kokybišką požeminį vandenį iš gilesniųjų sluoksnių. Gavus leidimą gręžiniui įsirengti, ruošiamas jo projektas. Vandens išgavimo gręžinio projektus turi teisę rengti tik įmonės ar asmenys, turintys Lietuvos geologijos tarnybos leidimą žemės gelmėms tirti. Gręžinys - gręžskylė, į kurią įmontuoti tam tikro skersmens ir konstrukcijos vamzdžiai.

Pageidautina, kad gręžiant būtų naudojami specialūs praplovimo skiediniai, neužkemšantys vandeningo sluoksnio. Į gręžinį negali patekti paviršinis vanduo. Gręžinio eksploatacinis našumas turėtų būti bent 20 proc. Baigęs rengti gręžinį, vykdytojas privalo pateikti užsakovui gręžinio pasą su techniniais duomenimis ir vandens analizės rezultatais.

Norint turėti geriamąjį vandenį sodyboje, neabejotinai geriausias sprendimas įsirengti gręžinį. Jei yra kelios sodybos, gręžinys gali būti įrengtas kelioms sodyboms.

Vamzdynų Įrengimas

Visas vandentiekio įrengimo projektas yra skaidomas į dvi pagrindines įrengimo dalis: lauko darbai bei vidaus darbai. Vandentiekio įrengimas ir pajungimas prie centralizuotų tinklų susideda iš dviejų etapų: lauko ir vidaus darbų. Lauko įrengimas gali būti atliekamas vienu iš šių dviejų būdų: atviruoju ar uždaruoju betranšėjiniu būdu.

Lauko vandentiekio įrengimo darbai gali būti atlikti dviem būdais: atviruoju ir uždaruoju betranšėjiniu būdu. Atvirasis vendentiekio įrengimo būdas reiškia, kad kasamos tranšėjos, įrengiamas pagrindas po vamzdžiais, montuojamas vamzdynas, kurį reikia įvairiai sujungti, nes tiesaus jo nebūna. Miestuose, miesteliuose, užstatytose vietovėse daug patogesnis lauko vandentiekio įrengimo būdas yra betranšėjinis kryptinis gręžimas, kuomet naudojant specialią techniką vamzdžiai prastumiami po žeme, neardant viršutinio žemės sluoksnio.

Tokiu atveju galima nutiesti vamzdyną ir po įvažiavimu, po veja, po takais, jų neardant. Prie lauko vandentiekio įrengimo darbų priskiriama ir vandentiekio vamzdžio kiaurymės į pastatą įrengimas. Naujos statybos pastatuose tokia kiaurymė jau būna paruošta, o eksploatuojamuose ją reikia pragręžti per pastato pamatus ar sieną. Tai irgi atsakingas darbas, kuriam reikalinga technika.

Vamzdžių medžiagos

Vamzdžiai gaminami iš įvairiausių medžiagų, pavyzdžiui: vario, plieno, ketaus, plastiko. Neretai pamatysite naudojamus polipropileno, polivinilchlorido, polietileno vamzdžius. Kiekvienas projektas yra unikalus ir pagal galimybes bei užsakovo poreikius parenkamas tinkamas vamzdžių variantas.

Šiuo metu patys populiariausi ir dažniausiai vandentiekiui naudojami vamzdžiai yra plastikiniai. PE (polietileno) vandentiekio vamzdžiai yra ilgai tarnaujantys ir gana lengvai montuojami. Minimalus gylis, kuriame yra klojamas vandentiekis: 1,8 m nuo vamzdžio iki žemės paviršiaus.

Individualiuose namuose įrengiant išorės vandentiekio vamzdynus praktiškai naudojami polietileniniai (PE) vamzdžiai. Palyginti su metalu, dirbtinės medžiagos turi daug pranašumų: atsparios korozijai, turi lygų vidaus paviršių, kuris užtikrina žemą, jei lyginsime su metalo vamzdžiais, hidraulinį pasipriešinimą. Jei perkate vamzdį vandentiekiui, patikrinkite, ar jis skirtas būtent vandentiekiui.

Polimerai, iš kurių gaminami polietileniniai vandentiekio vamzdžiai (PE), priklausomai nuo savo tankio ir tvirtumo grupuojami į aukšto slėgio (HDPE) ir žemo slėgio polietileną (LDPE). aukšto slėgio (HDPE) polietileno vamzdžiai yra tvirtesni ir atsparesni slėgių ir temperatūrų svyravimams, dėl to šiais laikais turi paklausą ir populiarumą, įrengiant vandentiekį. Polipropileno vandentiekio vamzdžiai (PP) medžiagos tvirtumo ir atsparumo dėka yra labai tinkami namų karšto vandens sistemoms, kadangi atlaiko iki +120º C. Patvarumo ir didelio tankio dėka apkrovos nepaveikia PP vamzdžių krypties ir sveikumo.

Sustiprinto kietumo polipropileno vamzdžiai žymimi santrumpa PP-R. Jų gamybos metu polimeras sustiprinamas papildomomis armuojančiomis medžiagomis (aliuminiu, stiklo pluoštu, kt.), pats polipropilenas apdorojamas aukštomis temperatūromis. Gaminiai pasižymi ilgaamžiškumu ir patvarumu, bet pareikalauja papildomų sujungimo detalių. Iš PPR vamzdžių montuojamos šiuolaikinės šildymo ir karšto vandens sistemos.

Daugiasluoksniai plastikiniai vamzdžiai (PE-X, PE-AL, PE-RT) dar vadinami daugiasluoksniais kompozitais ir metalo-plastiko vamzdžiais. Jie yra armuoti vidiniu aliuminio sluoksniu. Gaminio kokybė priklauso nuo sluoksnių suklijavimo technologijos gamybos metu. Lyginant su paprastais PE vamzdžiais daugiasluoksnių PE-X pranašumas yra tame, kad juos galima lenkti, keičiant vamzdyno kryptį. Tuo tarpu PE vamzdžių posūkiams reikalingos alkūnės.

Tačiau, daugiasluoksnių PE-X vamzdžių nerekomenduojama naudoti lauko vamzdynams, nes, užšalę, šie vamzdžiai neretai sprogsta. Juos geriau naudoti vidaus karšto-šalto vandens ir šildymo sistemoms (temperatūrų diapazonas: nuo +95º C iki maksimalių +130º C). Tęsiant vandentiekio vamzdžių medžiagų temą negalima nepaminėti varinių vamzdžių.

Varinių vandentiekio vamzdžių našumo ir patvarumo paslaptis slypi pačiame varyje kaip cheminiame elemente. Vandenyje, tekančiame vamzdynu, yra tam tikras chloro kiekis, kuris palaipsniui niokoja paprastus metalinius vamzdžius. Chloras yra oksidatorius, labai rūgšti medžiaga, bet, reaguodamas su variu, sudaro ant jo paviršiaus savotišką apsauginį sluoksnį, kuris sustiprina varinio vamzdžio sieneles ir neleidžia joms niokotis. Ant varinio vamzdžio vidinių sienelių beveik nesikaupia nuosėdos ir bakterijos, todėl nėra poreikio dažnai valyti vandentiekį (varis naikina didelį kiekį mikrobų ir ligas sukeliančių bakterijų). Vario rūšis, iš kurios gamina vandentiekio vamzdžius, žymima formule Cu-DHP.

Teisingai eksploatuojant, variniai vamzdžiai gali tarnauti ir virš 50 metų. Vis dažniau prabangiuose naujos statybos butuose įrengiami variniai “gyvatukai” vonios kambaryje. Palyginus su plieniniais vamzdžiais varis pasižymi geresniu šilumos laidumu, bet šia savybe nusileidžia plastikiniams. Su variniais vamzdžiais lengva dirbti: juos nesunkiai galima lenkti jų minkštumo dėka. Savaime suprantama, kad toks nemažas teigiamų savybių sąrašas negalėtų neatsispindėti varinių vamzdžių kainoje - jie yra brangesni už plastiką ir plieną. Bet verti to.

Būtent dėl aukštos kainos vario vamzdžiai priskiriami prie prabangos klasės, o vyraujančią daugumą vandentiekio vamzdžių rinkoje sudaro PE ir PP gaminiai. Vandens gręžinių apsauginėms kolonoms ir filtrams naudojami polivinilchlorido (PVC) vamzdžiai. Kai kurie gręžėjai naudoja pigesnius PVC vamzdžius, kurių medžiagoje yra mažiau plastifikatorių. Tokie vamzdžiai yra kietesni ir trapūs, nors užsakovams rodomi tinkami sertifikatai.

Vamzdžių jungimas ir armatūra

Vandentiekiui paskirstyti po butus, kambarius ir mazgus naudojami kolektoriai. Kolektoriai gali būti gamykliniai vientisi, galima kolektorių surinkti iš vandentiekio trišakių. Kolektorius sodybai, iš kurio į kiekvieną vandens mazgą nutiestas atskiras vamzdis. Kolektorius siurblinėje, žemiausioje sodybos vietoje.

Vandentiekio sistemą sudaro daugybė jungiančių ir reguliuojančių detalių. Tarpusavyje nesudėtinga sujungti skirtingų medžiagų ir skersmens vamzdžius.Jungiančios, reguliuojamos vandentiekio detalės vadinamos armatūra. Specialistai rekomenduoja jungčių sandarinimui naudoti pakulas, ypač svarbiose vietose. Reikėtų naudoti sandarinimo pastą, kuri neleidžia įsigerti į pakulas vandeniui. Įsigėrus vandeniui ir peršalus kontaktui, labai dažnai jungtis trūksta.

Vandens Siurblio Pasirinkimas

Paprastai gręžinį rengiantys specialistai nurodo reikalingus siurblio parametrus ir namo savininkui pasiūlo keletą siurblių variantų. Deja, labai dažnai tai nebūna geriausias variantas. Norėdami, kad kuo didesnė gręžinio įrengimo kainos dalis liktų jiems, gręžėjai neretai nurodo ne pačios geriausios kokybės siurblį. Kai jis nebeveiks - tai jau bus užsakovo, o ne jų rūpestis. Arba, naudojant vandenį bus juntamas gana ryškus slėgio svyravimas.

Siurblių tipai skiriasi pagal vandens kėlimo aukštį ir eksploatavimo sąlygas, t.y. - ar siurblys bus įrengtas ant žemės, ar bus panardintas į gręžinio vandenį. Sausai statomi siurbliai (arba nepanardinami išcentriniai siurbliai) skirti tiems atvejams, kai vanduo iš gręžinio įsiurbiamas tik iki 8-9 metrų aukštyn (techniškai tai vadinama vertikaliu įsiurbimo aukščiu, rodančių kiek yra nutolęs vandens paviršius gręžinyje nuo įvado viršuje). Iš pavadinimo galima spręsti, kad šis siurblių tipas įrengiamas sausoje vietoje, sklypo paviršiuje virš gręžinio, o ne nuleidžiamas į pačias gręžinio gelmes.

Tiesą sakant, sausai statomi siurbliai lauko sąlygomis skaudžiai reaguoja į šaltį ir galės veikti, tik jeigu oro temperatūra nenusileis žemiau negu +4º C. Dėl šios priežasties juos geriau įrengti patalpoje arba eksploatuoti tik šiltu sezonu (vasarnamyje). O panardinami siurbliai, skirtingai nuo nepanardinamų, gali kelti vandenį iš daug didesnių gelmių - nuo 9 m, neapsiribojant ir 100 m. Šio tipo pavadinimas byloja, kad tokie siurbliai eksploatuojami pačiame gręžinio (arba šulinio) vandenyje.

Jeigu leidžia galingumas, vienas panardinamas siurblys gali būti naudojamas kolektyviniame vandens tiekimo modelyje, aptarnaudamas ne vieną namą, o 3-5 ir daugiau. Siurblio variklio apsukų ir vandentiekio slėgio pastovumo kontrolę vykdo slėgio relė ir hidroforas (tradicinis slėginis išsiplėtimo indas) arba naujesnės kartos dažnio keitiklis (pažangesnis variantas). Siurbliai šuliniams, kaip aiškėja iš pavadinimo, netinka labai giliems gręžiniams, bet tiks šuliniams su vandens pakėlimo aukščiu, didesniu negu 8-9 m (yra modelių, galinčių kelti vandenį aukščiau 45 m ribos). Siurbliai šuliniams turi šiokių tokių apribojimų, susijusių su kietųjų dalelių kiekiu vandenyje. Dalelių norma vandenyje laikoma iki 50 g/m³, tad šulinių siurbliai gali būti pilnavertiškai eksploatuojami tik šios normos ribose.

Giluminiai siurbliai gręžiniams pumpuoja vandenį iš gilių gręžinių į aukštį, viršijantį 10-100 m, išlaikydami stabilų slėgį. Turbinos darbinių ratų medžiaga daug lemia. Pvz., plastikiniai darbo ratai, nors ir pagaminti iš kietų polimerinių medžiagų ir atrodo ekonomiškai patrauklesniu variantu, bet negali konkuruoti su nerūdijančiu plienu, nes plastiko dilimas nuo trinties su dalelėmis įvyksta per žymiai trumpesnį laiką. Jei susidėvėjo ratai - negalės kokybiškai veikti siurblys.

• Statinis vandens lygis atspindi nepakitusį vandens kiekį, likusį gręžinyje po to, kai siurblys buvo laikinai išjungtas ir nieko nepumpavo.
• Nuolat kintantis dinaminis vandens lygis parodo besikeičiančią gręžinio hidrodinamiką, esant nuolatiniam vandens pumpavimui (juk vandens kiekis gali nuo to mažėti).
• Giluminio siurblio skersmens pasirinkimas tiesiogiai priklauso nuo gręžinio skersmens. Platesnio skersmens siurblį būtų sunku nuleisti į gręžinį. Gręžinių skersmenų standartai - 100 ir 150 mm (4 ir 6"), todėl siurbliai atitinkamai gaminami 75-100 mm Ø.

Iš pradžių pumpuojamas vanduo kyla vertikaliu gręžinio vamzdžiu nuo siurblio viršun, o paskui nukreipiamas horizontalia kryptimi vandentiekio vamzdžiu į namą. Vertikalaus ir horizontalaus vamzdžių sujungimo vietoje įtaisoma speciali jungtis - adapteris. Adapteris užtikrina abiejų vamzdžių kontakto sandarumą ir užkerta kelią purvino vandens nuo žemės paviršiaus prasiskverbimui į gręžinį.

Siurblinės Įrengimas

Vieta siurblinės įrengimui priklauso nuo to - ar gręžinys yra kolektyvinis, ar skirtas tik vienam namui. Kolektyviniam variante siurblinė įrengiama virš gręžinio, po žeme (kai atstumas iki požeminio vandens pakankamai didelis). Žemėje įkasami 1 m skersmens betoniniai žiedai, o jų viduje statoma siurblinės įranga. Reikiamas vandens slėgis sistemoje palaikomas hidroforo pagalba.

Tai yra slėginis indas, kuris padeda palaikyti slėgio stabilumą (pvz., išvengti slėgio mažėjimo), priklausomai nuo suvartoto vandens tūrio. Hidroforo veikimas susijęs su pripildymo greičiu - vanduo iš bakelio teka per atidarytą kraną, suveikia slėgio relė, padidinanti slėgį viduje, kas leidžia vandeniui vėl pripildyti bakelį. Hidroforai pagal technologinį pažangumą ir darbinių dalių medžiagas skirstomi į membraninius ir maišinius.

Membraniniame hidrofore vanduo pripildo hidroforo guminę talpą. Pripildymo metu vanduo spaudžia orą talpoje. Pažangios technologijos hidroforai Global Water Solutions išsiskiria tuo, kad guminė membrana jų viduje yra įspausta naudojant lanką iš nerūdijančio plieno. Hidroforo pasirinkimui svarbūs pagrindiniai faktoriai: galia, bakelio dydis ir atsparumas korozijai. Bakelio dydis lemia siurblio susidėvėjimą ir našumą. Juk mažesnis bakelis greičiau ištuštėja, o jo naujam pripildymui siurblys įjungiamas dažniau. Dažniau veikdamas siurblys greičiau susidėvi. Našumas irgi proporcingas bakelio dydžiui.

Hidroforo galia priklauso nuo žmonių kiekio, vandens taškų kiekio ir patalpų ploto. Pvz., minimalus suvartojamo vandens kiekis per valandą šeimai iš 2 suaugusiųjų ir 2 vaikų - apie 3 m³. O jeigu žmonių daugiau, o namas dviaukštis - apie 7-8 m³. Pastaruoju metu su hidroforais konkuruoja vandentiekio dažnio keitikliai (ši konkurencija ne išstumia hidroforų, o tik suteikia mažesnio tūrio pasirinkimo galimybę). Jų paskirtis - reikiamo vienodo vandens slėgio palaikymas, kai name ar sklype įrengta vandentiekio sistema su mažos talpos hidroforu, taupančiu plotą ir išlaidas.

Skirtingai nuo mechaninių hidroforų, dažnio keitikliai yra elektroninė programinė įranga. Tai lemia didesnę keitiklių kainą. Bet vartotojai vis dažniau domisi dažnio keitikliais. Slėgio jutikliai reaguoja į vandens slėgio pokyčius, siunčia signalus į keitiklius, o šie reguliuoja siurblio apsukas taip išlyginant slėgio netolygumus ir padeda sutaupyti elektros energijos.

Daugiaaukščiuose viršutiniai butai dažnai susiduria su nepakankamo slėgio problemomis ir virtuvėje, ir vonioje. Būtent tokiais atvejais slėgio sureguliavimui praverstų dažnio keitikliai, įtaisyti įvado pradžioje. Vandens slėgiui nukritus iki minimalios nustatytos ribos suveikia slėgio relė, jungdama siurblį. Slėgiui kylant ir pasiekus nustatytą viršutinę išsijungimo ribą, siurblys išsijungia.

Slėgio relių būna elektroninių ir mechaninių. Elektroninės relės naudojamos automatiniam slėgio reguliavimui vandentiekio sistemose, atsižvelgdamos į užprogramuotus nustatymus, bei saugo nuo pasitaikančių sausos eigos atvejų. Slėgio relės, esančios UAB "Vandens siurbliai" įrangos asortimente, parenkamos ir komplektuojamos šios įmonės specialistų, atsižvelgiant į individualias kliento vandentiekio sistemos savybes bei į turimo siurblio, hidroforo parametrus.

Padidinti slėgį daugiabučio viršutiniams aukštams galima cirkuliacinių siurblių dėka - pakanka ir mažos galios agregato. Nepakankamas slėgis yra dažna labai senų daugiabučių namų problema, pvz., Senamiesčio kvartaluose. Automatika įrengiama tais atvejais, kai į pastatą atkeliaujančio vandens slėgis yra nepakankamai didelis arba nestabilus, nuolat svyruojantis. Automatinė sistema praverčia ir ten, kur vandens įsiurbimo aukštis tesiekia tik iki 8 m, o pats vandens šaltinis ne itin dideliu atstumu nuo namo.

Trifazis variklis automatinei sistemai reikalingas tuo atveju, kai variklio galia viršija 1,1-1,5 kW arba naudojamas ilgas elektros kabelis. Automatinės vandentiekio sistemos įranga - siurbliai su elektroninėmis slėgio relėmis, manometrais ir hidroforais.

Vandens Kokybės Užtikrinimas

Tai filtrai, skirti vandens, tiekiamo į gyvenamąjį pastatą, valymui. Mechaniniai filtrai valymo metu užkerta kelią kietųjų dalelių tolesniam patekimui į patalpų vandentiekio sistemą. Tiksliniai valymo filtrai iš vandens pašalina įvairias nepageidaujamas chemines medžiagas, veikiančias geriamojo vandens skonį, kvapą ir užteršiančias vamzdžių vidines sieneles.

Už centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybę atsakingi tiekėjai, o už individualių gręžinių vandenį atsako patys jų savininkai. Įmonės, kurios įrengia požeminius geriamojo vandens gręžinius, privalo savininkams pateikti gręžinio pasą su vandens cheminės analizės duomenimis. Pagal teisės aktus, turi būti nurodyta vandens bendroji cheminė sudėtis - pH, savitasis elektrinis laidis, bendrasis kietumas, permanganato skaičius, chloridai, sulfatai, hidrokarbonatai, nitratai, nitritai, natrio, kalio, kalcio, magnio, amonio jonai ir geležis.

Bet tai liečia naujus gręžinius, laikui einant gręžinio vandens sudėtis gali keistis. Tad tiek naujų, tiek eksploatuojamų gręžinių savininkams naudinga žinoti ne tik pradinius vandens cheminės analizės rodiklius, bet ir pasitikslinti kitus, kurie gali turėti įtakos vandens sudėčiai, spalvai, kvapui, skoniui.

„Mes pirmiausia rekomenduojame ištirti cheminę vandens sudėtį ir tik tada spręsti, kokio filtro reikia. Pavyzdžiui, daugelis skundžiasi rudos spalvos vandeniu. Toks gali būti ne tik dėl geležies, nors daugiausia būtent dėl jos, bet ir dėl mangano, permanganato pertekliaus. Nedidelį geležies, mangano perteklių pašalina aeracijos principu veikiantys filtrai su oksidacine talpa, kuriose nenaudojami cheminiai reagentai.

„Vandens filtravimas ir filtrai pirmiausia yra rūpinimasis savo ir artimųjų sveikata. Kai kuriose Lietuvos vietovėse dėl specifinio grunto, gręžinių vandenyje yra padidinti fluorido ar boro kiekiai. Tai jau toksiniai rodikliai, galintys turėti neigiamos įtakos sveikatai. Tokio vandens neturėtų gerti vaikai ir nėščios moterys. Kitose vietovėse vandenyje pasitaiko kitų cheminių elementų, kurie nėra naudingi sveikatai. Todėl manyti, kad filtravimas yra brangus, yra tas pats, kas manyti, jog sveikata nėra brangi.

Ar gręžinio vandenyje esančių cheminių elementų kiekiai neviršija ribinių verčių, leistinų pagal higienos normas, galima pasitikrinti HN 24:200 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai" 3-ioje lentelėje. Kitaip tariant, tai vandens savybės ir indikatoriniai cheminiai rodikliai, kurie turi poveikį vandens savybėms ir kokybei. Pavyzdžiui, minėtose normose nurodyta, kad bendrosios geležies kiekis neturėtų viršyti 200 µg/l. Bendroji geležis yra indikatorinis rodiklis, jis nėra pavojingas sveikatai, bet dėl jos pertekliaus vanduo yra gelsvai rudos spalvos, turi nemalonų metalo kvapą, stovinčiame vandenyje atsiranda rudų nuosėdų, drumstas vanduo nepriimtinas maisto gamybai, nekalbant apie jo gėrimą tiesiai iš čiaupo.

Vandens nugeležinimo filtrai. Vandens kietumą eliminuoja vandens minkštinimo filtrai. Vandens kietumas - tai vandenyje ištirpę kalcio ir magnio jonai, liaudiškai vadinami kalkėmis. Geriamąjame vandenyje nei kalcis, nei magnis, nereglamentuojami, nes Pas... Laikai, kuomet vieninteliu geriamojo vandens šaltiniu galėjo būti šachtinis šulinys, jau praeityje. Vanduo iš šulinių ne visada saugus ir kokybiškas, per sausras dažnai jo trūksta.

tags: #vandentiekio #tinklai #privaciame #sklype