Vazonai ant palangės daugiabučiame: patarimai ir gudrybės

Kambariniai augalai puošia namus, suteikia jiems gyvybės, filtruoja namų orą. Norint, kad žalioji oazė džiugintų akis visus metus, svarbu augalus prižiūrėti atsižvelgus į sezoną.

Prekybos tinklo „Senukai“ atstovai pastebi, kad šaltuoju metų sezonu pirkėjai ieško nereiklių ir mažiau priežiūros reikalaujančių augalų - jie renkasi kaktusus, sukulentus, pinigų medžius, dracenas. Tiek fizinėse, tiek elektroninėje parduotuvėje taip pat perkami gėlių vazonai ir jų lėkštelės, augalų laikikliai, stoveliai, įvairios priežiūros priemonės.

Floristė Inesa Borkovska atkreipia dėmesį, kad kambarinių augalų priežiūra vasarą ir žiemą skiriasi. Ji atskleidė 3 klaidas, kurias dažnai kartoja kambarinių gėlių augintojai.

Pagrindinės klaidos auginant kambarines gėles

1. Priežiūra žiemą

Anot I. Borkovskos, žiemą kambariniai augalai tampa kaprizingesni, todėl jų priežiūra reikalauja ypatingo kruopštumo. „Rudens ir žiemos laikotarpiais daugelis augalų pereina į ramybės būseną arba sulėtėja jų augimo tempas. Todėl šiuo sezonu skiriasi jų priežiūra, lyginant su vasara - augalų nereikia tręšti, persodinti, o laistyti reikia saikingai, nepersistengiant“, - sako I. Borkovska.

Šaltuoju sezonu įprasta manyti, kad dėl išsausėjusio oro augalams reikia daugiau vandens. Vis tik tiesa ta, kad augalai sunaudoja vandens tiek, kiek gauna šviesos, dėl to keičiasi ir jų laistymo poreikis.

„Dėl sauso oro žiemos mėnesiais gali pasirodyti, kad augalų dirvožemis yra išdžiūvęs, tačiau tai nėra patikimas rodiklis, kad augalui iš tiesų reikia vandens.

Kambarinių gėlių nereikėtų laistyti per šaltu arba per šiltu vandeniu. Jei naudojate vandenį iš čiaupo, leiskite jam kelias valandas pabūti kambario temperatūroje, kad jis taptų drungnas.

2. Drėgmės lygis

Norint, kad kambariniai augalai būtų gyvybingi ir sveiki, būtina užtikrinti tinkamą drėgmės lygį. I. Borkovska sako, kad žiemą šildomuose būstuose drėgmės lygis sumažėja iki 10-20 proc. „Dauguma kambarinių augalų yra kilę iš tropinių regionų, kur drėgmės lygis svyruoja nuo 70 iki 80 proc.

Drėgmę augalams galima sukurti ir dirbtinai, pasitelkus papildomas priemones. „Jei namuose turite oro drėkintuvą, perkelkite jį šalia augalų. Jei tokio neturite - augalo vazoną statykite ant padėklo su vandeniu, o tam, kad vazono dugnas būtų aukščiau vandens lygio, į padėklą įdėkite akmenukų. Dar vienas būdas - nuplauti augalų lapus po vandeniu ir taip padidinti augalo drėgmės lygį“, - vardija gėlių auginimo specialistė.

Tačiau „Senukų“ specialistai primena, kad ne visi augalai mėgsta drėgmę. Mažiausiai drėgmės reikalauja sukulentų ir kaktusų šeimos augalai.

Jei namuose turite oro drėkintuvą, perkelkite jį šalia augalų. Jei tokio neturite - augalo vazoną statykite ant padėklo su vandeniu, o tam, kad vazono dugnas būtų aukščiau vandens lygio, į padėklą įdėkite akmenukų. Dar vienas būdas - nuplauti augalų lapus po vandeniu ir taip padidinti augalo drėgmės lygį“, - vardija gėlių auginimo specialistė.

3. Laikymo vieta ir apšvietimas

Pasak ekspertų, dar viena dažna augalų priežiūros problema - netinkama laikymo vieta ir apšvietimas. „Žiemą saulės šviesa nėra tokia intensyvi kaip vasarą, todėl augalai gauna mažiau natūralios šviesos. Kambarines gėles šaltuoju sezonu geriausia laikyti ant palangės, kur jos galėtų gauti daugiau pietinės šviesos“ - dalijasi I. Borkovska.

Augalų mylėtojai klaidingai mano, kad žiemą augalus reikia laikyti kuo šilčiau. Floristė pabrėžia, kad dauguma jų gali augti esant ir 12-18 laipsnių temperatūrai.

„Kambariniai augalai gali būti jautrūs staigiems temperatūros svyravimams, todėl nelaikykite jų prie radiatoriaus, židinio ar ant šildomų grindų. Augalams netinka ir šaltos, skersvėjyje esančios vietos netoli durų, balkono, langų, taip pat gėlių nereikėtų laikyti šalia oro kondicionierių ventiliacijos angų. Šaltas arba karštas oras gali neatstatomai pažeisti augalus“, - pasakoja specialistė.

Augalų augimą gali sutrikdyti ir ant lapų besikaupiančios dulkės. Bent kartą per savaitę lapus reikėtų nuvalyti drėgnu skudurėliu arba mikropluošto šluoste. Lapus galima išpurkšti ir lapų blizgikliu, kuris ne tik suteiks lapams blizgesį, bet ir sudarys dulkes atstumiantį apsauginį sluoksnį, pataria „Senukų“ ekspertai.

Balkono apželdinimas

Gėlės balkone gali žydėti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, svarbu tik tinkamai parinkti augalus ir suprasti pagrindinius želdinimo principus. Apželdinti balkonai ne tik puošia namus, bet ir pagerina mikroklimatą patalpose: sumažina dulkių prasiskverbimą, drėkina orą, šiek tiek apsaugo nuo gatvės triukšmo.

Tardami žodį „balkonas” dažniausiai įsivaizduojame renovuotų ar nerenovuotų daugiabučių atvirus ir uždarus balkonus. Bet pasivaikščiokite po miestų senamiesčius: kokią balkonų ir apželdinimo įvairovę pamatysite!

Balkono dydis ir forma pirmiausia ir lemia, kaip jį apsodinsite. Svarbiausia tinkamai suplanuoti turimą erdvę. Vertikali želdinimo sistema, kabantys vazonai ar lentynos gali padėti maksimaliai apželdinti vertikalią erdvę.

Vertikali želdinimo sistema leidžia augalams augti į viršų, o ne plėstis į plotį, taip sutaupant brangų grindų plotą. Be to, kabantys vazonai yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori papuošti balkono lubas ar turėklus, tuo pat metu neapsunkindami balkono grindų.

Poilsio zonoje, kurioje pastatyti baldai, gėles geriausia sodinti loveliuose. Visos šios priemonės padeda ne tik efektyviai išnaudoti ribotą balkono plotą, bet ir sukuria jaukesnę, žalią aplinką, kurioje malonu leisti laiką.

Balkono želdinimą galima derinti su bendru namų dizaino stiliumi. Augalai ir jų indai gali būti parinkti taip, kad atitiktų namų interjero ar eksterjero spalvas ir formas.

Renkantis gėles balkonams patariame įvertinti ne tik jų augimo sąlygas, bet ir dekoratyvines jų savybes: žiedų ir lapų spalvas, aukštį, formą, žydėjimo trukmę ir pan.

Tikrai gražius derinius gausite komponuodami pagrindines spalvas, t. y. mėlyną su raudona, raudoną su geltona, geltoną su mėlyna arba visas tris kartu. Pavyzdžiui, hibridinė petunija (raudonos spalvos žiedais) ir gvazdikinis serentis (geltonos spalvos žiedais). Svarbus ir spalvų sodrumas.

Žalia spalva - pati ramiausia, pasyviausia, geriausiai jungianti kitų spalvų derinius. Svarbu ir augalų aukštis. Aukštesnės gėlės sodinamos lovelio centre arba prie balkono sienos.

Vazonus arba kitus indus reikia statyti taip, kad priekyje stovinčio indo gėlės dengtų toliau esantį indą, o kraštinėje eilėje augtų vijokliniai, svyrantys augalai ir indo priekyje nesimatytų.

Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens stenkitės nužydėjusius augalus laiku pakeisti gražiai žydinčiais augalais.

Prieš rinkdamiesi gėles balkonui, įvertinkite ir kiek užterštas oras šalia jūsų namų. Yra didelis skirtumas - ar balkonas atsiveria į parką, ar judrią gatvę, kur nuolat zuja automobiliai.

Vienas svarbiausių būtinų augalams aplinkos veiksnių yra oras - visi augalo organai kvėpuoja. Praktika parodė, kad dideliuose pramoniniuose miestuose, kur daug transporto, visžaliai augalai ne tokie atsparūs kaip lapuočiai.

Balkonuose galite auginti įvairius augalus - nėra taip paprasta pasirinkti, kas tinka būtent jūsų balkonui. Pasirenkant augalus pirmiausia reikia atsižvelgti, kurioje namo pusėje yra atviras arba uždaras balkonas.

Visuose balkonuose galima auginti į dėžes pasodintus spygliuočius: tai japoninės kriptomerijos, visžaliai kiparisai, vakarinės tujos, rytinės bijotos ir kt. Taip pat dėžėse ar kituose induose auginamos poliantinės, arbatinės, hibridinės, floribundinės rožės, alyvos.

Iš daugiamečių gėlių reikia paminėti narcizus, tulpes, lelijas, vilkdalgius, raktažoles.

Kaip pasiruošti ir prižiūrėti daržoves balkone?

Prieš kimbant į sodinimą, verta paruošti balkoną. Pirmiausia įsitikinkite, kad vazonai yra tinkamo dydžio ir turi pakankamą drenažą. Daržovės, ypač tos, kurių šaknų sistema didesnė, pavyzdžiui, pomidorai ir paprikos, reikalauja daug vietos šaknims augti. Rinkitės vazonus, kurių gylis ne mažesnis kaip 30 cm.

Kitas žingsnis - tinkama dirva. Geriausia - daržovėms skirtas substratas, turtingas naudingų medžiagų. Pavyzdžiui, šiuo metu sodinami pomidorai mėgsta purią, šiek tiek rūgščią dirvą. Juos patogu auginti specialiame substrate, kuris tinka sodinant į vazonus arba netgi be jų - tereikia išpjauti skylę ir daigus sodinti tiesiai į maišą.

Balkono daržovėms reikia ne tik saulės, bet ir reguliaraus laistymo. Kadangi vazonai greičiau išdžiūsta, geriausia laistyti augalus ryte arba vakare, vengiant intensyvios saulės spindulių. Dirvožemis turi būti drėgnas, bet neperlaistytas - per daug vandens gali pakenkti šaknims.

Taip pat verta stebėti augalų būklę ir reguliariai pašalinti nuvytusius lapus. Tai padės jūsų daržovėms duoti geresnį derlių ir ilgiau džiuginti akį bei gomurį.

Nepamirškite reguliariai tręšti - daržovės vazonuose reikalauja daugiau maistinių medžiagų nei augančios žemėje.

Ką verta auginti bute?

Balkonui geriausiai tinka daržovės, kurioms nereikia daug vietos ir kurios gerai auga vazonuose. Štai keletas idėjų:

• Vyšniniai ir kitų žemaūgių veislių pomidorai: Lengvai auginami, o įsigytas paaugintas sodinukas netruks duoti vaisių. Pomidorai mėgsta saulę, todėl vazonus pastatykite saulėtoje vietoje, reguliariai laistykite ir laukite derliaus.
• Salotos: Tai viena iš lengviausiai vazonuose auginamų daržovių. Salotos auga greitai, ir pirmuosius lapus galite nuimti jau po kelių savaičių. Šiuo atveju net nebūtini daigeliai - galite į vazonus tiesiog pasėti sėklų. Svarbu nepamiršti reguliariai laistyti, nes vazonai išdžiūsta greičiau nei dirvožemis sode.
• Paprikos: Dar viena daržovė, kuri gerai auga vazonuose. Joms reikia daug saulės ir reguliaraus laistymo - jei sudarysite tinkamas sąlygas, jos atsilygins jums gausiais, spalvingais vaisiais. Verta išbandyti įvairias veisles - nuo saldžių iki aitriųjų paprikų, taip įnešite įvairovės ir į kasdienį meniu.
• Agurkai: Nors jie atrodo kaip tipiški didelio daržo augalai, yra veislių, kurios puikiai tinka auginti vazonuose. Rinkitės veisles su trumpesniais ūgliais ir atminkite, kad agurkai mėgsta lipti ant atramų, todėl verta investuoti į mažas groteles ar tinklelį. Tai suteiks jūsų agurkams vietos lipti, o jūs sutaupysite vietos balkone.
• Žolelės: Bazilikai, mėtos, raudonėliai ar čiobreliai - visi šie augalai puikiai auga vazonuose. Žolelės yra ne tik gražios, bet ir labai praktiškos. Jų galite pasėti į mažus indelius ir visą sezoną mėgautis aromatu. Tiesiog pastatykite juos ant palangės arba saulėtoje balkono vietoje.

Braškių auginimas bute

Norite, kad vasariška nuotaika ir ką tik nuskintų braškių kvapas būtų Jūsų namuose ištisus metus? O gal atsibodo parduotuvėse parduodamos beskonės užsienietiškos braškės? Ar žinojote, kad net ir bute arba daugiabučio namo balkone galima užsiauginti braškes ir jomis mėgautis ištisus metus?

Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti:

• Tinkama auginimui vieta: Braškėms auginti idealiai tinka saulėta vieta be šešėlio, tačiau augs ir erdvėje su šešėliu. Geriausia auginti atviroje vietoje, kurią lengvai gali pasiekti vabzdžiai, apdulkinantys žiedus, tokie kaip bitės. Apdulkinantys žiedus vabzdžiai gyvena ir mieste, todėl braškes galite auginti net ir daugiabučio namo balkone, tik svarbu, kad jis nebūtų uždaras, nes vabzdžiai neatskris.
• Tinkama temperatūra: Tinkamiausia braškių auginimo temperatūra, atsižvelgiant į fotosintezės efektyvumą yra 20 oC. Optimali temperatūra yra tarp 16-25 oC. Svarbu užtikrinti, kad aukščiausia temperatūra neviršytų 29 oC, o žemiausia temperatūra kuo rečiau nukristų žemiau 15 oC. Saugokite braškes nuo šalnų, nes šalnos numarins žiedus ir sumažins derlių.
• Tinkamas apšvietimas: Braškės mėgsta šviesą, todėl rekomenduojame, kad braškės gautų šviesą bent 14 val. per parą. Jeigu dienos trumpos arba pernelyg debesuotos tam gali padėti dirbtinis apšvietimas.
• Tinkamas drėgmės lygis: Braškėms patinka drėgnesnė auginimo aplinka, kurios drėgmės lygis 60-75%. Žemas drėgmės lygis gali įtakoti prastą kalcio įsisavinimą bei prastą uogų kokybę. Svarbu paminėti, kad reikia užtikrinti jog sąlytyje su hidroponine sistema nebūtų per daug drėgmės. Pavyzdžiui jeigu ant hidroponinės sistemos paviršiaus, ant kurio auga uogos, bus nuolat šlapia, uogos supus. Siekiant to išvengti rekomenduojame uogas pakelti.
• Braškių tręšimas: Braškių aprūpinimo maistinėmis medžiagomis procesą galima suskirstyti į 3 svarbius punktus: Tinkamas mikroelementų kiekis vandenyje, tinkamas makroelementų kiekis vandenyje ir tinkamas vandens pH lygis.

Taip pat nepamirškite apie dirbtinį apdulkinimą, jei auginate braškes uždaroje patalpoje ištisus metus.

Daržovių atauginimas iš likučių

Judita Jansonė, sodininkystės konsultantė, sako, kad daugumą daržovių galima atauginti iš šaknų likučių arba iš žaliųjų auginių.

• Svogūnai: Pasmerkite kelis svogūnus, pasižiūrėkite, kuris jau leidžia lapus - toks per kelias dienas paprasčiausiame vandenyje stipriai sužaliuoja. Viskas, ko jam reikia, - saulė ir šiek tiek vandens. Svarbiausia dažnai keisti vandenį.
• Česnakai: Nors ir ne tokie populiarūs ant mūsų palangių, tokiomis pačiomis sąlygomis taip pat puikiai auga, o maistinėmis ir kvapiosiomis savybėmis nenusileidžia svogūnui!
• Salotos ir kopūstai: Suvalgę romanines ar kitokias salotas, kininį ar net paprastą kopūstą, imkite stiebkotį ir pamerkite į vandenį. Svarbu - ne aukštyn kojomis, ir pastatykite į kuo šviesesnę vietą. Po kelių dienų ima lysti nauji lapeliai. Dar po kiek laiko pastebėsite ir naujas šakneles. Tada, tikintis ilgesnio efekto, galima kišti augaliuką į žemę, ir po truputį mėgautis šviežiais žalumynais. Tokiu būdu galite atželdinti ir lapinius salierus, ir porus.
• Burokėliai: Prieš gamindami burokėlį, tą vietą, kur auga lapai, dažniausiai nupjauname ir išmetame. O ją galime pamerkti ir laukti naujų ataugančių lapų! Jie puikiai tiks tiek garnyrams, tiek salotoms, o maistinėmis savybėmis nenusileidžia gumbams.
• Morkos: Drąsiai merkite morkigalį į vandenį ir laukite lapų. Nors pastarieji savito skonio, tikrai yra valgomi.

Prieskoninių žolelių auginimas

Prieskoninės žolės reikalingos kiekvienoje virtuvėje, bet parduotuvėje žiemos metu jos brangios. Turint noro, jų galima pasidauginti iš žaliųjų auginių, t. y. nuskinkite stiebelį ir įmerkite į vandenį. Kai stiebelis išleis šaknis, persodinkite jį į žemę - tegu sau kerojasi. Taip galima pasidauginti kalendrų, bazilikų, rozmarinų, mėtų, melisų, petražolių.

Tokiems augalams svarbiausia yra saulės šviesa. Prieskoninės žolės toleruos ir visišką kaitrą, tačiau lapinėms nereikia tiek daug saulės. Bet jei auginsime ne vasarą, o šaltuoju sezonu, drąsiai galime tai daryti ir ant pietinės palangės. Vasaros metu perkelti jas ant rytinės ar vakarinės palangės.

Tokius žalumynus galite auginti ištisus metus, bet jei norite, kad augalas ilgiau „tarnautų“, teks jį pasodinti į žemę. Kita vertus, nereikia tikėtis labai ilgo tokio augaliuko gyvavimo, ypač jei jis turi tik šaknies likutį (morka, burokėlis, poras, ridikas). Tuo tarpu prieskoniai, jei nesuvalgysim augalo viso iš karto, gali žaliuoti nuolatos.

Laistykite pagal poreikį. Žinokite, kad prieskoniai ilgiau tveria sausrą, o štai kopūstai, salotos reikalauja daugiau drėgmės. Svarbu ir nesupūdyti, - jei laikote vandenyje, dažnai jį keiskite.

Augalas - gyvas organizmas, tad nors ir koks gyvybingas, jam bus didelis stresas, jei iš karto nupjausite visus lapus. Nebeliks kam maitinti šaknų ir jis gali žūti. Tad geriau skinkite po kelis lapelius.

Patarimai auginant daigus iš sėklų

Auginant daigus iš sėklų, tinkamo substrato pasirinkimas yra viena svarbiausių užduočių. Tinkamu laiku siekiama auginti daigus, kai jie yra pakankamai dideli, kad būtų galima sodinti į lysves.

Apie tai daug ką sužinosite iš sėklų pakuočių. Paprastai tai būna vasaris arba kovo pradžia. Tačiau viskas priklauso nuo daržovių rūšies ir pačios veislės.

Be šakniavaisių, pomidorams, paprikoms ar salierams auginti pakaks jogurto indelio, plastikinių puodelių ar kiaušinių dėžučių.

Vienas populiariausių substratų yra praturtintas mikroelementinėmis trąšomis, kurios teigiamai veikia sklandų auginių įsišaknijimą ir daigų dygimą.

Augindami daigus, nepamirškite subalansuoto maisto medžiagų santykio. Pačiame substrate paprastai jų būna pakankamai. Todėl be reikalo neeksperimentuokite su trąšomis.

Jei ketinate auginti paprikų ir pomidorų daigus, labai svarbu, kad būtų pakankamai šviesos ir palaikoma maždaug 18-22 °C temperatūra. Salotoms ir kopūstinėms daržovėms reikia maždaug 10-15 °Ctemperatūros , o šilumą mėgstančioms daržovėms reikia daugiau. Tačiau kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau šviesos reikia augalams.

Sėkite pomidorus kovo pirmoje pusėje. Pripildykite indą dviem sluoksniais. Prieš išpakuodami sėklas, patikrinkite kiekvienos sėklos reikalavimus. Sėkite plačiai arba eilėmis. Įsitikinkite, kad sėklos nesiliečia. Nesėkite per giliai. Substratą laistykite purkštuvu arba buteliu su mažomis skylutėmis dangtelyje. Neperlaistykite jų.

Kai augalai išleis dygstančius lapelius, galite pradėti pikuoti. Daigus sudėkite į sodinukus arba jogurto indelius.

Neskubėkite sodinti daigų , kad neliktų peraugusių ar nepakankamai išsivysčiusių augalų.

LED apšvietimo įtaka daržovių auginimui bute

Buvo atliktas eksperimentas, siekiant išsiaiškinti LED apšvietimo įtaką daržovių auginimui bute.

Visas sėklas (ta pačia seka) sodinome į 3 atskirus vazonus, kurie tarpusavyje buvo atskirti kartono plokštėmis:

• 1-as vazonas (kairėje) - jame auginami augalai be LED augalams skirto papildomo apšvietimo.
• 2-as vazonas (viduryje) - jame auginami augalai naudojant 2 vnt. x 28W LED augalams skirtas lemputes.
• 3-ias vazonas (dešinėje) - jame auginami naudojant 1 vnt. x 100W LED augalams skirtą lemputę.

Lemputes pakabinome 26 cm aukštyje virš vazonų.

Laiko intervalai:

Birželio 12 d. pasodinti visi augalai.

tags: #vazonai #ant #palanges #daugiabucio