Darbo aplinka turi didelę įtaką darbuotojų savijautai, sveikatai ir produktyvumui. Todėl svarbu užtikrinti, kad darbo patalpos atitiktų higienos normas, apimančias mikroklimato, apšvietimo ir vėdinimo reikalavimus. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus, kuriuos būtina įgyvendinti, siekiant sukurti sveiką ir patogią darbo aplinką.
Pagrindiniai Reikalavimai Darbo Patalpoms
Pagrindiniai reikalavimai darbo patalpoms apima oro temperatūrą, drėgmę, apšvietimą ir vėdinimą. Darbo patalpų oro temperatūros parametrus, jų vertes bei matavimo reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 69:2003 ,,Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“.
Oro Temperatūra
Patalpos temperatūra turi būti reguliuojama, kad jos svyravimai neveiktų žmogaus organizmo. Darbo patalpų temperatūra neturi būti aukštesnė kaip 28º C. Dirbant lengvą fizinį darbą, geriausia savijauta esti, kai oro temperatūra 16 - 20 ºC,o dirbant sunkų fizinį darbą - 10-15º C. Higienos normoje, šaltuoju metų laikotarpiu, nustatytos gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato ribinės vertės yra: oro temperatūra 18-22o C.
Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Tai sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, kuris užteršia namų orą.
Oro Drėgmė
Oro drėgmę darbo vietose apibūdina santykinė oro drėgmė. Tai santykis absoliučios ir maksimalios drėgmės konkrečiomis temperatūros sąlygomis. Optimali santykinė oro drėgmė darbo patalpose turi būti 40 - 60 %. Didelė santykinė drėgmė žemoje temperatūroje gali sukelti organizmo peršalimą, o aukštoje temperatūroje - organizmo perkaitimą.
Higienos normoje, šaltuoju metų laikotarpiu, nustatytos gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato ribinės vertės yra: santykinė drėgmė 35-60%.
Apšvietimas
Ne mažiau nei šiluma, svarbu ir tinkamas patalpų apšvietimas. Tyrimai rodo, kad natūralios aplinkos (natūrali dienos šviesa, atidaromi langai) sukūrimas 18 proc. padidina individualų darbo produktyvumą. Kitu tyrimu nustatyta, kad pro langą matomi vaizdai ir pagerėjęs patalpos apšvietimas žymiai pagerino skambučių centro darbuotojų darbo našumą, jie skambindavo 6-12 proc. greičiau, kai už lango matė geriausią įmanomą vaizdą palyginti su tais, kurie negalėjo mėgautis vaizdais.
Minėto „Sveikų namų barometro“ tyrimo duomenimis, 47 proc. darbuotojų savo darbo vietose nemato natūralios šviesos, taigi - ir jokių vaizdų pro langus.
Darbo vietų apšvieta gali būti natūrali ir dirbtinė. Natūrali apšvieta - tai tiesioginiai ar išsklaidyti saulės spinduliai, kurių intensyvumas kinta, atsižvelgiant į metų ir dienos laiką, debesuotumą, geografinę padėtį. Natūrali apšvita konstrukciniu požiūriu būna viršutinė, šoninė ir mišri. Dirbtinė apšvieta sukuriama elektriniais šviesos šaltiniais. Bendras apšvietimas apšviečia tolygiai patalpą, vietinis apšvietimas užtikrina tam tikros vietos apšvitą. Plačiausiai naudojamas mišrus apšvietimas, kuris yra bendrojo ir vietinio apšvietimo derinys. Vienas vietinis apšvietimas draudžiamas.
Lietuvos higienos norma HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ nustato, kad darbo stalo paviršiaus bendro apšvietimo apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 300 lx; o, esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas. Panašių nuostatų laikomasi ir Lietuvos higienos normoje HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Darbo patalpų ir darbo vietų natūralaus ir dirbtinio apšvietimo išmatuotos apšvietos vertės turi būti ne mažesnės kaip natūralaus ir dirbtinio apšvietimo mažiausios apšvietos ribinės vertės, pateiktos šioje higienos normoje. Mažiausios ribinės vertės nustatomos atsižvelgiant į regos darbų kategorijas.
Tinkamas apšvietimas darbo vietoje
Patalpų Vėdinimas
Patalpų vėdinimas-vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių. Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš miegą. Renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių langai yra itin sandarūs, gyventojai susiduria su vėdinimo problema, kadangi nėra pratę vėdinti patalpų atidarant langus žiemą. Tokiais atvejais siūloma dažniau naudoti taip vadinamą „mikroventiliacinę“ langų padėtį. Planuojant langų keitimą rekomenduojama pagalvoti ar nevertėtų pasikeisti langų su orlaidėmis.
Vėdinamose patalpose judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris įtakoje nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą. Patalpose turi būti natūralus ir mechaninis vėdinimas. Higienos normoje, šaltuoju metų laikotarpiu, nustatytos gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato ribinės vertės yra: oro judėjimo greitis 0,05-0,15 m/s.
Rekuperacinė vėdinimo sistema
Ergonomiška Darbo Vieta
Tinkamai įrengta darbo vieta ne tik prisideda prie darbuotojų sveikatos išsaugojimo, bet ir gerina jų darbo kokybę bei efektyvumą. Šiandien įmonės vis dažniau svarsto, kaip paskatinti darbuotojus sugrįžti dirbti atgal į biurus, o patogi, ergonomiška darbo aplinka tampa vienu iš svarbių veiksnių, leidžiančių darbuotojams jaustis geriau ir rinktis darbą biure, o ne nuotoliniu būdu. Ergonomiškos darbo vietos kūrimas apima daugybę aspektų, pradedant nuo tinkamo apšvietimo ir baigiant patogiais baldais bei vėdinimo sistemomis.
Baldai
Ergonomiškai įrengta darbo vieta neįsivaizduojama be patogių ir funkcionalių baldų. Labai svarbu, kad baldai atitiktų žmogaus antropometrinius rodiklius. Vienai darbo vietai rekomenduojama skirti ne mažiau 6 m² ploto ir 20 m³ erdvės. Grindų danga turi būti lygi, turinti antistatinių sąvybių. Patalpų sienų ir baldų paviršiai turi būti matiniai, vidutinio spalvos sodrumo, kad nevargintų akių atspindžiais.
Darbo stalas ir jo paviršius turi būti pakankamai didelis, kad būtų galima patogiai išdėstyti monitorių, klaviatūrą, dokumentus ir kitus būtinus įrenginius. Stalas turi būti stabilus ir pakankamai tvirtas, kad atlaikytų naudojamos įrangos svorį. Rekomenduojamas minimalus stalo plotis 80 cm, ilgis 160 cm. Kompiuterizuotai įrangai sutalpinti rekomenduojamas 100 cm pločio stalas.
Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti dirbant lengvai ir laisvai judėti bei pasirinti patogią kūno padėtį. Kėdės konstrukcija turi atitikti ergonominius reikalavimus: Kėdė turi būti su atlenkiamu atlošu, kėlimo ir sukimo mechanizmu, leidžiančiu keisti kėdės aukštį, turėti porankius, kurie sumažintų pečių lanko apkrovą. Porankiai turi būti reguliuojami. Pėdų atramos aukštis ir pasirimo kampas turi būti reguliuojami asmeniškai kiekvienam darbuotojui. Atsisėdus kėdė iš abiejų pusių turi būti maždaug 2,5 cm platesnė už sėdinčiojo klubus ir šlaunis, atramos aukštis - 45 - 51 cm., taip pat reilaingi nuimami porankiai.
Kiti Svarbūs Aspektai
- Dirbtinių nagų priauginimo darbo vieta turi būti įrengta atskiroje uždaroje patalpoje.
- Darbo vietoje turi būti užtikrintas paslaugos teikimo metu išsiskiriančių dulkių surinkimas.
- Individualiuose ar daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, visuomeninės paskirties pastatuose, turi būti atskiros oro šalinimo sistemos, izoliuotos nuo kitų pastato patalpų vėdinimo sistemų.
- Vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus HN24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai”.
- Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.
Reglamentuojantys Dokumentai ir Įvertinimas
Pradėjęs eksploatuoti naujai pastatytą ar rekonstruotą įmonę, darbdavys privalo ne vėliau kaip per 3 dienas atlikti darbo vietų higieninį įvertinimą. Higieninius tyrimus atlieka visuomenės sveikatos centrų laboratorijos ir kitos akredituotos laboratorijos. Vertinimą organizuoja ir darbus finansuoja įmonė.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymasis yra būtinas siekiant apsaugoti darbuotojų gyvybę ir sveikatą, taip pat išvengti papildomos finansinės naštos darbdaviams.
Šiluminės aplinkos parametrų (oro temperatūros, santykinio drėgnumo ir oro judėjimo greičio) vertės nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją. Kuo darbas fiziškai sunkesnis, tuo žemesnė gali būti darbo patalpų temperatūra.
Svarbu: Mikroklimato parametrų leistinieji dydžiai yra privalomi, o optimalūs - rekomenduojami.
Vaikų Ugdymo Įstaigos
Vaikų ugdymo įstaigoms mikroklimato parametrai yra reglamentuoti Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Lietuvos higienos normoje HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Mokyklos patalpų mikroklimato reikalavimai: mokymo klasėse, kabinetuose, aktų salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18o C ir šaltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 22o C, o šiltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 28o C, sporto salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 15o C ir šaltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 17o C, o šiltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 24o C, persirengimo kambariuose, dušuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20o C.
| Parametras | Optimali vertė (Lengvas fizinis darbas) | Optimali vertė (Sunkus fizinis darbas) |
|---|---|---|
| Oro temperatūra | 16-20 ºC | 10-15 ºC |
| Santykinė oro drėgmė | 40-60 % | Nėra nustatyta |
Personalo išlaidos, įskaičius atlyginimus ir išmokas, paprastai sudaro apie 90 proc. įmonės veiklos išlaidų. Tad sąlyginai nedidelės investicijos į biuro aplinką, galėtų būti palankios darbuotojų sveikatai ir geresniam darbo efektyvumui. Įrodyta, kad biuro dizainas atsižvelgiant į tokius aspektus kaip patalpų oro kokybė, šiluminis komfortas, apšvietimas ir triukšmas turi daug įtakos darbuotojų gerovei ir jų produktyvumui.
Svarbu: Pradėjęs eksploatuoti naujai pastatytą ar rekonstruotą įmonę, darbdavys privalo ne vėliau kaip per 3 dienas atlikti darbo vietų higieninį įvertinimą. Higieninius tyrimus atlieka visuomenės sveikatos centrų laboratorijos ir kitos akredituotos laboratorijos. Vertinimą organizuoja ir darbus finansuoja įmonė.