Siekdami didesnio pastatų energinio efektyvumo ir sveikesnės, patogesnės gyvenamosios aplinkos, neišvengiamai turime spręsti šilumos nuostolių mažinimo klausimus tiek statant naujus būstus, tiek ir renovuojant senus. Vienas populiariausių modernizuojamų daugiabučių sienų šiltinimo sprendimų yra taip vadinamos vėdinamos sienos.
Vėdinamos sienos - tai tokios sienos, kuriose tarp šilumos izoliacijos ir apdailos sluoksnio yra paliktas oro tarpas, kuriuo juda lauko oras, o sienos apačioje ir viršuje yra įrengiamos angos lauko orui patekti į šį tarpą. Dažniausiai tų angų būna ne tik sienos apačioje ir viršuje, bet ir pačioje jos plokštumoje, ties langų, durų ar kitomis angomis.
Daugiabučių namų sienų tipai
Senesnės statybos daugiabučiai, kuriems ir būtų reikalinga renovacija, Lietuvoje gali turėti:
- Gelžbetonines sienas (tokių pastatų, statytų tarybiniais metais yra bene daugiausia)
- Mūrines sienas
- Monolitines sienas
Pagal statybinius normatyvus, gelžbetoninius pastatus reikia kapitaliai remontuoti kas 25 metus, monolitinius - kas 50 metų, mūrinius - kas 75 metus.
Vėdinamo fasado privalumai
Vienas pagrindinių vėdinamo fasado pliusų yra tame, kad apšiltinimui naudojamos medžiagos (dažniausiai tai mineralinė vata), nesugeria drėgmės ir ilgam išsaugo savo šilumos izoliacines savybes. Dėl natūralios ventiliacijos sienos geriau vėdinasi, džiūsta, taigi drėgmė iš šiltinamosios medžiagos išgaruoja žymiai greičiau. Ją, susikaupusią termoizoliacijai panaudotoje vatoje, šalina skersvėjis.
Svarbu, kad fasado montavimo metu būtų užtikrinamas pakankamas, gamintojo rekomenduojamas ventiliacinis tarpas. Dar vienas vėdinamo fasado sistemos privalumas - papildoma apsauga nuo gaisro, nes fasado sistemos dalys gaminamos tik iš nedegių arba labai mažai degių medžiagų. Fasado plokštės kartu su šiltinimo sluoksniu sukuria dvigubą garso izoliacijos sistemą, nors tai ir nėra pagrindinė jų funkcija.
Praktika įrodė, kad visi, kokybiškai įrengti, vėdinami fasadai yra ilgaamžiai, ilgą laiką nereikalaujantys dėmesio ir papildomų investicijų. Tiesa, tik tuo atveju, jeigu tinkamai naudojamos kokybiškos sertifikuotos medžiagos. Jeigu bus naudojamos prastos medžiagos ar darbai atliekami nesilaikant standartų, fasadas nebus ilgaamžis ir jį teks atnaujinti. Palyginti su tinkuojamais, vėdinami fasadai yra brangesni maždaug ketvirtadaliu.
Renovuojant daugiabučius ir pasirinkus vėdinamąjį fasadą, reiktų kartu su rangovais išsirinkti karkasą plokščių tvirtinimui. Statybininkai gali fasado įrengimą bandyti piginti karkaso sąskaita, o tai vėliau taps remontų priežastimi.
Vėdinamo fasado sistemos komponentai
- Laikanti sienos konstrukcija: blokai, plytos, betonas ir pan.
- Karkasas (gali būti medinis arba cinkuoto plieno.
- Šilumos izoliacinis sluoksnis.
- Apdailos medžiagos.
Mediniai daugiabučiai taip pat gali turėti vėdinamą fasadą, tik apdailai dažniausiai naudojamos ne aukšto tankumo plokštės, o vidutinio tankumo cementinės dailylentės arba plokštelės.
Karkasas
Fasado termoizoliaciniam sluoksniui ir apdailai gali būti naudojamas medinis arba metalinis karkasai. Reikėtų žinoti, kad aliuminio karkaso sistema yra pagrindinė ir svarbiausia bet kurio vėdinamojo fasado dalis, nes būtent karkasui tenka didžiausios apkrovos. Karkasas turi išlaikyti ne tik savo svorį, bet ir termoizoliacinas medžiagas bei apdailos plokštes.
Kadangi karkasas yra viena pagrindinių vėdinamo fasado dalimi, jis turi būti montuojamas atsakingai ir kruopščiai. Taip pat reiktų nepamiršti, kad šilumos izoliacija turi priglusti prie sienos paviršiaus. Tarpeliai tokiu atveju neleistini. Apsaugos nuo vėjo plokštes reikia įrengti taip, kad susidarytų vientisas lygus sluoksnis. Vėdinamas oro tarpas suformuojamas tarp apsaugos nuo vėjo plokščių ir fasado apdailos.
Fasado plokštės
Fasado plokštės gaminamos iš įvairių medžiagų, užtikrinančių apsaugą nuo išorės poveikio:
- Pluoštinis cementas
- Aukšto slėgio celiuliozės laminatas (HPL)
- Aliuminio kompozicinės plokštės
- Keraminės plokštės
Vėdinamų sienų apdailos medžiagų pasiūla yra tikrai didelė - nuo medžio ir plastiko dailylenčių iki fibrocemenčio, aukšto slėgio laminato, keramikos ar aliuminio kompozicinių plokščių bei plytų mūro.
Pluoštinis cementas
Pluoštinis cementas yra mineralinės sudėties medžiaga, pasižyminti išskirtinėmis estetinėmis ir fizinėmis savybėmis. Plokštės padengtos antigraffiti danga, kuri nenusivalo net po keliolikos plovimų.
Aukšto slėgio celiuliozės laminatas (HPL)
Aukšto slėgio celiuliozės laminato (kitaip - HPL) plokštes sudaro išoriniai dekoratyviniai paviršiai ir vidiniai supresuoti celiuliozės pluoštai. Plokštę sudarančios medžiagos impregnuotos termoaktyviomis fenolio dervomis, kurios suteikia joms papildomą atsparumą. HPL plokštės yra ypatingai tvirtos, atsparios saulės ir kitų atmosferos reiškinių poveikiui. Šios plokštės taip pat atsparios graffiti dažams.
Aliuminio kompozicinės plokštės
Standarntinė aliuminio kompozicinė plokštė sudaryta iš dviejų aliuminio lakštų EN AW-3005 ((Al Mn1 Mg0.5), 3000 Serial Alloy, H42-46) ir plastikinio ar mineralinio užpildo. Kadangi rinkos poreikiai yra labai įvairūs, aliumininės plokštės gaminamos naudojant skirtingo storio užpildus. Visi dažyti paviršiai padengti apsaugine plėvele.
Kompozicinė medžiaga, naudojama plokščių gamybai, yra standi, atspari mechaniniams smūgiams, lūžimui, slėgiui. Išskirtinė aliumininių plokščių savybė yra jų akustinės charakteristikos. Naudojant tokias plokštes vėdinamiems fasadams žymiai padidėja sienos garso izoliacija.
Termiškai dažytos plokštės pasižymi spalvų gausa. Jos gali būti tiek standartinių, tiek ir nestandartinių atspalvių, nes aliuminis palyginti lengvai ir paprastai dažomas. Plokštės yra atsparios klimatiniams poveikiams ir pramoninei taršai.
Reiktų žinoti, kad tokio tipo plokštės yra lengvesnė ir tvirtesnė pastatų fasado apdailos medžiaga, lyginant su kitomis, esančiomis rinkoje todėl saugiai galima sumažinti tvirtinimo sistemos išlaidas. Aliumininė plokštė yra atspari atmosferos reiškiniams, todėl gali būti montuojama esant bet kokiam orui. Montavimo darbai nesudėtingi.
Keraminės plokštės
Rinkoje dar yra ir keraminių plokščių, tačiau daugiabučių namų fasadams jos naudojamos ganėtinai retai. Tokio tipo plokštės, paprastai, naudojamos prabangių daugiabučių apdailai. Plokštės pasižymi ypač ilgu tarnavimo laiku - iki 80 metų.
Vėdinamo fasado montavimas
Yra du sienų šiltinimo būdai. Vieno lygio karkaso sistemos atveju šilumos izoliacija yra mechaniškai pritvirtinama prie sienos - jai nebereikia įrengti papildomo II karkaso. Karkasas yra reikalingas tik fasadų apdailos medžiagos tvirtinimui. Šiuo atveju šilumos izoliaciją galima įrengti iš dviejų sluoksnių arba vieno sluoksnio.
Dviejų sluoksnių izoliacijos apatiniam sluoksniui rekomenduojame naudoti universaliais akmens vatos plokštes, o ant viršaus įrengti apsaugą nuo vėjo iš nedegių priešvėjinių akmens vatos plokščių. Tarp karkaso elementų sumontuokite šilumos izoliaciją universaliais akmens vatos plokštes ir nedegias apsaugos nuo vėjo plokštes arba naudokite vieno sluoksnio sprendimą su tam skirtomis akmens vatos plokštėmis.
Dviejų lygių karkaso principu įrengiamoje sistemoje šilumos izoliaciją įrengiame iš dviejų sluoksnių - apatiniam sluoksniui naudojamenedegias universalias akmens vatos plokštes, o ant jų įrengiame apsaugos nuo vėjo sluoksnį iš nedegių priešvėjinių akmens vatos plokščių arba iš vieno sluoksnio naudojant tam pritaikytas akmens vatos plokštes, pvz.
Kampai yra kritinės pastato zonos, todėl, įrengiant šilumos izoliacijos ir apsaugos nuo vėjo sluoksnius, jiems reikia skirti ypatingą dėmesį. Parenkant komponentus dviejų lygių karkaso vėdinamos sienos sistemos įrengimui reiktų pasitelkti kvalifikuotus specialistus.
Pradedant montuoti dviejų lygių karkaso vėdinamos sienos sistemą, tarp metalinių elementų ir sienos turi būti naudojamos termoizoliacinės tarpinės. Ant universalaus akmens vatos sluoksnio įrengiamas ištisinis apsaugos nuo vėjo sluoksnis iš priešvėjinės akmens vatos. Tada užsandarinamos apsaugos nuo vėjo plokščių sandūros ir pastato kampai bei angokraščiai naudojant siūlių sandarinimo juostas juostas.
Ventiliuojamo fasado įrengimas
Dažniausiai pasitaikančios klaidos
Pastatų šiltinimo darbai pradedami turint konkrečius tikslus, tačiau, kaip rodo praktika, apšiltinant fasadus, nesvarbu, kuri sistema buvo pasirinkta - tinkuojama ar vėdinama - klaidų vis dar pasitaiko. Yra nustatyta, kad daugiausia šilumos prarandama per nesandarias pastato konstrukcijas. Net ir padidinus montuojamos termoizoliacinės medžiagos sluoksnį, bet neužtikrinus pastato sandarumo, norim efekto apšiltinimas neduos.
Kadangi pastato siena nuolat patirs išorės veiksnių poveikius, reikia tinkamai sudėlioti pastato vėjo, garo ir termoizoliacija. Pastatas turi būti šiltas, bet tuo pat metu turi būti sudarytos sąlygos pasišalinti perteklinei drėgmei.
Vėdinamo ir tinkuojamo fasado palyginimas
Nusprendus gyventi moderniai ir pasiryžus renovuoti senos statybos daugiabutį namą, susiduriama su įvairiausiais klausimais. Vieni jų - organizaciniai, o kiti - techniniai. Pavyzdžiui, gyventojai neretai pasimeta, kokį fasadą rinktis renovuojant namą - vėdinamą ar tinkuotą?
Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai aiškina, kad daugiabučiams namams šiltinti gali būti naudojamas tiek vėdinamas, tiek ir tinkuotas fasadas. Vis tik šios sistemos turi skirtumų. Pavyzdžiui, tinkuojamo fasado apdailai yra naudojami tik kelių rūšių plonasluoksniai tinkai, o vėdinamo fasado atveju, viskas kiek kitaip. Pasirinkus šį būdą išorės apdailą galima rinktis iš labai didelio apdailinio medžiagų asortimento.
Taip pat būtina žinoti ir tai, kad įvykus nelaimei ar esant mechaniniams pažeidimams, vėdinamo fasado išorinę apdailos dangą paprasta ir nebrangu pakeisti nauja. Svarbu paminėti ir tai, kad pasirinkus vėdinamą fasadą, šiltinant išorės sienas, yra įrengiamas oro tarpas. Tokiu būdu užtikrinamas laisvas oro judėjimas ir drėgmė gali pasišalinti.
Specialistai pabrėžia ir tai, kad vėdinamo fasado konstrukcijoje vyksta natūrali oro cirkuliacija. Taip pat toks fasadas yra naudingas ir tuo, kad jo apdailos medžiagos gali būti itin atsparios smūgiams ir net pagamintos iš nedegių medžiagų. Vėdinamas fasadas yra ilgaamžiškesnis. Tačiau nereikia manyti, kad tinkuotas fasadas absoliučiai visur nusileidžia vėdinamam.
Specialistai pastebi, kad palyginti su tinkuojamu fasadu, vėdinami fasadai yra brangesni. Specialistai pastebi ir tai, kad pasirinkus tinkuojamą fasadą, taip pat yra patiriami maži šilumos nuostoliai.
Medžiagų pasirinkimas
Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai pabrėžia, kad nusprendus renovuoti savo namą būtina daug dėmesio skirti medžiagoms, kurios bus naudojamos. Gyventojams turėtų būti aktualu, kad visos medžiagos būtų sertifikuotos, atitiktų aukščiausius reikalavimus bei turėtų tą patvirtinančius dokumentus.
Reglamentavimas ir sertifikavimas
Lietuvos architektų rūmai teigiamai vertina lapkritį aplinkos ministro atliktus Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ pakeitimus, kuriais atsisakoma perteklinio ir pakartotinio vėdinamų sistemų sertifikavimo ir tikrinimo, kuomet sistema yra surenkama iš jau išbandytų ir sertifikuotų atskirų elementų.
Pakeitus statybos techninio reglamento nuostatas architektams suteikta didesnė laisvė ir lankstumas rinktis statinio projekto sprendinius. Anksčiau architektai neturėjo galimybės reaguoti į rinkos naujienas ir siūlyti geriausiai statinio architektūrinę idėją išreiškiančius sprendinius, nes tiekėjai (fasadų sistemų gamintojai) dėl mažos rinkos nesiimdavo naujų vienetinių fasado sistemų sertifikavimo ir tiekimo į rinką.
Pasak Algimanto Pliučo, pakeitimais suteikiama daugiau atsakomybės statybos inžinieriams, statytojams ir statybos rangovams, kas skatins juos labiau įsitraukti į projektavimo ir statybos procesus, geriau įsigilinti į sprendimų pritaikymą individualiems konkretaus statinio poreikiams.
Dalis su vėdinamų fasadų projektavimu, gamyba ar tiekimu dirbančių subjektų oponavo aukščiau aprašytiems reglamento pakeitimams motyvuodami, jog panaikinus privalomą viso vėdinamo fasado kaip sistemos (rinkinio) įvertinimą (sertifikavimą), padidės rizika, kad bus naudojami tarpusavyje nederantys elementai ir dėl to gali suprastėti tokio fasado atsparumas ar ilgaamžiškumas.
Vėdinamoje sistemoje naudojami statybos produktai turi atitikti statybos produktų tiekimo rinkai reikalavimus, nustatytus 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr.
Šilumos laidumas ir izoliacija
Fasado apdailai tvirtinti naudojami karkaso arba sistemos tvirtinimo elementai gali būti pagaminti iš įvairių medžiagų: medžio, aliuminio, cinkuoto arba nerūdijančio plieno. Pasirenkant fasado sistemos tvirtinimą reikia įvertinti jog šių elementų įtaka sienos šilumos perdavimui yra ypatingai didelė.
Pvz., aliuminio šilumos laidumo koeficientas yra 160 W/m.K , cinkuoto plieno - 50 W/m.K, o nerūdijančio plieno - 17 W/m.K. Kuo šilumos laidumo koeficientas yra mažesnis, tuo medžiaga yra mažiau laidi šilumai, tai yra efektyvesnė. Šilumos izoliacinis sluoksnis dažniausiai yra įrengiamas iš dviejų plokščių. Pagrindinė termoizoliacija - tai universalios akmens vatos plokštės, o ant jų įrengiamas apsaugos nuo vėjo sluoksnis iš akmens vatos plokščių.
Sistemos funkcijos
Vėdinamo fasado sistemos funkcijos yra izoliuoti vidaus šilumą, leisti atitvarai „kvėpuoti", t.y., praleisti vandens garus ir apsaugoti patalpų vidų nuo klimato poveikių - vėjo, kritulių, saulės, temperatūros pokyčių. Oro tarpo plotį nurodo projektuotojas, bet jis negali būti siauresnis nei 25 mm. Oras į vėdinamą oro tarpą iš išorės patenka ir iš jo išeina per įrengtas vėdinimo angas bei ventiliacinį profiliuotį fasado apačioje.
Medžiagų savybės
Kiekviena vėdinamo fasado sistemos medžiaga turi tam tikras savybes ir jų fizikinę išraišką: šiluminė varža, garų laidumo koeficientas, santykinė garinė varža, vandens ir drėgmės įgeriamumas, garso izoliacija, medžiagos tankis, šiluminė talpa. Pastatą veikia gamtos reiškiniai - lietus drėkina, saulė ir vėjas džiovina, drėgmė garuoja, vyksta šilumos ir drėgmės konvekcija, šilumos akumuliavimas ir t.t.
Jeigu tik kuris nors procesas yra išbalansuojamas ar susiduria su kliūtimis ir nevyksta, atsiranda problemų. Vėdinamo fasado sistema sukurta taip, kad neutralizuotų fasadui nepalankius atmosferos procesus ir išnaudotų palankius.
Jeigu palygintume tinkuoto ir vėdinamo fasado gaunamus energijos krūvius - pavyzdžiui, aukštą ar žemą temperatūrą, tai tinkuotoje sistemoje, kur medžiagos prigludusios viena prie kitos, energija iš vienos persiduoda kitai. Pagrindinė vėdinamo fasado medžiaga - šilumos izoliacinė medžiaga.
Akmens vatos termoizoliacinės savybės
Siekiami nustatyti, ar mineralinės vatos eksploatacijos eigoje nekinta jos termoizoliacinės savybės, Europos mineralinės vatos gamintojų asociacija (EURIMA) inicijavo nepriklausomą tyrimą. Vieno iš kompetentingiausių Vokietijos statybinių medžiagų tyrimų instituto (FIW Munchen) mokslininkai atliko tyrimus, kad nustatytų mineralinės vatos, kuri buvo įrengta septyniuose skirtinguose pastatuose, statytuose nuo 1960 m.
Buvo atidengtos pastatų sienos ir stogai ir matuojamos termoizoliacijos sluoksnio šilumos laidumo vertės. EURIMA ataskaitoje daroma išvada, kad mineralinės vatos izoliacija pastatų konstrukcijose, ištirtose po 20 - 55 metų, visais atvejais yra visiškai funkcionali ir turi puikias šilumines savybes.
Pavyzdys Lietuvoje
Trakuose, daugiabučio Vienuolyno g. 39 renovacijai buvo pasirinktas vėdinamas fasadas, apdailintas akmens masės plytelėmis. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai nepigus variantas, tačiau, kaip sako statybos darbus atliekančios UAB „Daistatus" statybos darbų vadovas Rytis Ardzijauskas, toks fasadas ilgaamžiškesnis, galima keisti sugadintas apdailos plyteles.
„Be to, vėdinama sistema palanki oro garų pasišalinimui iš vidaus, termoizoliacinis sluoksnis visada išlieka sausas, o tai reiškia, kad efektyviai bus taupoma šiluma. Sistema veikia taip, kad pastato viduje būtų užtikrintas palankus mikroklimatas, ypač jeigu įrengiama priverstinė vėdinimo sistema (vadinamieji mini rekuperatoriai). Vėdinamo fasado šiltinimas: universalios 160 mm sorio PAROC Ultra plokštės ir priešvėjinės 30 mm storio PAROC WAS 35 plokštės.
Minėtame daugiabutyje priimtas dar vienas geras sprendimas - apšiltinti gelžbetonines balkonų plokštes, kad neliktų ilginių šilumos tiltelių balkonų ir sienos sandūroje. Be „kvėpuojančių" sienų pranašumų ir gaisrinės saugos, akmens vata dėl savo pluoštinės struktūros turi gerą garso izoliaciją, tai aktualu šalia judrių gatvių esantiems pastatams.
Taip pat žinotina, kad pastato sienos vasaros metu nuo saulės įkaista iki 70 laipsnių C ir daugiau. Savaime aišku, kad nebūna idealių nei medžiagų, nei sistemų: vėdinamo fasado įrengimas reikalauja papildomų tvirtinimo elementų, iš statybininkų - daugiau profesionalumo, atsakomybės. Karkaso tvirtinimo vietose susidaro šiluminiai tilteliai, jų įtakai sumažinti naudojamos tarpinės, smeigės su plastiko galvute.
Išvados
Modernizuodami daugiabučius namus ne tik padidiname jų energinį efektyvumą, taip sumažindami išlaidas šildymui, bet ir kuriame sąlygas sveikesnei, patogesnei gyvenamajai aplinkai, bei pageriname estetinę pastato išvaizdą. Jau ne paslaptis, kad butas modernizuotame name yra patrauklesnis ir kainuoja daugiau, nei nemodernizuotame pastate.
tags: #vedinamas #fasadas #daugiabutis