Vėdinimo sistemos įrengimas šaltoje patalpoje gali sukelti įvairių problemų, tokių kaip triukšmas, drėgmės perteklius ir sistemos užšalimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip išspręsti šias problemas ir užtikrinti efektyvų ir komfortišką vėdinimą.
Triukšmo Mažinimas Rekuperatoriaus Ortakiuose
Triukšmas rekuperatoriaus ortakiuose yra viena dažniausiai pasitaikančių problemų eksploatuojant vėdinimo sistemą. Nors pats rekuperatorius gali veikti tyliai, netinkamai įrengtas arba prastai subalansuotas ortakynas gali sukelti švilpimą, ūžesį ar vibracijas. Prieš renkantis ar montuojant rekuperacijos sistemą, būtina pasikonsultuoti su kvalifikuotu ŠVOK specialistu.
Apibendrinant galima teigti, kad triukšmas ortakiuose atsiranda dėl per didelio oro srauto, netinkamos ortakio formos, trūkstamos izoliacijos ar vibracijų. Tinkamai suprojektuota ir subalansuota sistema veikia tyliai ir užtikrina komfortišką mikroklimatą.
Triukšmo Priežastys ir Sprendimai:
- Per Didelis Oro Srautas: Pirmoji ir dažniausia triukšmo priežastis - per didelis oro srautas.
- Netinkama Ortakio Geometrija: Kita triukšmo priežastis - per daug staigių posūkių arba netinkamas ortakio geometrijos išplanavimas. Kuo aštresnis posūkis, tuo didesnis oro turbulentiškumas ir garso lygis.
- Suspausti arba Užlenkti Ortakiai: Svarbi montavimo klaida, kuri sukelia garsą - suspausti arba užlenkti ortakiai. Tai ypač būdinga lanksčioms žarnoms, kai jos montuojamos nepakankamai įtemptos arba per stipriai suspaudžiamos.
- Nepakankama Ortakių Izoliacija: Kad sistema skleistų kuo mažiau garso, būtina pasirūpinti tinkama ortakių izoliacija. Izoliacinė medžiaga ne tik mažina triukšmą, bet ir neleidžia ortakio paviršiui atvėsti iki rasos taško.
- Ventiliatorių Vibracija: Dalis triukšmo gali atsirasti ir dėl ventiliatorių vibracijos, perduodamos per ortakyną. Tokiu atveju padeda lanksčios jungtys ir antivibraciniai laikikliai.
Jei įrenginys sumontuotas šaltoje patalpoje, triukšmas gali padidėti dėl oro tankio pokyčių ir šilumokaičio darbo režimo.
Drėgmės Kontrolė Šaltoje Patalpoje
Vieno kambario butas yra cokoliniame aukšte. Niekaip nepavyksta užtikrinti pakankamo oro drėgnumo. Pastoviai drėgmė laikosi ~80 % ir daugiau. Ar įsirengus rekuperatorių galima būtų išspręsti šią drėgmės problemą?
Dažniausiai drėgnumo problemą mes sprendžiame ne rekuperatoriais, o oro padavimo sistema su mechaniniu ištraukimu, nes drėgmės mažinimui reikalinga oro kaita, ir ši sistema užtikrina didesnį oro kiekį nei rekuperatorius. Tačiau, suprantama, kiekvienas atvejis yra individualus ir taikomi individualūs sprendimai. Padėtų bet kokia vėdinimo sistema. Svarbu, kad ji būtų pakankamai didelio našumo. Ir arba joje, arba patalpoje veiktų šildymo sistema, kuri ištisus metus palaikytų nustatytą temperatūrą.
Išskyrus įprastus drėgmės šaltinius (žmogaus kvėpavimas, valgio ruoša, plovimas, rūbų džiovinimas) jūsų bute dar yra kitas, labai galingas šaltinis - prisigėrusios drėgmės sienos. Tarkime, kad pamatų hidroizoliacija yra ideali ir grunto drėgmė neprasiskverbia į sienas, tačiau vasarą sienos gali absorbuoti daug drėgmės iš lauko oro. Kadangi sienos būna gerokai šaltesnes nei oras lauke, pastarasis, patekdamas į patalpas ir prisiliesdamas prie sienos akimirksniu atvėsta tiek, kad ant sienos iškrenta kondensatas. Drėgmė greitai įsigeria į sieną.
Rekuperatorius patrauklus tuo, kad nenaudojant elektros energijos (o tik išmetamo oro šilumą) gali pašildyti paduodamą orą. Tai labai aktualu, kadangi patalpa reikalauja didelės oro apykaitos. Papildomai jame numatytas elektrinis tenas, kuris gali dar daugiau pašildyti paduodamą orą ir tokiu būdu šildyti patalpas. Tai gali būti aktualu pereinamojo laikotarpio metu, kai nedirba pagrindinė šildymo sistema.
Kitas būdas - įrengti drėgmės surinkėją. Bet noriu perspėti, kad šis prietaisas nuolat naudos nemažą elektros energijos kiekį. Be to, jis nesprendžia vėdinimo problemos.
Būdai Drėgmei Sumažinti:
- Akmens druska: Galbūt dar kažkas iš jūsų prisimenate pas močiutes kaime žiemą prie langų statomus stiklainiukus su druska. Taip, ji ten būdavo surinkti drėgmei, kad sumažintų kondensatą ir mažiau rasotų langai.
- Valgomoji soda: Kartais atrodo, kad soda yra panacėja visuose buitiniuose iššūkiuose. Taigi ji taip pat sugeria ir drėgmę.
- Kačių kraikas: Tai puikus drėgmės sugėrikas, gerai žinomas kačių mylėtojams.
- Drėgmės surinkimo granulės: Tai silikoninės granulės tokios kaip būna dedamos į batus ar kitus galanterinius gaminius.
- Mažiau augalų kambaryje: Augalai yra labai gerai, jie valo, gaivina orą, tačiau vertėtų nepamiršti, kad kartais kambaryje jų gali būti tiesiog per daug.
Labai svarbu turėti gerą patalpų termometrą, kad galėtumėte kontroliuoti patalpų temperatūrą.
Siekiant užtikrinti komfortą ir sveikatą, rekomenduojama palaikyti tinkamą patalpų temperatūrą:
- 20 °C yra gera bazinė temperatūra.
- Vonios kambariuose turėtų būti šilčiau - 22-24 °C.
- Suaugusiųjų miegamuosiuose turi būti vėsiau - 16-19 °C.
- Vaikų miegamuosiuose turėtų būti apie 17-20 °C.
Rekuperatoriaus Apsauga Nuo Užšalimo Žiemą
Nemažai namų savininkų žiemos metu susiduria su problema, kai rekuperatorius pradeda veikti garsiau, sumažėja oro srautas arba sistema visiškai sustoja. Tai dažniausiai yra šilumokaičio užšalimo požymiai. Nors modernūs rekuperatoriai turi apsaugą nuo užšalimo, netinkami nustatymai, dideli šalčiai ar montavimo klaidos gali lemti, kad įrenginys negalės dirbti stabiliai. Prieš renkantis ar montuojant rekuperacijos sistemą, būtina pasikonsultuoti su kvalifikuotu ŠVOK specialistu.
Pagrindinė užšalimo priežastis - drėgmė šalinamame ore. Plokšteliniai šilumokaičiai ypač jautrūs šiam reiškiniui. Ištraukiamo oro drėgmė kondensuojasi ant šalto šilumokaičio paviršiaus, o temperatūrai nukritus žemiau nulio ši drėgmė virsta ledu. Ledas kaupiasi, riboja oro srautą ir gali visiškai sustabdyti sistemą.
Jei sistema pradeda užšalti, dažniausiai pasireiškia keli simptomai: mažėjantis tiekiamo oro kiekis, didėjantis triukšmas, automatinis įrenginio sustojimas arba perspėjimai valdiklyje. Tokiu atveju reikia nedelsiant patikrinti filtrus, srautus, nustatymus ir įeinančio oro temperatūrą.
Apibendrinant galima teigti, kad rekuperatorius gali užšalti, jei nepakanka šilumos, yra netinkamai sureguliuoti srautai ar įrenginys eksploatuojamas nekondicinėmis sąlygomis.
Priežastys ir Sprendimai:
- Drėgmė Šalinamame Ore: Ištraukiamo oro drėgmė kondensuojasi ant šalto šilumokaičio paviršiaus, o temperatūrai nukritus žemiau nulio ši drėgmė virsta ledu.
- Netinkami Oro Srautai: Jei lauko oras įtraukiamas per greitai ir jo temperatūra labai žema, šilumokaitis nespėja sušildyti srauto prieš kontaktą su šaltu paviršiumi.
- Užsiteršę Filtrai: Jie riboja oro pralaidumą ir priverčia ventiliatorius dirbti netolygiai. Dėl to susidaro oro disbalansas, kuris skatina kondensato kaupimąsi šilumokaityje.
- Netinkama Montavimo Vieta: Jei rekuperatorius įrengtas šaltoje patalpoje, tokioje kaip nešildoma palėpė, garažas ar sandėliukas, šilumokaičio temperatūra krinta dar greičiau. Tokiu atveju būtina papildoma šiluminė izoliacija arba elektrinis pašildytuvas, montuojamas ortakyje prieš rekuperatorių.
- Netinkama Oro Paėmimo Vieta: Jei lauko grotelės yra šiaurinėje pusėje ar vietoje, kur vėjas pučia tiesiogiai, įrenginys gauna dar šaltesnį ir turbulentiškesnį srautą. Tinkamai parinkta oro paėmimo zona gali sumažinti užšalimo riziką net kelis kartus.
Labai efektyviai veikiantys vėdinimo įrenginiai šaltu oru sukondensuoja didelį kiekį vandens. Prieš nusistovint šaltiems orams reikėtų patikrinti, ar kondensatoriaus vamzdelis atidarytas ir nėra užsikimšęs, pavyzdžiui, ar per vasarą jo sifone neprisirinko daug vabzdžių.
Jei medžių šakos pasidengė gražiu šerkšnu, groteles reikia patikrinti ir, jei reikia, nuvalyti, pavyzdžiui, šepetėliu. Tačiau grotelių negalima uždengti jokiu filtru ar tinkleliu nuo vabzdžių!
Jei lauko ir išmetamo oro ortakiai yra šiltose patalpose ir nėra izoliuoti nuo kondensato, ant jų išorinio paviršiaus gali kauptis drėgmė ar netgi ledas. Pakilus lauko temperatūrai ledas ištirps tirpsmo vanduo nubėgs ant vėdinimo įrenginio ir pateks į metalinių skydų tarpus.
Naujausiuose „Vallox“ modeliuose automatinis valdiklis stebi išmetamo oro įrenginio užšalimą ir prireikus paleidžia sustiprintą atitirpinimo ciklą. Vėdinimo įrenginys turi veikti ir esant šaltam orui. Kai lauke vyrauja minusinė temperatūra, vėdinimo išjungti negalima. Jei vėdinimo įrenginys užšąla, reikia surasti to priežastį.
Jei turite naujesnį vėdinimo įrenginį, retkarčiais rekuperatoriaus šilumokaitį padengiantis ledas - normalus reiškinys.
Rekuperatoriaus Montavimas Palėpėje
Vyksta namo statybos A+ klasė ir noriu pasiklausti ar galima rekuperatorių dėti palėpėje? Namas 200kv.m, vieno aukšto, apdengtas čerpėmis. Apšiltinta perdanga.
Nei vienas rekuperatorius efektyviai nešaldo patalpų, tam yra gerokai per maži oro greičiai ir srautai. Vėsinimui reikia naudoti kondicionierius, vėdinimui rekuperatorius.
Nešildomoje palėpėje labai nerekomenduojama montuoti rekuperatoriaus. Turėsite nemažus šilumos nuostolius ir gerokai prastesnį efektyvumą. Visi gamintojai rekomenduoja rekuperatorius montuoti patalpose, kuriose temperatūra nenukrenta žemiau +5 laipsnių.
Kaip supratau, palėpė bus nešildoma? Vadinasi, ten temperatūra žiemą bus neigiama. Teoriškai galima ten montuoti rekuperatorių, Bet reikės jį labai gerai izoliuoti, kad neužšaltų jame susidaręs kondensatas. Ir vis tiek užšalimo rizika išlieka. Praktiniais sumetimais geriau būtų pakabinti rekuperatorių kur nors prie lubų, bet šiltojoje namo dalyje.
Yra rekuperatorių modelių, kurie net ir vadinami "palėpiniais", nes labiausiai tinka montuoti palėpėse. Tai horizontalaus ortakių pajungimo vėdinimo įrenginiai su 30...50mm korpuso izoliacija. Geriausiai tinka rekuperatoriai su rotaciniu šilumogrąžiu, nes jis neužšąla ir iš jo nebėga kondensatas. Pastačius plokštelinį rekuperatorių šaltoje palėpėje, reiktų imtis papildomų apsaugos priemonių, kad neužšaltų kondensato nuvedimas.
Rekuperatorius turėtų stovėti šiltoje patalpoje, tada jo efektyvus butų didesnis. Bet papildomai izoliavus, galima kabinti ir palėpėje.
Kondensato Susidarymas Ant Langų
Jei ant langų nuolat kaupiasi kondensatas, o ant tarpinių, rėmų ar šlaitų atsiranda tamsių taškelių, tai nėra tik „estetinė“ bėda: tai signalas, kad patalpose susidaro drėgmės perteklius ir ant šalčiausių paviršių pasiekiamos sąlygos pelėsiui augti.
Dažniausia kondensato ant langų priežastis - per didelis vandens garų kiekis patalpose. Šiuolaikiniai langai ir durys dažnai yra labai sandarūs, todėl natūrali oro kaita (kuri anksčiau vykdavo per nesandarumus) sumažėja. Jei tuo pačiu neįrengtas subalansuotas vėdinimas (pvz., rekuperacija) arba neveikia natūralios ventiliacijos kanalai, drėgmė tiesiog neturi kur pasišalinti.
Kita svarbi kondensato priežastis - per žema paviršiaus temperatūra lango zonoje. Taip nutinka dėl šiluminių tiltelių: nepakankamai apšiltintų angokraščių, neteisingai įrengto šlaito, silpnos izoliacijos ties sąrama, neizoliuotos palangės mazgo ar rėmo montavimo „šaltoje“ zonoje.
Prieš perkant priemones ar pradedant remontą, verta 7-10 dienų skirti paprastai diagnostikai. Tikslas - atsakyti į tris klausimus: kokia patalpų santykinė drėgmė, kada ji kyla, ir kur yra šalčiausi paviršiai. Tam dažniausiai užtenka higrometro (geriausia su istorija), termometro ir atidaus stebėjimo.
Sprendimai:
- Efektyvus vėdinimas: Trumpas, intensyvus vėdinimas (ypač po dušo ir gaminant maistą), ne „mikropravėrimas“ valandomis, kai patalpa atvėsta, o drėgmė dėl šaltesnių paviršių gali kondensuotis dar labiau.
- Drėgmės surinkėjas: Jis ne tik sumažina santykinę drėgmę, bet ir „nuleidžia“ rasos tašką, todėl tie patys paviršiai rečiau pasiekia kondensacijos ribą.
- Šilti paviršiai: Apšiltinti angokraščius, sutvarkyti montavimo putų apsaugą nuo drėgmės ir oro pratekėjimo, patikrinti, ar langas sumontuotas „šiltoje“ sienos zonoje, ar nėra tuštumų po palange.
- Lango modernizavimas: Geresnis šilumos perdavimas, šiltesnis vidinis paviršius.
Patikimiausias kelias - sukurti stabilų „drėgmės balansą“: drėgmę generuojančias veiklas lydėti greitu drėgmės pašalinimu, o šalčiausiose vietose užtikrinti šilumą ir oro judėjimą.
Patalpų drėgmės lygio palaikymo priemonės
Norėdami tinkamai įvertinti drėgmės lygį patalpoje, naudokite hidrometrą, kuris dažnai būna su termometru. Šie įrenginiai padeda nustatyti, ar drėgmės lygis yra optimalus ir ar nesudaro sąlygų organizmų dauginimuisi.
Štai keletas priemonių, kurios gali padėti sumažinti drėgmę patalpoje:
- Akmens druska: Druska sugeria drėgmę, sumažindama kondensatą ant langų.
- Valgomoji soda: Soda taip pat gali sugerti drėgmę.
- Kačių kraikas: Puikus drėgmės sugėrikas.
- Drėgmės surinkimo granulės: Silikoninės granulės, dedamos į batus ir kitus gaminius, taip pat gali būti naudojamos drėgmei sugerti.
- Mažiau augalų kambaryje: Augalai gali padidinti drėgmės lygį, todėl jų kiekį reikėtų riboti.
Šios priemonės padės palaikyti optimalų drėgmės lygį patalpoje, užkertant kelią pelėsio susidarymui ir gerinant patalpų oro kokybę.