Kiekviename bute yra įrengta natūrali oro ventiliacija, kuri užtikrina, kad namuose kvėpuotumėme grynu oru. Tačiau jeigu vėdinimo sistema yra nevalyta, namuose kvėpuojame užterštu oru, galinčiu sukelti rimtų sveikatos problemų. Tam, kad namuose kvėpuotumėme grynu oru, jis yra ventiliuojamas per daugiabučiame name įrengtą oro išmetimo ventiliacinę sistemą.
Vėdinimas yra būtinas kiekvienam būstui, siekiant užtikrinti gerą oro kokybę ir išvengti drėgmės bei pelėsio susidarymo. Daugiabučiuose namuose svarbų vaidmenį atlieka ventiliacijos šachtos, kurios, deja, dažnai tampa problemų šaltiniu. Šiame straipsnyje aptarsime ventiliacijos šachtų svarbą, dažniausiai pasitaikančias problemas ir galimus jų sprendimus.
Gyvenamosios paskirties patalpose dažniausiai įrengta natūrali ventiliacijos sistema, kuri užtikrina natūralią oro apykaitą, palaiko tinkamą drėgmės lygį bei šviežią orą. Tačiau jeigu vėdinimo sistema yra nevalyta, namuose kvėpuojame užterštu oru, tuo pačiu kenkiame ir savo sveikatai. Tam, kad kvėpuotume švariu oru, būtina užtikrinti reguliarų ventiliacinių kanalų valymą bei dezinfekciją.
Kasdien suvalgome ir išgeriame apie 4 kg maisto ir vandens bei įkvepiame apie 25 000 litrų (15 kg) oro. 90 proc. šio oro sudaro patalpų oras. Bet kažkodėl maisto ir vandens kokybei keliame daug didesnius reikalavimus nei oro kokybei.
Moksliškai patvirtinta, kad oro kokybė lemia žmogaus savijautą. Esant šviežiam ir švariam patalpų orui greičiau įveikiame nuovargį, atsipalaiduojame arba labiau susikoncentruojame, greičiau užmiegame ir geriau išsimiegame. Patalpų oras laikomas aukštos kokybės, jei jame yra nedaug teršalų.
Vėdinimo Šachtų Svarba
Tam, kad namuose kvėpuotumėme grynu oru, jis yra ventiliuojamas per daugiabučiame name įrengtą oro išmetimo ventiliacinę sistemą. Ventiliacijos kanaluose dėl išeinančio oro kaupiasi dulkės, kenksmingi mikroorganizmai ir bakterijos. Dėl drėgmės ir garų, einančių iš vonios kambarių, kanaluose gali atsirasti grybelis ir pelėsiai. Dar viena problema, kuri atsiranda dėl ventiliacijos kanalų nepriežiūros - įvairių kenkėjų, vabzdžių atsiradimas.
Ventiliacijos kanalais būtina reguliariai pasirūpinti, nes per laiką juose su išmetamu oru ima kauptis dulkės, kenksmingi mikroorganizmai ir bakterijos. „Visa tai blogina butuose esančio oro kokybę ir juos gyvenantiems žmonėms gali sukelti ligas, alergijas ir kitus negalavimus. Į kanalus patenka ir įvairiausi infekcijų sukėlėjai, pavyzdžiui, tuberkuliozės ir legionelės bakterijos, kurios plinta oru. Ventiliacijos kanaluose veisiasi vorai, dažnai ant jų paukščiai susuka lizdus, į kanalus prikrenta įvairių šakelių ir šapelių bei paukščių išmatų.
Naudodamiesi gartraukiu virtuvėje nesusimąstome, kur dingsta surenkamas oras ir jame esančios riebalų dalelės. Iš virtuvės gartraukių išeinantys riebalai patenka į vėdinimo kanalus ir ilgainiui juos užkemša. Pasak L. Kėžos, tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl butuose sutrinka vėdinimo sistema: ima prasčiau ventiliuotis oras, sklinda kvapai iš kitų butų.
Daugiabučių gyventojams ne tik rekomenduojama reguliariai pasirūpinti vėdinimo kanalų valymu. Jų valymas ir dezinfekavimas privalomas pagal statybos techninį reglamentą. Periodinės ar nuolatinės techninės apžiūros metu vėdinimo kanalų būklę įvertinti daugiabutį prižiūrintis techninis prižiūrėtojas.
Daugiabučio namo administratorius privalo organizuoti būtinus valymo darbus. Kartais pagerinti ventiliacijos kanalo traukos nepadeda ir jo išvalymas, tokiu atveju būtina organizuoti kanalo ištyrimą specialiomis kameromis. Kauno butų ūkio specialistai ne kartą nustatė, kad ventiliacijos kanalas užaklintas fiziškai, atliekant buto remonto darbus ar netinkamai sumontuojant garų surinkėją virtuvėje. Ventiliacijos kanalų valymo metu nuo vidinių paviršių naikinami susikaupę teršalai, ištraukiami nešvarumai, o išvalyti vėdinimo kanalai dezinfekuojami.
Jeigu pastebėjote, kad ventiliacijos kanalo trauka ženkliai sumažėjusi, į butą per ventiliacijos sistemą patenka pašaliniai kvapai - kreipkitės į namo administratorių. 8 700 40222, rašyti el. p.
Dažniausios Problemos ir Jų Priežastys
Senuose pastatuose problemų dėl vėdinimo kyla labai daug. Jas lemia tai, kad žmonės susidėjo sandarius plastikinius langus, vieni į ventiliacijos šachtas prisijungė gartraukių, ventiliatorių, kiti, neatlikę jokių projektų ir skaičiavimų, jas aklinai uždengė. Ventiliacijos šachtos dažnai būna užsikimšusios, jų skersmuo susiaurėjęs ir per jas nebepašalinamas reikiamas kiekis oro.
Didžiausia šiuolaikinių namų problema yra ventiliacijos šachtos. Anksčiau jos būdavo betoninės arba mūrinės. Dabar gi į vieną šachtą suvesti visos laiptinės vamzdžiai, ortakiai. Taip triukšmas pasklinda visoje šachtoje per visus namo aukštus.
Viena iš problemų yra sanitariniai mazgai, kur praeina ventiliacijos šachtos. Per jas labiausiai triukšmas ir sklinda pastato viduje. Todėl projektuojant reikia atsižvelgti, kad jos nesiribotų ir būtų kuo toliau nuo vadinamųjų ramiųjų zonų - miegamųjų, svetainių. Šiuo metu didžiulė problema yra ta, kad kiekvienas žmogus projektuojasi individualiai ir vienas mazgą daro vienoje pusėje, kitas -kitoje. Ir nutinka taip, kad tavo sanitarinis mazgas yra virš apačioje gyvenančių žmonių miegamojo, o viršuje gyvenančiojo - virš tavo. Taigi projektuojant reikia labai didelį dėmesį skirti pastato išplanavimui. Išplanavimas turi būti toks, kad kuo mažiau kiltų problemų.
Didžioji dalis gyventojų nepasitikrina bute esančių ventiliacijos grotelių būklės, kurios dažnai būna apaugę voratinkliais ir ant jų susikaupia dulkės. Jeigu jaučiate, kad jūsų bute ventiliacija suprastėjo, pirmiausia patikrinkite jas,“ - pataria L.
Galimi Sprendimai
Senuose namuose vėdinimo sistemos priežiūros darbus reikėtų pradėti nuo namo vėdinimo sistemos audito patikrinimo. Viskas priklauso nuo gyventojų biudžeto: pigiausias variantas - išvalyti šachtą, atlikti dezinfekciją, ant stogo galima montuoti pastovaus srauto ištraukimo ventiliatorius, palaikančius neigiamą slėgį ir iš kiekvieno buto ištraukiančius tam tikrą oro kiekį.
Jeigu namas suprojektuotas ne visai tinkamai, statybos eigoje dar galima įgyvendinti sprendimus, galinčius pakeisti situaciją. Bet jeigu perki pastatytą butą - nieko nebepakeisi, - perspėjo specialistas.
K. Tuinyla naujuose pastatuose siūlo įrengti decentralizuotą vėdinimo sistemą. Sukūrus tokią sistemą, kiekvienas savininkas turėtų savo vėdinimo įrenginį ir galėtų jį valdyti.
Netinkamas perdangų užtaisymas taip pat gali daryti įtaką. Nes dažnai iš pradžių namą pastato, o tada montuoja specifines dalis. Tarkim, paliktoje erdvėje perdangose, taupant vietą, vamzdžiai suvedžiojami vienas prie kito ir tuomet techniškai tos perdangos ištaisyti nebeįmanoma. Ši vieta ir yra pati pažeidžiamiausia.
Jei juos izoliuotume pilnai ir tinkamai, tai, žinoma, kažkiek padėtų. Bet vis tiek bendras triukšmas sklinda per tas vietas, kur vamzdelis tiesiogiai įeina į šachtą.
Triukšmo Izoliavimo Patarimai
- Įrengti akustinę sieną, kuri izoliuotų triukšmą.
- Atlikti namo fasado izoliaciją - po fasado plokštėmis galima dar sumontuoti papildomas stiklo plokštes, kurios taip pat sulaiko garsą.
- Jeigu kaimynas jau yra suploninęs sienas, tai protingiausiai būtų, kad sieną izoliuotų jis. Tarkim, jeigu jis įmontuoja bakelį į sieną, tai pirmiausiai turėtų prie sienos primontuoti mineralinės vatos, tuomet primontuoti bakelį ir užpūsti sandarinimo putų. Tuomet būtų užsandarinamos ertmės, o vatos sluoksnis, kuris turėtų būti bent dviejų centimetrų storio, kažkiek prislopintų garsą.
Gartraukio Įrengimas
Geriausias variantas yra jungti ištraukimą iš sanitarinių mazgų, vonios patalpų prie rekuperatoriaus. Tuomet turėsite mažiausius šilumos nuostolius ir tinkamą būsto ventiliaciją. Garų surinktuvą galima vienintelį palikti pajungtą prie ventiliacijos šachtos, arba naudoti uždaros cirkuliacijos garų surinktuvą, kuris nufiltruotą orą paduoda atgal į patalpas. Jungti garų surinktuvą prie rekuperacinės sistemos nelabai rekomenduojama. Tai taip pat galima atlikti, tačiau reikės tinkamos priežiūros.
Rekuperacija
Jei name įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, energija atgaunama iš šalinamo oro. Rekuperatorius gali būti išjungiamas žiemos metu norint sumažinti elektros sąnaudas. Yra keletas rekuperatorių tipų: rotaciniai ir plokšteliniai. Renkantis rekuperatorių reikia atsižvelgti į namo plotą ir energinę klasę.
Pastatų termoizoliacija ir ypač jų sandarumas pastebimai gerėja, todėl šiuolaikinis pastatas neįsivaizduojamas be mechaninės vėdinimo sistemos su šilumos atgavimu (rekuperacijos). Populiarėja decentralizuoti vėdinimo sprendimai, kai nelieka ilgų ir sudėtingų oro paskirstymo sistemų, bet pasiekiamas geresnis efektyvumas.
Rekuperacijos privalumai
- Efektyviausiai vėdina ir tuo pačiu taupo šilumos energiją mechaninė ventiliacija, o tiksliau - mechaninio oro ištraukimo ir tiekimo sistemos su šilumos atgavimo funkcija.
- Tokiose sistemose šalinamo oro šiluma yra panaudojama pritekančio oro sušildymui iki tam tikro lygio. Čia svarbu, kad į patalpas oro patektų būtent tiek, kiek reikia - nei daugiau, nei mažiau. Todėl tiksliam ir ekonomiškam rekuperacinės sistemos funkcionavimui būtina, kad oro srautus būtų galima reguliuoti, priklausomai nuo poreikių.
- Projektuojant vėdinimo sistemą apskaičiuojami ir subalansuojami tiekiamo ir šalinamo oro srautai, užtikrinantys oro kokybę patalpų viduje. Vėdinimo sistemos projektavimas remiasi patalpų naudojimo intensyvumu, tūriu, žmonių skaičiumi, veiklos pobūdžiu, oro kiekio ir paskirstymo sistemos parametrų nustatymu.
- Oro srautus reguliuoja rekuperatoriuje įmontuotas ventiliatorius, rekuperatoriaus šilumokaitis perduoda išmetamo oro šilumą tiekiamam šviežiam orui - kitaip sakant, jį pašildo. Vasarą rekuperatorius veikia atvirkščiai - iš patalpų šalinamas oras vėsina į vidų tiekiamą karštą lauko orą.
Tyrimai rodo, kad šilumos energijos sąnaudos rekuperatoriumi vėdinamose patalpose sumažėja nuo 30 iki 50 proc. Be to, rekuperatoriuose esantis filtras valo tiekiamą orą, tai ypač vertina įvairias alergijas turintys žmonės.
Pilnaverčio vėdinimo trūkumas gali būti alergijų, astmos, pelėsių atsiradimo priežastimi. Rekuperacinės sistemos kaina nėra tokia didelė, kad rizikuotume savo sveikata.
Blogiausia, kad trūksta vartotojų suvokimo, koks svarbus mūsų sveikatai, gyvenimo komfortui, pastato eksploatacijai yra tinkamas būsto vėdinimas.
Nuo 2020 m. pagal Europos Sąjungos direktyvą visi statomi daugiabučiai turėtų būti ne mažesnės kaip A energinio efektyvumo klasės. O tai reiškia, kad išsiversti su natūraliu vėdinimu, kai prarandama apie 50 proc.
Kad būtų patenkintas individualaus vėdinimo reguliavimo poreikis, kiekvienam butui gali būti įrengiamas nedidelio galingumo, apskaičiuoto pagal buto oro tūrį, rekuperatorius. Jis paprastai neužima daug vietos - galima įrengti po pakabinamomis lubomis, sandėliuke, virtuvėje, sanitariniame mazge ar panašiai.
Rekuperatorių Tipai
Rinkoje yra kelių tipų rekuperatorių, jų veikimo principas iš esmės toks pat, skiriasi šilumokaičių tipai ir efektyvumas. Pagrindiniai rekuperatorių tipai - rotacinis ir plokštelinis.
Rekuperatoriaus efektyvumo rodiklis yra šilumos grąžinimo arba efektyvumo koeficientas, elektros energijos sąnaudos, triukšmo lygis.
Ne vienu tyrimu yra nustatyta, o ir gamintojai deklaruoja, jog plokštelinių rekuperatorių efektyvumas šiek tiek didesnis nei rotacinių, tačiau jie labiau sausina orą, didesnis jų efektyvumas pasiekiamas esant ne žemesnei kaip -3°C lauko temperatūrai. Žemesnėje temperatūroje dėl kondensato formuojasi šerkšnas ar ledas, efektyvumas krinta, taip pat būtina užtikrinti papildomą apsaugą nuo užšalimo.
Rotacinių rekuperatorių efektyvumas, lyginant su plokšteliniais, šiek tiek žemesnis, bet jie sureguliuoja tiekiamo oro drėgmės lygį, kuris yra svarbus oro kokybei ir komfortui bei savijautai. Rotoriniai rekuperatoriai gali pasiekti efektyvumą viršijantį 85 proc. esant lauke iki -20 °C ir dirbti su maksimaliu šilumos atgavimu be jokios apsaugos nuo užšalimo. Dėl drėgmės atgavimo rotacinis šilumokaitis užtikrina drėgmės balansą ir optimalų klimatą kiekvienu metų laiku - ne per drėgną ir ne per sausą vidaus patalpų orą.
Tad rekuperatoriaus tipo pasirinkimą turėtų nulemti prioritetai.
Laikoma, kad plokšteliniai rekuperatoriai labiau tinka vidutinio klimato šalyse, Lietuva priskiriama prie šalto klimato zonų. Tokioje pat klimato zonoje esančiose Skandinavijos šalyse populiaresni rotaciniai rekuperatoriai.
"Systemair" rekuperatoriai
Vienas iš pasaulyje pirmaujančių vėdinimo, šildymo, šaldymo įrangos gamintojų - „Systemair". Tai beveik prieš pusšimtį metų Švedijos inžinierių įkurta ŠVOK įrangos gamintoja, dabar turinti dukterines įmones 49 pasaulio šalyse. Lietuvoje veikia trys pardavimų skyriai didžiuosiuose miestuose ir gamykla Ukmergėje.
Šio gamintojo įrangos paletėje yra per 9 tūkst. produktų, tarp kurių daugybė įvairių tipų rekuperatorių, pradedant pritaikytų iki 100 kv. m ploto individualiems namams iki pramoninės įrangos ir metro tunelių vėdinimo sprendimų. Tokia apimtis rodo, kad dirba aukščiausios klasės specialistai.
Gyvenamųjų namų segmente Skandinavijos šalyse (galbūt ir Lietuvoje, duomenų nėra) vieni populiariausi yra rotaciniai kelių galingumų Systemair SAVE rekuperatoriai, kurių deklaruojamas efektyvumas (A klasės) yra 85 proc. Vėdinimo sistemų specialistai tvirtina, kad realiose sąlygose šio gamintojų rekuperatorių efektyvumas nebūna mažesnis nei deklaruojams, kaip neretai atsitinka su kitų gamintojų įranga. Plačiau apie rekuperatoriaus pasirinkimą: „Kokį rekuperatorių rinktis?"
Gyvenamųjų patalpų „Systemair" rekuperatoriai pasižymi kompaktiškumu, tyliu veikimu.
„Systemair" rekuperatoriuose naudojami EC tipo ventiliatorių varikliai, kurie yra ekonomiškesni už AC tipo variklius ir tylesni. Ventiliatoriaus korpusas gaminamas iš dvisienio cinkuoto plieno lakšto, izoliuoto 50 mm mineraline vata. Todėl ventiliatorių su EC varikliais skleidžiamas triukšmo lygis yra vos 20-30 dB (maždaug kaip šaldytuvo skleidžiamas garsas).
Renkantis vėdinimo įrangą biurui pagal reikalingus parametrus, atkreipkite dėmesį, ar prietaisas atitinka Europos ekologinio projektavimo direktyvą. Ekologinio projektavimo direktyva sukurta siekiant, kad energiją naudojantys prietaisai jos naudotų kuo mažiau.
„Systemair" specialistai laikosi nuomonės, kad Lietuvos klimate biurų patalpoms dėl funkcionalumo ir energijos sąnaudų tinkamiausi ir efektyviausi yra rekuperatoriai su rotoriniu šilumokaičiu.
Triukšmo Izoliacija
Norint apsisaugoti nuo triukšmo, apie jo suvaldymą reikia galvoti dar projektuojant pastatą. O dabar problemos sprendžiamos tik tada, kai žmonės apsigyvena naujuose namuose, kai jo nebeperstatysi.
Garsas sklinda dviem būdais - oru ir pačia konstrukcija - taip vadinamas smūginis triukšmas. Smūginį triukšmą reikia izoliuoti specialiai tam pritaikyta mineraline vata. O oru sklindantį triukšmą reikia izoliuoti masyviomis konstrukcijomis. Taigi gelžbetonis - pati geriausia izoliacija. Todėl reikėtų žiūrėti, kokios rūšies triukšmo mes norime išvengti - sklindančio oru ar konstrukcijomis. Jeigu saugomės nuo pastarojo garso, tai reikia visu perimetru įrengti plaukiojančias grindis.
Triukšmas iš išorės į pastatą dažniausiai patenka per nekokybiškus ar nesandarius langus. Gerą kokybę, gerą akustiką - akustinį komfortą lemia stiklo paketų skaičius. Jeigu turime du stiklus - vieną paketą, tai garsas sklis labiau, nei įsirengus trigubą stiklą - du stiklo paketus. Už tų trijų stiklo paketų galėtų būti montuojamas papildomas akustinis stiklas, kuris izoliuotų garsą. Kaip ir visose montavimo srityse, neteisingas langų montavimas taip pat turi įtakos triukšmo pralaidumui.
Didžiausią įtaką garso pralaidumui turi kištukiniai lizdai. Todėl reikia labai atidžiai projektuoti visą elektros instaliaciją bute, kad nebūtų kaip, kad yra senuose namuose. Jei tavo kambaryje yra kištukinis lizdas, tai už sienos toje pačioje vietoje yra ir kaimyno kištukinis lizdas. Ir per juos praktiškai galėdavai susikalbėti su kaimynu. Todėl juos projektuojant reikia išdėstyti taip, kad nebūtų lygiagrečiai su kaimynu. Nes tokiu atveju siena suplonėtų dvigubai ir triukšmas sklistų lengviau.
Plonesnė siena - daugiau triukšmo. Taupydami erdvę žmonės neretai iškerta dalį sienos. Negana to, kad triukšmas jau ir taip padidėja, kai kurie įsigudrina įmontuoti į sieną įvairiausios technikos. Pavyzdžiui, kai kurie gyventojai norėdami turėti daugiau vietos, įmontuoja į sieną vandens talpas. Natūralu, kad suplonėjus sienos konstrukcijai kaimynai girdi leidžiamą vandenį. Todėl norint išvengti triukšmo viduje, jokiu būdu negalima ploninti sienų - masyvios sienos slopina sklindančio garso bangas. Kuo storesnė siena, kuo ji tankesnė, tuo garsas sklis mažiau.
Vėdinimo Sistemų Tipai Pramonėje
Vėdinimo sistema parenkama pagal kiekvienos pramonės šakos specifiką. Pavyzdžiui, dažymo pramonėje labai svarbu drėkinti orą, chemijos pramonėje - šalinti ir valyti užterštą orą. Apdirbamojoje pramonėje, siekiant užtikrinti higienos normas ir oro kokybę darbuotojams, reikalinga įranga, tiekianti gryną orą.
Pramonėje vėdinimas padeda užtikrinti gamybos proceso sklandumą: pašalinti užterštą orą, atvėsinti įrenginius ir gaminius, užtikrinti tam tikras oro sąlygas sandėliuojant gaminius ir žaliavas.
Anksčiau dideliam gamybiniam pastatui būdavo skiriamas vienas didelis ventiliacijos agregatas. Pavyzdžiui, mažinant centrinio ventiliacijos agregato darbo našumą, vėdinimo intensyvumas tolygiai mažėja visame dideliame pastate, o tai nėra efektyvu. Dabar vyrauja tokia tendencija, kad kiekviena pastato zona turi savo oro kokybės jutiklį (atsižvelgiant į gamybos ir veiklos pobūdį, gali būti stebimas CO2, NH3, CO santykinis drėgnis ir kiti parametrai), kuris informaciją apie oro kokybę siunčia į centrinį automatikos bloką, o iš jo signalas keliauja į motorizuotą sklendę, reguliuojančią konkrečią patalpą, ir tik tai patalpai (bet ne visam pastatui) pagal poreikį sumažinamas ar padidinamas tiekiamo arba ištraukiamo oro kiekis. Toks automatizavimas leidžia sutaupyti energijos.
Projektuojant dažniausiai skaičiuojama, kaip 100 % patenkinti visus žmonių ar technologinių procesų poreikius. Pasitelkus automatikos ir jutiklių komponentus, gali pavykti gamybines patalpas vėdinti pagal realų poreikį, o ne pagal projektą. Tokiu atveju sutaupoma vidutiniškai 15 000 kub.m. oro. Oras yra nemokamas, tačiau už jam sušildyti būtiną energiją reikia mokėti.
Vėdinimo įrenginiuose vis dažniau naudojami duomenų keitimosi protokolai („Modbus“, „Bacnet“, „Knx/EIB“ ir kiti).
Vėdinimo Sistemų Tendencijos
Europos Komisijos reikalavimai dėl anglies dvideginio (CO2) ir energijos taupymo pastatuose griežtėja, pastatų termoizoliacija ir ypač jų sandarumas pastebimai gerėja, todėl šiuolaikinis pastatas neįsivaizduojamas be mechaninės vėdinimo sistemos su šilumos atgavimu (rekuperacijos).
Žmogaus komfortas yra plati sąvoka. Jį lemia oro temperatūra, užterštumas, santykinis drėgnis ir pan. Ištyrus kai kuriuos A klasės energinio naudingumo biurus, paaiškėjo, kad santykinis drėgnis žiemą siekia tik apie 15 %, nors pagal higienos normas turi būti mažiausiai 35 %.
Apibendrinant, tinkama daugiabučio vėdinimo šachtų priežiūra yra būtina sąlyga norint užtikrinti sveiką ir komfortišką gyvenimo aplinką. Reguliarus valymas, tinkama triukšmo izoliacija ir modernių vėdinimo sistemų, tokių kaip rekuperacija, įdiegimas gali žymiai pagerinti oro kokybę ir sumažinti energijos sąnaudas.
tags: #vedinimo #sachtos #daugiabutyje