Vėjaraupiai - ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Vėjaraupių epideminiai protrūkiai dažniausiai pasitaiko vaikų darželiuose ir pradinėse klasėse mokyklose. Dažniausiai šia liga serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos forma, tačiau vėjaraupiai gali sukelti itin rimtų komplikacijų, ypač jei serga paaugliai ar suaugusieji. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento specialistai primena, kad vėjaraupiai - skiepais valdoma liga, kuria nėra būtina sirgti.
Vėjaraupių viruso schema
Kaip plinta vėjaraupiai?
Perdavimo būdas - oro lašelinis, tiesiogiai kontaktuojant su ligoniu ar užkrato nešiotoju. Infekcijos šaltinis - vėjaraupiais sergantis žmogus. Užsikrėtusysis VZV pavojingas aplinkiniams tampa paskutinėmis inkubacinio laikotarpio dienomis. Vėjaraupiais galima užsikrėsti nuo sergančiojo juostine pūsleline ir atvirkščiai.
Simptomai ir eiga
Liga prasideda nedideliu silpnumu, apetito pablogėjimu, karščiavimu, trunkančiu 1-2 dienas. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus 2-3 savaitėms po užsikrėtimo. Bėrimai - svarbiausias vėjaraupių klinikinis požymis, kurie gali atsirasti ant bet kurios kūno vietos. Bėrimui būdinga kaita: iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau - iškilimas, tuomet susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūvant, užsideda šašas. Išbertas vietas labai stipriai niežti. Užkrečiamasis laikotarpis trunka 5 dienas (dažniausiai 1-2 dienas) iki ir 5 dienas po išbėrimų atsiradimo (iki odos pasidengimo šašais).
Komplikacijos
Susirgus vėjaraupiais dažniausiai visiškai pasveikstama, tačiau kartais (apie 5 proc. ligonių) galimos įvairios komplikacijos. Dažniausios vėjaraupių komplikacijos yra virusinė ir bakterinė pneumonija, encefalitas. Bronchitas, plaučių uždegimas, ausų uždegimas, nervų sistemos pažeidimai, bakterinės infekcijos, pneumonija, smegenų uždegimas, sepsis, o esant lėtinei ligai, ji gali paūmėti. Komplikacijų rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams.
Prevencija
Siekiant apsisaugoti nuo užsikrėtimo vėjaraupiais vaikų ugdymo įstaigoje ar šeimoje, sveikatos specialistai rekomenduoja:
- Nustačius vėjaraupių atvejį vaikų ugdymo įstaigoje ar šeimoje, nedelsiant izoliuoti ligonį, siūlyti jam kreiptis į gydytoją.
- 21 dieną stebėti sąlytį turėjusių vaikų sveikatos būklę.
- Pastebėjus pirmuosius ligos požymius (smulkus kūno bėrimas, karščiavimas), nedelsiant izoliuoti sergantįjį ir kreiptis medicininės pagalbos į savo šeimos gydytoją.
- Taip pat rekomenduojama reguliariai vėdinti patalpas bei drėgnu būdu valyti patalpų paviršius tiek vaikų ugdymo įstaigose, tiek ir namuose.
- Rankas plauti kruopščiai ir kuo dažniau - prieš valgį, palietus aplinkos daiktus.
Primename, kad lopšelių-darželių darbuotojai privalo griežtai laikytis higienos normų nuostatų ir nepriimti sergančių ar (ir) turinčių užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja ir yra išskyrų iš nosies, kosti, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi užkrečiamosioms ligoms būdingų bėrimo elementų ir kt.). Vaikui sunegalavus įstaigoje, jis turi būti izoliuojamas iki atvykstant tėvams. Po ligos vaikas gali būti priimamas į įstaigą tik tėvams (globėjams) pateikus gydytojo pažymą.
Siekiant užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui vaikų kolektyve, ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojai neturi teisės priimti vaiko į kolektyvą be gydytojo pažymos, kurioje pažymėta, kad vaikas sveikas. Prižiūrėti mokinių maitinimo organizavimo atitiktį maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr.
| Priemonė | Aprašymas |
|---|---|
| Ligonio izoliavimas | Izoliuoti ligonį 10 dienų nuo bėrimų pradžios. |
| Aplinkos valymas | Drėgnu būdu valyti patalpas, dažnai vėdinti. |
| Informavimas | Informuoti kolektyvus lankančių vaikų tėvus. |
Nespecifinės priemonės: ligonio izoliavimas, aplinkos valymas (drėgnu būdu), patalpų vėdinimas, kolektyvus lankančių vaikų tėvų informavimas. Ligonis izoliuojamas 10 d. Vaikams neleidžiama lankytis ugdymo įstaigose ir kt. viešose vietose tol, kol pūslelių vietoje nesusidaro šašas.
Specifinės profilaktikos priemonės - skiepai. Rekomenduojama skiepyti visus anksčiau nesirgusius vaikus vyresnius nei 9 mėn. amžiaus, ypač vaikus lankančius darželius ir mokyklas, sergančius lėtinėmis ligomis, su nusilpusia imunine sistema; suaugusiuosius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką, t.y. darželio personalą, moteris, planuojančias nėštumą, medicinos personalą, asmenis su nusilpusia imunine sistema.
Kodėl vaikams reikalinga vėjaraupių vakcina? Faktų patikrinimas: DUK apie vaikų vakcinas | AAP
Tačiau sveikatos specialistai rekomenduojama skiepyti visus anksčiau nesirgusius vyresnius nei 12 mėnesių amžiaus vaikus (ypač lankančius darželius ir mokyklas, sergančius lėtinėmis ligomis, su nusilpusia imunine sistema). Vakcina nuo vėjaraupių gali būti skiepijami 9-12 mėnesių kūdikiai ir vyresni vaikai bei suaugusieji, tad norintieji pasiskiepyti turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Vėjaraupių vakcina, įskiepyta imliems artimai kontaktavusiems su ligoniu asmenims iki 3-5 d., gali apsaugoti nuo susirgimo arba palengvinti ligos eigą. Pasiskiepijimas po kontakto su sergančiu, gali padėti išvengti ligos arba ją palengvinti: jei tai atliekama per 72 val. po kontakto - skiepų efektyvumas siekia 90 %, jei per 120 val.
Vėjaraupių skiepais negalima skiepyti nėščiųjų. Taip pat 3 mėn. po skiepų nuo vėjaraupių derėtų saugotis pastojimo. Nereikėtų skiepyti ir asmenų, kuriems neseniai buvo perpilta kraujo ar buvo skiriami imunoglobulinai.
tags: #vejaraupiai #mokykloje #kaip #valyti #patalpas