Vėjo jėgainės įrengimo reikalavimai ir leidimai Lietuvoje

Ūkis ir namas, nepriklausantis nuo centralizuoto elektros ir šilumos tiekimo - daugelio ūkininkų svajonė. Tokiais atvejais elektros energijos semiamasi iš gamtos: vėjo, saulės, vandens. Vienas iš minėtų alternatyvių energijos šaltinių yra vėjo jėgainės, vis labiau populiarėjančios.

Vėjo jėgainės tampa vis populiaresnės tarp gyventojų, siekiančių mažinti elektros išlaidas ir prisidėti prie aplinkos tausojimo. Tačiau ne vienas susiduria su klausimu - ar tikrai reikia statybos leidimo norint pastatyti vėjo jėgainę prie savo namų? Šis straipsnis padės aiškiai suprasti, kada leidimas būtinas, o kada galima išsiversti be jo, kokie reikalavimai taikomi ir kokių žingsnių imtis norint viską atlikti teisėtai.

Vėjo jėgainių tipai

Vėjo jėgainės būna dviejų tipų:

• Su horizontalia sparnų menčių sukimosi ašimi, kurios sumontuotos tik vienoje konstrukcijos pusėje. Tokiems vėjo generatoriams itin svarbu, kad dalis su mentėmis būtų nukreipta būtent į tą pasaulio pusę, iš kurios pučia vėjas.
• Su vertikalia sukimosi ašimi. Gali atrodyti, kad nedideliam sklypui labiau tiktų vėjo generatorius su vertikaliai išdėstytomis mentėmis, nes tokiu atveju nereikės „gaudyti“ vėjo krypties. Vertikalios ašies konstrukcija yra paprastesnė, lūžta rečiau ir veikia beveik be triukšmo. Bet vertikalaus tipo jėgainės pagamina žymiai mažiau elektros. Horizontalios ašies jėgainės yra produktyvesnės, bet yra gerokai sudėtingesnės kaip ir jų įrengimas.

Vėjo jėgainės galios pasirinkimas

Sprendžiant vėjo jėgainės galios pasirinkimą būtina atsižvelgti į vidutinį mėnesio ir vidutinį metinį vėjo greitį, vietovės reljefą ir jėgainės eksploatavimo tikslą. Pageidautinas vidutinis metinis vėjo greitis - nuo 5 m/s.

Verta pasidomėti - koks bus planuojamos vėjo jėgainės sparnuotės skersmuo? Nuo skersmens matmenų priklauso pagaminamos elektros energijos kiekis. Pvz., 6 m skersmens jėgainė gali pagaminti apie 26000 kW elektros per metus (su sąlyga, jei vėjo greitis vidutiniškai siekė 7 m/s).

Vėjo jėgainės gali būti:

• Labai mažos galios (0,1-0,3 kW) - tinka tik pagrindiniams elektros poreikiams nedideliame name arba vasarnamyje: lemputėms, televizoriui, radijui.
• 1-5 kW vėjo jėgainė tinka visiems elektros energijos tiekimo poreikiams nuosavame name be ūkio, įskaitant šaldytuvo, apšvietimo, skalbimo mašinos ir kitos buitinės technikos veikimą.
• 50-250 kW - vidutinės galios jėgainės, galinčios patenkinti didelio ūkio poreikius.

Vietos parinkimas vėjo jėgainės įrengimui

Teritorijose, kuriose vidutinis metinis vėjo greitis yra nuo 5 m/s ir didesnis, vėjo turbinų naudojimas tampa naudingas. Vertėtų vengti įgaubtos reljefo formos vietų, taip pat miško artumo, vietų šalia aukštų ir vidutinių gyvenamųjų pastatų ar ūkinių/pramoninių statinių - šios vietos gali trukdyti nevaržomam oro masių patekimui prie vėjo jėgainės.

Be to, planuojant įsirengti vėjo jėgainę, reikia atsižvelgti ir į jos stiebo aukštį. Kuo aukščiau, tuo stipresnis būna vėjas ir efektyviau veikia vėjo generatorius. Pastatai ir medžiai trukdo vėjo srovių judėjimui, todėl turbiną patartina pakelti kuo aukščiau. Nors kai kur ir skelbiama, jog pakanka 10-12 m aukščio, bet tikrovėje našumas atsiliktų nuo idealo. Tyrimais nustatyta, kad pilnai savo potencialą vėjas ir jėgainė atskleidžia 30 m aukštyje.

Ir visiškai negera idėja - įsirengti vėjo jėgainę ant namo stogo (net ir mažos galios), kad ir kaip tikintų gamintojai. Reikalas tame, kad vėjo elektrinei veikiant susidaro elektromagnetiniai laukai, kuriuos vargu ar galima laikyti naudingais sveikatai (gyvenimas su vėjo jėgaine ant stogo prilygtų gyvenimui po elektros linija su galinga įtampa). Be to, susidarę elektromagnetiniai laukai trikdo elektroninės įrangos veikimą pastate ir ūkyje.

Reikalavimai atstumams ir triukšmui

Vėjo jėgainės sanitarinės apsaugos zona - atstumas iki gretimų gyvenamųjų pastatų ir sklypų ribos. Išimtis būtiniausiems atstumams gali būti pritaikyta tais atvejais, kai kaimynai ir gretimų sklypų ar pastatų savininkai neprieštarauja mažesniam atstumui ir raštu tai patvirtina (AIEĮ 49 str.). Normaliu, netrukdančiu gyventi laikomas triukšmo lygis apie 45 dB.

Visgi aplinkinių gyventojų raštiškas sutikimas reikalingas norintiems įsirengti galingesnę vėjo elektrinę savo sklype - tą irgi reglamentuoja AIEĮ 49 str. O taip pat „pranešti ir apie teisę pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo ir (arba) sudaryti šioje dalyje nurodytą susitarimą.

Praktika rodo, kad Lietuvoje šis punktas apie kaimynų sutikimų gavimą yra kone sunkiausias. Toli gražu ne visi kaimynai sutinka su vėjo elektrinės įrengimu pašonėje. Vis dažniau pasitaiko prieštaravimo atveju, kurie kartais perauga į kolektyvines peticijas ir masinį kreipimąsi į rajonų administracijas.

Statybos leidimas: kada jis reikalingas?

Laikai, kai mažoms vėjo jėgainėms statybos leidimo nereikėjo, liko praeityje. Nuo 2024-11-01 pasikeitus Statybos įstatymui, tokiems naujiems nesudėtingiems statiniams reikalingas statybos leidimas.

• 0,5-10 kW galios, iki 10 m aukščio vėjo jėgainės priskiriamos prie I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių.
• 10-30 kW galios, iki 15 m aukščio priklauso II grupei (pagal dabartinį STR 1.01.03:2017).

Didesnės nei 30 kW elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, švietimo, gydymo ir kt. būtų ne mažesnis, negu vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. T.y. jeigu vėjo jėgainės stiebo aukštis yra 180 m, tai artimiausi, tarkim, gyvenamieji pastatai, galėtų būtų ne arčiau kaip už 720 m.

Pagal Statybos techninius reglamentus, vėjo elektrinės, kurių aukštis neviršija 30 m, yra įtrauktos į nesudėtingų statinių sąrašą.

Kiti svarbūs veiksniai

Nepaisant atstumo reikalavimų, šešėliai ir mirgėjimas namuose gali būti rimta problema. Lietuvos teisinėje bazėje niekur nėra konkrečiai kalbama apie šešėliavimo įtaką žmonių sveikatai, todėl čia vadovaujamasi pasauline praktika. Čia yra nustatyti tam tikri maksimalūs mirgėjimo per parą ir per metus kiekiai, kurie neturėtų įtakos žmogaus fizinei ar psichinei sveikatai.

Kitas itin svarbus veiksnys - ledėjimas. Įsivaizduokite, kad vėjo jėgainės sparnus apsninga, o tada tas sniegas sušąla į ledą ir pradėjus suktis elektrinės sparnams ledo luitas lekia dideliu greičiu iš 200 m aukščio tolyn. Ne pats geriausias scenarijus.

Lietuvos higienos normos reikalauja, kad gyvenamasis namas ir/ar gyvenamoji teritorija nepatektų į triukšmo zoną, kuris yra didesnis nei 45dB. Čia dar, žinoma, svarbu yra vibracijos, elektromagnetinė spinduliuotė ir t.t.

Prisijungimas prie elektros tinklų

Renkantis vietą elektrinei statyti, būtina įvertinti technines galimybes prijungti ją prie elektros perdavimo arba skirstymo tinklo. Preliminariam investicijų, reikalingų elektrinės prijungimui, dydžiui įvertinti reikėtų kreiptis į tinklų operatorius AB „Energijos skirstymo operatorius“ (AB ESO) arba į LITGRID AB dėl išankstinių prijungimo sąlygų (toliau - IPS) (kai jos reikalingos vadovaujantis teisės aktais). Paprastai prie elektros skirstomojo tinklo (AB ESO) prijungiamos elektrinės iki 15 MW leistinos generuoti galios, o prie elektros perdavimo tinklo (LITGRID AB) - gali būti prijungiamos 15 MW ir didesnės galios elektrinės.

Ieškant vietos elektrinės statybai, svarbu yra laisvų elektros tinklų pralaidumų ir laisvos galios transformatorių pastotėje buvimas. AB ESO Transformatorių pastočių laisvų galių žemėlapyje galima pasitikrinti kokia pastotė yra arčiausiai numatomos elektrinės statybos vietos, ir ar joje yra laisvų galių.

Jei elektrinės statybai jau yra numatyta vieta, skirtas sklypas, dėl laisvų galių ar linijų pralaidumų rekomenduojama kreiptis pirmiausia į elektros skirstomojo tinklo operatorių AB ESO.

Procesas: nuo planavimo iki prijungimo

1. Inicijavimas ir planavimas: vietos parinkimas, galios poreikio nustatymas - atsakingas Vystytojas.
2. Dėl IPS kreipiamasi į tinklų operatorius AB ESO arba LITGRID AB. IPS nurodomi privalomieji elektros tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant elektrinę prie tinklo.
3. Dėl skirstomojo tinklo pralaidumo rezervavimo kreipiamasi į AB ESO.
4. Dėl perdavimo tinklo pralaidumų rezervavimo kreipiamasi į LITGRID AB.
5. Gavęs Tarybos leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, vystytojas kreipiasi į operatorių (AB ESO arba LITGRID AB) dėl prijungimo sąlygų išdavimo.
6. Vystytojas pagal prijungimo sąlygas parengia prijungimo prie Elektros tinklų dalies techninį darbo projektą, kurį suderina su operatoriumi, ir gamintojo elektrinės dalies techninį darbo projektą.
7. Dėl prijungimo paslaugos sutarties sudarymo kreipiamasi į AB ESO arba LITGRID AB.

Leidimai ir reikalavimai

Leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimus gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, leidimus tiesti tiesioginę elektros liniją, leidimus modernizuoti elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduoda Taryba.

Asmuo gali statyti ar įrengti hibridinę elektrinę ir gaminti elektros energiją tik gavęs leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją, išskyrus minėtas išimtis, kai tokie leidimai nėra reikalingi.

Leidimai išduodami, tikslinami ir keičiami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti, patikslinti ar pakeisti leidimą pateikiamas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, leidimas gaminti elektros energiją, atlikus iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančios elektrinės ar elektros energijos gamybos įrenginio modernizavimą, ir leidimas modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduodami per 20 kalendorinių dienų nuo Taisyklėse nustatyta tvarka pateikto prašymo bei visų reikalingų ir tinkamai įformintų dokumentų registravimo Taryboje dienos.

Teikiant dokumentus ir informaciją elektroninių ryšių priemonėmis, pateikiami elektroniniai dokumentai arba dokumentų skaitmeninės kopijos.

Parama vėjo jėgainių statybai

Svarstantiems galimybes imtis šios rūšies „žaliosios“ energijos gamybos, J.Žukas primena paramos teikimo tvarką.

Pasak departamento direktoriaus pavaduotojo, investicinę paramą vėjo jėgainių statybai kaimo vietovėse galima gauti net pagal 7 Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 m. programos (KPP) priemones.

Pagal I krypties priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ gali būti finansuojama 50-60 proc. iki 250 kW galingumo vėjo jėgainės bei jos įrengimo kainos. Parama vienam projektui - iki 1380 tūkst.Lt. Pagal šią priemonę paramos siekiantiems pareiškėjams keliamas reikalavimas, kad visa pagaminta energija būtų panaudojama tik savo reikmėms.

Pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ taip pat finansuojamos iki 250 kW vėjo jėgainės, kuriose gaminama elektros energija tik savo reikmėms. Vienam projektui skiriama iki 138 tūkst. Lt.

Pareiškėjas, užsiimantis ar numatantis užsiimti kaimo turizmo verslu, taip pat gali įsirengti nedidelę vėjo jėgainę, kuri gamintu elektros energiją projekto reikmėms. Paramos intensyvumas- iki 65 proc.

Įsirengti vėjo jėgainę gali net savivaldybės kartu su partneriais, tai yra su kaimo bendruomenėmis, vietos veiklos grupėmis, dalyvaudamos priemonėje „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ (planiniu būdu).

Tuo tarpu kaimo bendruomenės, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, išskyrus vietos veiklos grupes, gali pasistatyti vėjo jėgainę ir pagal priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“.

Pagal pastarąsias dvi priemones vienam projektui skiriama parama sudaro iki 690 tūkst.Lt, o paramos intensyvumas siekia atitinkamai 80-90 proc.

Pagal III krypties priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ finansuojama iki 65 proc. tinkamų išlaidų. Parama vienam projektui tik 2010 m. - iki 1725 tūkst.Lt.

Pagal šias priemones ne mažiau kaip pusė visos pagamintos elektros energijos turi būti parduodama į bendrus tinklus.

Pagal visas išvardintas priemones yra patvirtinta ir supaprastinta paramos teikimo tvarka, kai pareiškėjai siekia mažesnės, t.y. iki 150 000 Lt paramos. Tai ypač svarbu tiems, kurie planuoja statyti mažas, buitines 5-30 kW vėjo jėgaines.

Siekiant paramos pagal supaprastintą tvarką, paraiškų administravimas vyksta kur kas greičiau. Pvz., prieš užregistruojant paraišką, paraiškos administracinės atitikties tikrinimas negali trukti ilgiau kaip 1 darbo dieną. Taip pat teikiant paraišką reikės mažiau dokumentų, daug paprasčiau parengti verslo planą, nes tereikia užpildyti patvirtintą verslo plano tipinę formą. Pati paraiška turi būti įvertinta per 20 darbo dienų.

Paraiškas paramai gauti nuo sausio 4 d. galima teikti pagal visas minėtas KPP priemones. Paraiškos pagal I krypties priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ bei III krypties priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ priimamos iki metų pabaigos. Iki birželio 30 d. galima teikti paraiškas pagal III krypties priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ planavimo metodu (renkami projektiniai pasiūlymai), o IV krypties priemonei „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ paraiškos priimamos iki rugpjūčio 31 d.

Kada reikalingas statybos leidimas?

Pagrindinis kriterijus, nuo kurio priklauso statybos leidimo poreikis - vėjo jėgainės aukštis ir paskirtis.

Kaip sužinoti, ar reikia leidimo konkrečiai situacijai?

Kiekviena situacija gali būti unikali, todėl verta:

• Patikrinti žemės naudojimo paskirtį (gyvenamoji, ūkinė ar kita).
• Pasitarti su vietos savivaldybės architektūros skyriumi.
• Įvertinti, ar jėgainė paveiks aplinką ar kaimynus (triukšmas, šešėliai).

Kokiais atvejais statybos leidimas nebūtinas?

Jėgainėms iki 10 metrų aukščio leidimas dažnai nereikalingas, jei:

• Ji nėra arti gyvenamųjų pastatų (kitų nei jūsų).
• Sklype leidžiama tokia inžinerinė infrastruktūra.
• Nėra poveikio aplinkai ar kultūros paveldo objektams.

Tačiau raštiškas suderinimas su savivaldybe vis tiek rekomenduojamas!

Ką reikia padaryti, jei leidimas būtinas?

Jeigu jūsų vėjo jėgainė viršija 10 metrų aukštį ar ją norite statyti specifinėse zonose (pvz., saugomose teritorijose), jums reikės:

Žingsnis po žingsnio:

• Techninis projektas (rengiamas kvalifikuoto projektuotojo).
• Sklypo paskirties patikra (Registrų centre arba pas architektą).
• Suderinimas su kaimynais, jei jėgainė arčiau nei 3 m nuo ribos.
• Statybos leidimo prašymas - pildomas per informacinę sistemą „Infostatyba“.
• Projekto derinimas su savivaldybe ir kitomis institucijomis.
• Gavus leidimą - statybos darbai ir jėgainės registracija.

Ką sako įstatymai?

Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą, leidimas nereikalingas statiniams iki 10 m aukščio, jeigu jie nepatenka į tam tikras teritorijas (pvz., kultūros paveldo, saugomas gamtos teritorijas). Tačiau vėjo jėgainė laikoma inžineriniu statiniu, todėl jai taikomi specifiniai reikalavimai.

Jeigu kyla abejonių - geriau pasikonsultuoti su savivaldybe arba architektu, nei rizikuoti turėti problemų vėliau.

Dažniausios klaidos

Naudinga lentelė: ar tau reikia leidimo?

tags: #vejo #jegaines #leidimas #statyboms