Vėjo Jėgainių Statybos Leidimai Lietuvoje: Reikalavimai ir Procedūros

Vėjo jėgainės tampa vis populiaresnės tarp gyventojų, siekiančių mažinti elektros išlaidas ir prisidėti prie aplinkos tausojimo. Ūkis ir namas, nepriklausantis nuo centralizuoto elektros ir šilumos tiekimo - daugelio ūkininkų svajonė. Vienas iš minėtų alternatyvių energijos šaltinių yra vėjo jėgainės, vis labiau populiarėjančios. Tačiau ne vienas susiduria su klausimu - ar tikrai reikia statybos leidimo norint pastatyti vėjo jėgainę prie savo namų? Šis straipsnis padės aiškiai suprasti, kada leidimas būtinas, o kada galima išsiversti be jo, kokie reikalavimai taikomi ir kokių žingsnių imtis norint viską atlikti teisėtai.

Lietuvoje iš vėjo išgaunamas 1 proc. visos šalyje sunaudojamos elektros energijos. Kaip informavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Žukas, Lietuvoje vėjo jėgainės pagamina tik apie 1 proc. suvartojamos elektros energijos. Šiandien Lietuvoje vėjo jėgainių instaliuota galia iš viso sudaro apie 90 MW. Užsiimti vėjo energijos gamyba kaimo gyventojus, ūkininkus, kitus žemės ūkio subjektus gali paskatinti ir tai, kad nuo šiol vėjo jėgaines kaimo vietovėse galima statyti paprasčiau - jos prilygintos nesudėtingiems statiniams.

Kada Reikalingas Statybos Leidimas?

Pagrindinis kriterijus, nuo kurio priklauso statybos leidimo poreikis - vėjo jėgainės aukštis ir paskirtis. Kaip sakė Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Žukas, dabar vėjo jėgainės iki 10 metrų aukščio ir iki 10 kW galingumo įtrauktos į nesudėtingų statinių I grupę. Tokioms jėgainėms įsirengti nereikia statybos leidimo ir kitų sudėtingų derinimo procedūrų. Vėjo jėgainės iki 15 metrų aukščio ir iki 30 kW galingumo įtrauktos į nesudėtingų statinių II grupę. Statybos reikalavimai šios grupės statiniams taip pat gerokai paprastesni. Nuo šių metų pradžios vėjo jėgainės iki 10 m aukščio ir iki 10 kW galingumo įtrauktos į nesudėtingų statinių I grupę. Tokioms jėgainėms įsirengti nereikia statybos leidimo ir kitų sudėtingų derinimo procedūrų. Į nesudėtingų statinių II grupę įtrauktos vėjo jėgainės iki 15 m aukščio ir iki 30 kW galingumo. Joms statybos reikalavimai taip pat gerokai paprastesni.

Minėti 2002 m. statybos techninio reglamento pakeitimai įsigaliojo šių metų sausio 17 d. Juos parengė Aplinkos ministerija, aktyviai talkinant Žemės ūkio ministerijai. Taip pat nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos, statant pavienes, ne galingesnes kaip 250 kW vėjo jėgaines, nereikia rengti detaliųjų planų ir keisti žemės paskirties. Svarstantiems galimybes imtis šios rūšies „žaliosios“ energijos gamybos, J.Žukas primena paramos teikimo tvarką.

Tačiau nuo 2024-11-01 pasikeitus Statybos įstatymui, tokiems naujiems nesudėtingiems statiniams reikalingas statybos leidimas.

Vėjo jėgainės tipai ir statybos leidimai:

Kiekviena situacija gali būti unikali, todėl verta:

• Patikrinti žemės naudojimo paskirtį (gyvenamoji, ūkinė ar kita).
• Pasitarti su vietos savivaldybės architektūros skyriumi.
• Įvertinti, ar jėgainė paveiks aplinką ar kaimynus (triukšmas, šešėliai).

Kada Statybos Leidimas Nereikalingas?

Jėgainėms iki 10 metrų aukščio leidimas dažnai nereikalingas, jei:

• Ji nėra arti gyvenamųjų pastatų (kitų nei jūsų).
• Sklype leidžiama tokia inžinerinė infrastruktūra.
• Nėra poveikio aplinkai ar kultūros paveldo objektams.

Tačiau raštiškas suderinimas su savivaldybe vis tiek rekomenduojamas!

Ką Daryti, Jei Leidimas Būtinas?

Jeigu jūsų vėjo jėgainė viršija 10 metrų aukštį ar ją norite statyti specifinėse zonose (pvz., saugomose teritorijose), jums reikės:

1. Techninis projektas (rengiamas kvalifikuoto projektuotojo).
2. Sklypo paskirties patikra (Registrų centre arba pas architektą).
3. Suderinimas su kaimynais, jei jėgainė arčiau nei 3 m nuo ribos.
4. Statybos leidimo prašymas - pildomas per informacinę sistemą „Infostatyba“.
5. Projekto derinimas su savivaldybe ir kitomis institucijomis.
6. Gavus leidimą - statybos darbai ir jėgainės registracija.

Įstatyminiai Aspektai ir Reikalavimai

Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą, leidimas nereikalingas statiniams iki 10 m aukščio, jeigu jie nepatenka į tam tikras teritorijas (pvz., kultūros paveldo, saugomas gamtos teritorijas). Tačiau vėjo jėgainė laikoma inžineriniu statiniu, todėl jai taikomi specifiniai reikalavimai. Jeigu kyla abejonių - geriau pasikonsultuoti su savivaldybe arba architektu, nei rizikuoti turėti problemų vėliau.

Pasak advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ partnerio, advokato Jono Zaronskio, vienas pagrindinių dalykų - atstumas. Atsinaujinančių išteklių ir energetikos įstatyme numatyta, kad mažesnės kaip 30 kW galios vėjo elektrinės, kurių aukštis ne didesnis kaip 25 m, žemės sklype turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sklypo ribos būtų didesnis už įrenginio ilgį, plotį arba aukštį, pasirenkant didžiausią iš šių trijų matmenų.

Didesnės nei 30 kW elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, švietimo, gydymo ir kt. įstaigų būtų ne mažesnis, negu vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4.

Pavyzdžiui, jeigu vėjo jėgainės stiebo aukštis yra 180 m, tai artimiausi, tarkim, gyvenamieji pastatai, galėtų būtų ne arčiau kaip už 720 m. Nebent aplinkinių sklypų savininkai leistų kitaip.

Dažniausios Klaidos Statant Vėjo Jėgainę

Atstumo Reikalavimai

Kaip nusprendžiama, kur galima įrengti vėjo elektrinę? Pagrindinis dalykas, kurį svarbu žinoti, pagal Atsinaujinančių išteklių ir energetikos įstatymą - atstumai:

• Mažesnės kaip 30 kW galios vėjo elektrinės, kurių aukštis ne didesnis kaip 25 m, žemės sklype turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sklypo ribos būtų didesnis už įrenginio ilgį, plotį arba aukštį, pasirenkant didžiausią iš šių trijų matmenų.
• Didesnės nei 30 kW elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, švietimo, gydymo ir kt. įstaigų būtų ne mažesnis negu vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. T. y., jeigu vėjo jėgainės stiebo aukštis yra 180 m, tai artimiausi, tarkim, gyvenamieji pastatai galėtų būtų ne arčiau kaip už 720 m. Nebent aplinkinių sklypų savininkai leistų kitaip.

Nepaisant atstumo reikalavimų, šešėliai ir mirgėjimas namuose gali būti rimta problema. Lietuvos teisinėje bazėje niekur nėra konkrečiai kalbama apie šešėliavimo įtaką žmonių sveikatai, todėl čia vadovaujamasi pasauline praktika. Yra nustatyti tam tikri maksimalūs mirgėjimo per parą ir per metus kiekiai, kurie neturėtų įtakos žmogaus fizinei ar psichinei sveikatai. Statant didesnę elektrinę ar jų parką ir atliekant Poveikio visuomenės sveikatai arba Poveikio aplinkai vertinimus, šie dalykai paprastai būna detaliai apžvelgiami.

Kitas itin svarbus veiksnys - ledėjimas. Įsivaizduokite, kad vėjo jėgainės sparnus apsninga, o tada tas sniegas sušąla į ledą ir elektrinės sparnams pradėjus suktis dideliu greičiu iš 200 m aukščio tolyn lekia ledo luitas. Ne pats geriausias scenarijus. Tai yra dar viena priežastis, kodėl yra nustatyti minimalūs atstumai, kurių reiktų paisyti.

Lietuvos higienos normos reikalauja, kad gyvenamasis namas ir (ar) gyvenamoji teritorija nepatektų į triukšmo, didesnio nei 45 dB, zoną. Pavienės elektrinės triukšmo lygis gali būti apie 90-100 dB, tačiau 500 m atstumu nuo elektrinės tas triukšmas, priklausomai nuo vėjo krypties, stiprumo ir t. t., būtų apie 25-35 dB. Čia dar, žinoma, svarbu yra vibracijos, elektromagnetinė spinduliuotė ir t. t. Taigi privalomi atstumai sugalvoti tikrai ne šiaip sau.

Parama Vėjo Jėgainių Statybai

Pasak departamento direktoriaus pavaduotojo, investicinę paramą vėjo jėgainių statybai kaimo vietovėse galima gauti net pagal 7 Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 m. programos (KPP) priemones.

• Pagal I krypties priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ gali būti finansuojama 50-60 proc. iki 250 kW galingumo vėjo jėgainės bei jos įrengimo kainos. Parama vienam projektui - iki 1380 tūkst.Lt. Pagal šią priemonę paramos siekiantiems pareiškėjams keliamas reikalavimas, kad visa pagaminta energija būtų panaudojama tik savo reikmėms.
• Pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ taip pat finansuojamos iki 250 kW vėjo jėgainės, kuriose gaminama elektros energija tik savo reikmėms. Vienam projektui skiriama iki 138 tūkst. Lt.
• Pareiškėjas, užsiimantis ar numatantis užsiimti kaimo turizmo verslu, taip pat gali įsirengti nedidelę vėjo jėgainę, kuri gamintu elektros energiją projekto reikmėms. Paramos intensyvumas- iki 65 proc.
• Įsirengti vėjo jėgainę gali net savivaldybės kartu su partneriais, tai yra su kaimo bendruomenėmis, vietos veiklos grupėmis, dalyvaudamos priemonėje „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ (planiniu būdu).
• Tuo tarpu kaimo bendruomenės, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, išskyrus vietos veiklos grupes, gali pasistatyti vėjo jėgainę ir pagal priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“.
• Pagal pastarąsias dvi priemones vienam projektui skiriama parama sudaro iki 690 tūkst.Lt, o paramos intensyvumas siekia atitinkamai 80-90 proc.
• Pagal III krypties priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ finansuojama iki 65 proc. tinkamų išlaidų. Parama vienam projektui tik 2010 m. - iki 1725 tūkst.Lt. Pagal šias priemones ne mažiau kaip pusė visos pagamintos elektros energijos turi būti parduodama į bendrus tinklus.

Pagal visas išvardintas priemones yra patvirtinta ir supaprastinta paramos teikimo tvarka, kai pareiškėjai siekia mažesnės, t.y. iki 150 000 Lt paramos. Tai ypač svarbu tiems, kurie planuoja statyti mažas, buitines 5-30 kW vėjo jėgaines.

tags: #vejo #jegaines #statybos #leidimas