Salos (Kamajų sen.) - vienas gražiausių rajono kampelių, įsikūręs Dviragio ežero pakrantėje, o savo kontūrais iš paukščio skrydžio primenantis Lietuvą. Čia pailsėti susiruošusių žmonių patogumui įrengtas automobilių privažiavimas iki ežero ir plati automobilių stovėjimo aikštelė, pastatytas medinis, 3 m aukščio apžvalgos bokštelis, nuo kurio matyti ežeras ir jo pakrantės linija.
Čia pat kabo naujas informacinis stendas su lankytinų objektų apylinkėse sąrašu. Atsirado persirengimo kabina, šiukšliadėžės, atskiri vyrams ir moterims skirti tualetai, tiltelis, laužavietė, šalia jos - suoliukai. Suformuota pakrantė, maudykla bei smėlėtas paplūdimys.
Dviragio Ežero Apžvalga
- Plotas: 317 ha
- Ilgis: 6,2 km (iš šiaurės vakarų į pietryčius)
- Didžiausias plotis: 1,8 km
- Vidutinis plotis: 500 m
- Paviršiaus altitudė: 91,5 m
- Didžiausias gylis: 5,9 m
- Vidutinis gylis: 3,1 m
- Baseino plotas: 52,9 km²
- Kranto linijos ilgis: 21,2 km
Ežeras yra rininės kilmės, o jo kranto linija labai vingiuota. Šiaurės vakarų krantas žemas ir pelkėtas, o šlaitai aukšti, 10-15 m, statūs. Ežero šiaurės vakaruose yra 4 salos, iš viso 66,3 ha. Didžiausioje saloje įsikūręs Salų miestelis, kuris su krantu rytuose jungia tiltas, vakaruose - pylimas. Į ežerą įteka Krylių, Ardamėlių ir dar keletas upelių, išteka Jaros intakas Ilgė. Dubens dugną dengia dumblas, o atabradas siauras, smėlingas (pietryčiuose - dumblingas). Vandens skaidrumas vasarą siekia 0,4-0,8 m.
Poilsio Zonos ir Pramogos
Prie Salų dvaro parko esančiame Dviragio ežero paplūdimyje įrengta poilsio zona, kurioje rasite: automobilių stovėjimo aikštelę ir privažiavimą, 3 m aukščio apžvalgos bokštą, persirengimo kabiną, šiuolaikišką tualetą, lieptelį į ežerą, laužavietę, sutvarkytą ežero atabradą ir pakrantę bei sumontuotus mažosios architektūros elementus.
Pagrindinis projekto uždavinys - skatinti atvykstamąjį ir vietos turizmą, tinkamai išnaudojant gamtos išteklius, kultūros paveldą bei sukuriant palankesnes sąlygas aktyviam poilsiui.
Aplink ežerą įsikūrę Vaitkūnų, Krylių, Rimšionių, Urlių, Davainiškio, Verksnionių kaimai, o ežero saloje (su pakrante jungiasi rytuose tiltu, o vakaruose pylimu) - Salų miestelis. Veikia 4 kaimo turizmo sodybos, pietinėje pakrantėje yra stovyklavietė. Ieškantiems išskirtinių poilsio vietų Lietuvoje, rinktis tikrai bus iš ko - vieną salų netgi galima išsinuomoti!
Aktyvios Pramogos:
- Vandens pramogos: Vasarą galima nuomotis vandens dviračius, katerius ar vandens slides, katamaranus, burlentes, kanojas ir baidares.
- Sportas: Krepšinio ir tinklinio aikštelės.
- Žvejyba: Ežeras yra žuvingas, todėl puikiai tinka žvejybai.
- Žygiai: Mėgstantiems žygius siūlome apylinkėse esančius piliakalnius.
Salų Dvaras: Istorijos ir Kultūros Paveldas
Salų dvaras ir parkas yra Dviragio ežero salos krante. Nuo 1567 m. Salos priklausė Radvilų giminės Nesvyžiaus atšakai. 1806 m. Salų dvarą nusipirko italų kilmės didikai Marikoniai. Rūmų statyba pradėta XVIII a. pabaigoje, iki 1855 m. buvo sukurtas visas dvaro sodybos ansamblis. Monumentalūs rūmai pasižymi formų ir detalių įvairove. Ypač vertingas centrinės dalies klasicistinis šešių puikių proporcijų dorėninių kolonų portikas.
Šiuo metu dvare šeimininkauja Rokiškio tautodailininkų asociacija, kuri čia vykdo įvairiausias veiklas: vaikų vasaros stovyklas, edukacijas ir kūrybines dirbtuves, tapybos užsiėmimus, skirtingus renginius. Rūmuose veikia restoranas, o dvaro parke lankytojus džiugiai pasitinka alpakos, stručiai ir poniai. Kadangi dvaras yra saloje, apsuptoje Dviragio ežero, parke įrengtos dvi maudyklos su tiltais, sūpynėmis, persirengimo kabinomis.
Salų parkas - vienas iš seniausių Lietuvoje. Dar šeimininkaujant Radviloms čia buvo miško parkas, kuriame medžiai nebuvo kertami. Parke vyravo vietinių rūšių lapuočiai medžiai - klevai, liepos, uosiai, pilkosios tuopos, kurioms šiuo metu yra du šimtai metų. Ežero link besileidžiantis takas jungė alėją su parko taku paežerėje.
Salų dvaro sodyba, kaip nekilnojamasis kultūros paveldo objektas, įtraukta į kultūros vertybių registrą. Sutvarkius unikaliam dvarui priklausančią pakrantę, pasigrožėti juo atvyksta dar daugiau interesantų.
Didžioji Sartų ežero sankryža, Zarasų/Rokiškio rajonuose
Legendos apie Dviragio Ežerą
Senovėje, Salų kalno papėdėje ežero nebuvo. Lygumoje žaliavo didžiulės pievos, krūmais apaugusios. Apylinkės gyventojai ten galvijus ganydavo. Pasak legendos, vieną kartą piemenukai, prižiūrėdami bandą, įkrito į liūną. Iš ten iškilęs Ežeras paprašė jiems duoti vardą. Piemenaitė Šemura pavadino jį Dviragiu, pagal dumblan įklimpusį jautį Dviragį. Taip atsirado Dviragio ežeras.
Apgyvendinimas prie Dviragio Ežero
Prie Dviragio ežero įsikūrę įvairios sodybos, siūlančios jaukią aplinką ir patogumus: pirtis, kubilas, krepšinio ir tinklinio aikštelės. Štai keletas pavyzdžių:
- Antano Bielinio Sodyba įsikūrusi Aukštadvario regioniniame parke, Aukštadvario miestelio pakraštyje ant Navo ežero kranto.
- Sodyba, įsikūrusi Vinkšninių kaime, pušų apsuptyje šalia Rovėjos upelio.
- Sodyba įsikūrusi Labanoro regioniniame parke, Stirnės upelio pakrantėje, netoli (500 m) Baltųjų Lakajų ežero.
- Sodyba „Pas Algirdą“ įsikūrusi ant Gailinto ežero kranto, kurią supa miškai, kalvos ir kloniai.
- Sodyba Žiogeliai - ideali vieta šeimyniniam poilsiui ar nedidelei draugų kompanijai romantiškame kaime Dzūkijos nacionaliniame parke.
- Sodyba įsikūrusi Zarasų rajone ant vaizdingo ir žuvingo Čičirio ežero kranto.
Taip pat galima rasti stovyklaviečių, tokių kaip „Žvejų rojus" ir Robinzono sala-stovyklavietė, kurios siūlo vasarinius namelius, pavėsines, laužavietes ir kitus patogumus.