Pastaraisiais metais Lietuvoje vis labiau populiarėja vėjo jėgainių statybos. Tačiau šis procesas neapsieina be iššūkių ir incidentų, kurie kelia susirūpinimą vietos gyventojams ir aplinkosaugininkams.
Incidentai Statybų Metu
Šiaulių rajono Tvibių kaime įvyko incidentas, kai vilkiko priekaba su 40 tonų sveriančiu vėjo jėgainės sparnu rėžėsi į prie kelio esantį medinį namą. Name gyvenęs 75 metų Stanislovas Bolskis patyrė didelį išgąstį, o namas buvo smarkiai apgadintas. Baisus trenksmas, stiklo dūžiai, griūvančios sienos ir net krosnis - tai gyventoją tiesiog išsviedė iš lovos.
Bendrovės „Enefit Green“ ir „Vestas“ svarsto, kada pradėti sparno iškėlimo darbus. Bendrovės „Enefit Green“ vadovas Donatas Celešius pažadėjo, kad sodybos gyventojas nebus paliktas likimo valiai, o padaryta žala bus atlyginta.
Panašus incidentas įvyko Anykščių rajone, Kurklių seniūnijoje, šalia Staškūniškio kaimo, kur nuvirto viena iš vėjo jėgainių parko vėjo turbinų. Į žemę rėžėsi maždaug 164 metrų aukščio bokštas, sveriantis kelias tonas, ir po smūgio net kelių kilometrų spinduliu drebėjo gyvenamųjų namų pamatai bei langai. Žmonės sakė pagalvoję, kad Lietuvoje prasidėjo karas.
Šie incidentai kelia klausimus dėl vėjo jėgainių dalių transportavimo saugumo ir statybos darbų kokybės.
Gyventojų Nuomonės
Gyventojų nuomonės dėl vėjo jėgainių statybos skiriasi. Vieni džiaugiasi galimybėmis gauti finansinę naudą, kiti nuogąstauja dėl galimo poveikio sveikatai, triukšmo ir nekilnojamojo turto vertės sumažėjimo.
Žvirgždaičių krašto gyventojai išsakė skirtingas nuomones. Vieni tikino, kad reikia įsileisti naujas investicijas, kitu atveju, kaimas visai uždus. Kiti piktinosi, kad jėgainės bus statomos per arti gyvenamųjų namų ir apribos jų veiklą. Kalbėjęs garbaus amžiaus vietos gyventojas Aleksandras tiesiai šviesiai rėžė: „Gaunu laišką, kad prie sodybos, kurią užrašiau anūkui, pastato man tą baidyklę. Kad aš nei tualeto negaliu pastatyti... Atsitraukit tas savo baidykles, man nereikia tų jūsų pinigų...“
Rietavo seniūnijos žmonės, gyvenantys arti sklypo Pjaulės kaime, kur norima įrengti dvi vėjo jėgaines, taip pat išsakė savo nuogąstavimus. Susirinkimo dalyvius domino sanitarinių apsaugos zonų klausimai, vėjo jėgainių tarnavimo laikas ir jų likimas po to.
Panevėžio rajono gyventojai nuogąstauja, kad pastačius jėgaines, lygumomis garsėjantis Panevėžio kraštas praras unikalumą. Seniūnas svarstė, kad jėgainės, šiaip ar taip, bus pastatytos ir žadama su gyventojais dalintis pelnu, kurį statytojai gaus už pagamintą elektros energiją.
Svarbu atsižvelgti į vietos bendruomenių nuomones ir užtikrinti, kad vėjo jėgainių statyba būtų vykdoma atsakingai ir nekenktų gyventojų sveikatai bei aplinkai.
Poveikis Aplinkai
Vėjo jėgainių statyba gali turėti įvairių poveikių aplinkai, įskaitant triukšmą, šešėlių mirgėjimą, elektromagnetinę spinduliuotę ir poveikį paukščiams. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje pabrėžiama, kad verslininkai pasirinktoje vietoje iš pradžių planavo statyti 36 vėjo elektrines, tačiau atlikus poveikio aplinkai ir ornitologinius tyrimus keturių tokių elektrinių atsisakyta.
Vis dėlto, anot poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, vėjo jėgainės bus naudingos Lietuvai, nes generuos žaliąją energiją, prisidės prie šalies energetinės nepriklausomybės bei elektros kainų mažinimo.
Siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, svarbu atlikti išsamius tyrimus, laikytis nustatytų normų ir įgyvendinti aplinkosaugos priemones.
Tikroji priežastis, kodėl Amerika nusisuko nuo vėjo energijos
Vėjo Malūnai Aukštaitijoje
Šiaurės Rytų Lietuvoje, Aukštaičių aukštumos šiaurinėje dalyje, vėjo malūnų reta. Raižytas, kalvotas reljefas trukdąs vėjui tolygiai pūsti, todėl vėjų darbus turėdavę dirbti malūnininkai: šiame regione malūnų valdymas reikalaudavo daugiau dėmesio ir pastangų.
Vis dėlto Vencavų vėjo malūno sparnai sukosi, vėją ganė niekieno netrukdomi: pastatydintas 250 m į šiaurės vakarus nuo sodybų, ant kalno, jis tik iš tolo teregėjo kaimo pastatus ir želdinius.
Finansinė Nauda ir Bendruomenių Įtaka
Projektuotojai informavo, kad gamybos įmoka iš vienos jėgainės bus apie 22 tūkst. per metus. Surinkta gamybos įmoka nuo kiekvienos jėgainės bus paskirstoma taip: 15 proc. tiesiogiai gyventojams, gyvenantiems penkių kilometrų spinduliu aplink vėjo elektrinę, 85 proc. vietos bendruomenių projektams, kurie įgyvendinami 15 kilometrų atstumu aplink vėjo elektrinę.
Rajono vadovas Raimondas Januševičius priminė, kad gamybos mokestis bendruomenėms dar tik bus mokamas, ir jį mokės tik nuo 2022 m. naujus leidimus gaminti elektros energiją gavę atsinaujinančios energetikos projektų vystytojai.
Ši finansinė nauda gali būti panaudota bendruomenių infrastruktūros gerinimui, kelių tvarkymui, vandentvarkai, pastatų remontui ir renginių organizavimui.
Perspektyvos
Nepaisant iššūkių ir incidentų, vėjo jėgainių statyba Lietuvoje turi didelį potencialą. Tai gali padėti užtikrinti šalies energetinę nepriklausomybę, sumažinti elektros kainas ir prisidėti prie kovos su klimato kaita.
Svarbu, kad vėjo jėgainių statyba būtų vykdoma atsakingai, atsižvelgiant į vietos bendruomenių nuomones ir aplinkosaugos reikalavimus. Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad vėjo energija tarnaus Lietuvos ir jos gyventojų labui.
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Incidentai | Vilkikų avarijos, turbinų griūtys |
| Gyventojų nuomonės | Skirtingos, nuo paramos iki pasipriešinimo |
| Poveikis aplinkai | Triukšmas, šešėlių mirgėjimas, poveikis paukščiams |
| Finansinė nauda | Įmokos gyventojams ir bendruomenių projektams |
| Perspektyvos | Energetinė nepriklausomybė, elektros kainų mažinimas |