Venecijos bienalė - seniausias ir garbingiausias vaizduojamojo meno renginys pasaulyje. Pirmą kartą ji įvyko 1895 m. Bienalėje kiekviena šalis pristato geriausius savo menininkus ir lyg olimpinėse žaidynėse varžosi dėl geriausio paviljono apdovanojimo - Auksinio liūto.
Venecijos bienalės sodai (Giardini) - viena pagrindinių parodų vietų. Šaltinis: Wikipedia
Seniausi bienalės paviljonai - JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos, Rusijos ir kai kurių kitų šalių - įsikūrę Venecijos miesto parke (Giardini), kurio plotas - 50 tūkst kv. metrų. Kiti paviljonai išsibarstę visame mieste.
Šiemet bienalėje dalyvauja rekordinis šalių skaičius - įrengti net 77 nacionaliniai paviljonai. Pirmąkart ekspozicijas pristato Andora, Gabonas, Juodkalnija, Pakistanas, Monako Kunigaikštystė, Jungtiniai Arabų Emyratai, Pietų Afrikos Respublika. Dar 44 projektai įtraukti į papildomą bienalės programą.
Lietuvos dalyvavimas Venecijos bienalėje
Venecijos bienalėje Lietuva dalyvauja nuo 1999 m. Pirmasis didelį kuratorių ir kritikų susidomėjimą sukėlęs Lietuvos atstovas buvo D.Narkevičius (2001 m.). Specialiai pažymėti buvo pastarieji du lietuvių pasirodymai Venecijoje, kai šaliai 2005 m. atstovavo J.Mekas ir 2007 m. - N.
Tarp ryškiausių pastarųjų metų projektų, prie kurių prisidėjo „Lewben Art Foundation“, - 59-oji Venecijos meno bienalė, kurioje menininkas Robertas Narkus pristatė totalinę instaliaciją „Gut Feeling“. „Lewben Art Foundation“ jau trečią kartą buvo vienas iš Lietuvos paviljono šiame prestižiniame renginyje mecenatų.
Šįvakar Venecijoje įvyks oficialus Lietuvos paviljono atidarymas, kuriame ketina dalyvauti ir premjeras Andrius Kubilius. 40 metų sukaktį gegužės pabaigoje atšventęs Ž.Kempinas 26 metrų ilgio instaliaciją „Tūba“ įrengė XVI a. pastate Venecijos kanalo krantinėje.
Anot Lietuvos paviljono komisarės Lauros Rutkutės, architekto Jacopo Sansovino suprojektuotas renesansinis pastatas, esantis šiaurės vakarinėje Venecijos dalyje (Cannaregio), po daugelio metų pirmą kartą tampa menui skirta erdve. Nors dėl pastato nuomos paviljono komisarė su italais po ilgų ir sunkių derybų susitarė jau pernai, į Veneciją atvykusiam Ž.Kempinui dar teko padirbėti ir valytoju - išnešti nemažai statybinių šiukšlių.
Vis dėlto instaliacija buvo parengta likus beveik savaitei iki atidarymo. Ją tuoj pat užplūdo ne tik turistai, bet ir architektūros bei meno žinovai.
Didžiosios gailestingumo draugijos pastatas
Žilvino Kempino instaliacija „Tūba“ Venecijoje. Šaltinis: Arslonga.lt
Apšvietimas - natūralus Didžiosios gailestingumo draugijos pastatas (Scuola Grande della Misericordia) - vienas įspūdingiausių Venecijoje, pristatomas beveik visuose leidiniuose turistams.
„Didžiųjų draugijų nariais galėjo būti tik profesiją turintys vyrai, narystė jose buvo prestižo reikalas, - sakė parodos Venecijoje kuratorė Laima Kreivytė. - Pagrindinė šių draugijų veikla - labdara, todėl jos dažniausiai buvo kuriamos prie bažnyčių, tačiau ši - išimtis“.
Visos draugijos buvo uždarytos Napoleono įsakymu. Gana ilgai šiame pastate buvo sporto salė. Ateityje planuojama jį panaudoti dailei ir muzikai.
Išskirtinis pastato bruožas - didžiulė salė, kurioje ir įrengta Ž.Kempino instaliacija. XVI a. ji buvo antroji pagal dydį visoje Venecijoje. Didesnę buvo galima rasti tik Dožų rūmuose.
700 kv. metrų dydžio ir 13 metrų aukščio salėje - puikus natūralus apšvietimas.
Pasak Ž.Kempino, nerestauruotos patalpos puikiai kontrastuoja su minimalistine instaliacijos precizika.
„Svarbu, kad pastatas, kuriame įrengta instaliacija, stovi krantinėje, prie pat vandens, - pažymėjo L.Kreivytė. - Ž.Kempino instaliacijai būdingas juostos virpėjimas labai dera su kanalo vandens raibuliavimu“.
Nors Lietuvos paviljonas kiek nutolęs nuo pagrindinių Venecijos bienalės parodų miesto parke ir arsenale, jį pasiekti nesunku. Tame pačiame miesto rajone įsikūrę Islandijos ir Singapūro paviljonai. Netoli ir Latvijos ekspozicija.
Venecijos bienalės patalpų nuoma
Venecijos bienalės metu patalpų nuoma yra aktuali tiek menininkams, tiek lankytojams. Mieste galima rasti įvairių apgyvendinimo variantų - nuo prabangių apartamentų iki jaukių šeimyninių namų.
Geriausiai įvertinti atostogų namai Venecijoje
Štai keletas svečių puikiai įvertintų atostogų namų Venecijoje:
- Skyline Home | S. Lucia St. 400 m | Šviesu ir tylu: Įsikūręs 400 m nuo S. Lucia stoties, su originaliomis grindimis ir Murano stiklo sietynu.
- Bienalėje da Irma: Tipiškas Venecijos šeimos valdomas namas Castello rajone.
- Ca D'Oro - Venecijos salos miesto centras: Elegantiškas klasikinio Venecijos stiliaus butas miesto širdyje, netoli Ca 'D' oro vaporetto stotelės.
- Rezidencija Carlo close to S. Marco & Rialto.: Tipiškas Venecijos butas centrinėje vietoje už Piazza San Marco aikštės.
- Ca' Milli in Lido - Venecija: Vilos aukšte, netoli Palazzo del Cinema, kur vyksta bienalės filmų festivalis.
- Gina-Intero namai: Vienaukštis namas Sestiere Santa Croce, patogus pasiekti Piazzale Roma, Ferrovia, Rialto ir San Marco.
- Viola Suite | Vaizdas į kanalą Cannaregio: Elegantiška rezidencija prie kanalo Cannaregio širdyje.
- Dogà, Palazzo Miracoli Apartments: Prabangus butas antrame „Palazzo Miracoli“ pastate.
Patalpų nuomos kainos
Patalpų nuomos kainos Venecijoje priklauso nuo vietos, dydžio ir patogumų. Centrinėje miesto dalyje kainos paprastai būna aukštesnės. Taip pat, kainos gali skirtis priklausomai nuo sezono ir renginių, tokių kaip Venecijos bienalė.
Šiuo metu Venecijos administracija suka galvą kaip susitvarkyti su apleistais pastatais ir kaip suvaldyti turistų srautus, todėl yra svarstomas naujas mokestis turistams, galintis siekti net iki 10 eurų dienai.
Venecijos istorija ir kultūra
Venecija vadinama gražiausiu pasaulio miestu ir tikrai ne be pagrindo. Miestas tarsi pakabintas tarp vandens ir dangaus, kiekviena plyta kvėpuoja didybe ir prabanga, šiomis gatvelėmis vaikščiojo Vivaldis ir Kazanova.
Oficialia miesto gimimo data laikoma 431 m. kovo 25 d. (Mergelės Marijos Dangun ėmimo šventė). Manoma, kad tą dieną nuo barbarų bėgantys žmonės šioje lagūnoje įkūrė gyvenvietę ir pastatė pirmąją bažnyčią.
XIII a. vietos parapijos ėmė vienytis ir siekti nepriklausomybės nuo centralizuotos valdžios. Venecijos geografinė padėtis Bizantijos imperijos ir kaimynių valstybių atžvilgiu padarė Veneciją svarbiu prekybos uostu tarp Rytų ir Vakarų.
Netrukus suklestėjo pirkliai, kurių dėka miestas tapo svarbiu pasauliniu centru, pajėgiu kontroliuoti jūras ir diktuoti taisykles visai Europai.
Didysis kanalas (Canal Grande) - Venecijos siela. Šaltinis: Wikipedia
Venecija saugojo Konstantinopolio laivus Viduržemio jūroje, todėl mainais gavo tam tikrų nuolaidų, leidusių miestui-valstybei suklestėti. Kryžiaus žygiai ir diplomatinis tinklas taipogi prisidėjo prie Venecijos turtėjimo. Nuo XVI a. prasidėjo Venecijos nuosmukis.
Kai 1797 m. čia įžengė Napoleonas, niekas nesipriešino. Venecija XVIII a. buvo Europos meno, literatūros ir architektūros centras, bet be politinės nepriklausomybės. Tik 1866 m. Venecija prisijungė prie suvienytos Italijos.
Šiandien Venecijoje gyvena apie 50,000-60,000 gyventojų, bet vis daugiau venecijiečių palieka savo namus dėl turizmo išpūstų nekilnojamojo turto kainų. Daug namų stovi tušti arba juose gyvenama tik sezono metu, jūrinis klimatas žaloja pastatus (potvyniai, druskingumas), milžiniški turistų srautai išgujo vietinius gyventojus į periferiją, nes nuomos kainos pasidarė kosminės.
Venecijos karnavalo kaukės buvo skirtos išlyginti visuomenės socialinius sluoksnius ir taip išlaisvinti po kauke pasislėpusį asmenį nuo jo luomui ir biologinei lyčiai primetamų taisyklių. Venecijoje galima įsigyti tikrą, autentiška rankų darbo kaukę iš meistro rankų arba iš kažkur atvežtą pigų blizgutį, nieko bendro su Venecija neturintį.
Canale Grande yra Venecijos siela, kurios žavesio nesumenkina nuolatinis vandens transporto zujimas. Abiejose kanalo pusėse buvo statotomi gražiausi rūmai. Garsusis Rialto tiltas yra dar viena turistinė atrakcija.
Dožo Vitale Falier dekrete 1094 m. pirmą kartą paminėta gondola. Jeigu Venecijos respublikos laikais gondola buvo transporto būtinybė, tai šiandien ji yra didelė turistinė atrakcija. Pasiplaukiojimas gondola kainuoja 80 eurų už pusvalandį.