Smulkusis ir vidutinis verslas, mokslo ir verslo partnerystė bei perspektyvios technologijos - sritys, kuriose mūsų šalis neišnaudoja savo potencialo.
Neseniai EPT kartu su ES Intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) atliko studiją, kurioje nustatė, kad ES net 39 proc. darbo vietų, 45 proc. BVP ir 81 proc. užsienio prekybos telkiasi tose industrijose, kurios turi įsigiję daug intelektinės nuosavybės teisių, t.y. E.
E. Luzzatto teigimu, pažangiose šalyse yra išvystytas aukštas inovacijų lygis, kuris susijęs tiek su plačiu vystomų technologijų spektru, tiek tvirta jungtimi tarp universitetų ir pramonės.
Puikus pavyzdys, kaip universitete dirbantis tyrėjas gali sėkmingai patentuoti išradimus, yra KTU profesorius Arminas Ragauskas, 2016 m. A. Ragauskas kartu su kolegomis Gediminu Daubariu ir Algiu Džiugiu iš KTU Sveikatos telematikos mokslo instituto išrado prietaisus, skirtus saugiai išmatuoti galvospūdį.
#RinkisKasTikra | Intelektinės nuosavybės svarba verslui
Patentai skirti ne tik didžiosioms įmonėms. EPT nemaža dalis pareiškėjų yra mažesni ūkio subjektai. Iš tikrųjų, apie 30 proc. EPT pareiškėjų yra smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, universitetai ar viešosios tyrimų organizacijos.
Labai svarbu ir toliau lengvinti tokių organizacijų prieigą prie Europos intelektinės nuosavybės teisių sistemos, kad jų išradimus būtų galima komercializuoti Europos rinkoje. Tai daro didžiulį poveikį augimui ir darbo vietų kūrimui“, - apie galimus sprendinius kalba E.
Siekiant komercializuoti savo išradimą kitose šalyse, reikalinga platesnė išradimo apsauga, nes patentas turi teritorinį galiojimo principą. Tad išradimo patentavimas gali pareikalauti nemažai išlaidų, ypač jei norima apsaugoti išradimą daugiau nei vienoje rinkoje.
2018 metais Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure buvo pateiktos 105 nacionalinės patentų paraiškos. „Tai dar kartą pabrėžia poreikį didinti informuotumą tarp inovatyvaus verslo kūrėjų, kad šie išmanytų patentavimo sistemą.
„Teigiamos Europos raidos tendencijos pasiekia ir Lietuvą - jūsų valstybės pateiktų paraiškų skaičius 2017-2018 metais nuo 24 išaugo iki 37. Skaičiuojant sąlyginį rodiklį - pateiktų patentinių paraiškų 1 milijonui gyventojų - Lietuvai tenka 13,2 paraiškos.
Vien per 2018 metus Europos patentų tarnybai (EPT) pateiktas paraiškų skaičius, lyginant su ankstesniais metais, pasiekė naują aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį - buvo užregistruota 174 tūkst. E. Tačiau ar gali Europa jaustis saugiai, kai jos paraiškos patentams nesiekia 50 procentų?
Statistika byloja - ant kulnų lipa Jungtinės Amerikos Valstijos ir Azijos šalys, tarp kurių didžiausią proveržį demonstruoja Kinija.
Jis pasakoja, kad šiuo metu patentuojamų technologinių išradimų dešimtuke lyderiauja 3 sritys: medicinos technologija, skaitmeninė komunikacija ir kompiuterių technologijos.
Eksperto teigimu, 2018 metais Europos bendrovės aktyviai rūpinosi patentine apsauga savo išradimams, todėl pateikė 4 proc. „Tai yra didžiausias augimas nuo 2010 metų. Mūsų tarnybos statistika rodo - prie didžiausio augimo prisidėjo didieji Europos industriniai regionai.
Luzzatto teigimu, praėjusiais metais padaugėjo patentų paraiškų iš Vokietijos, kuri lyderiauja Europoje pagal patentų paraiškų teikimą. Tai daugiausia lėmė automobilių sektoriaus augimo tendencijos ir su tuo susijusios sritys, pavyzdžiui, jutiklių ir matavimo prietaisų gamyba.
„Atkreiptinas dėmesys ir į šalis už Europos ribų. Viena iš jų - Kinija, kuri EPT tarnybai 2018 metais pateikė 8,8 proc. daugiau paraiškų. Jei skaičiuotume nuo 2008 iki 2018 metų, tai Kinijos kompanijų pateiktų Europos patentų paraiškų skaičius išaugo daugiau nei šešis kartus.
Staigus augimas daugiausia susijęs su stipria Kinijos technologijų plėtra IRT sektoriuje. Pernai ir antrus metus iš eilės Kinijos bendrovė „Huawei“ buvo viena iš geriausių patentų pareiškėjų, ir tai realiai iliustruoja Kinijos stiprybę skaitmeninės komunikacijos ir kompiuterinių technologijų srityje“, - sako E.
Jis pabrėžia, kad siekdama apsaugoti intelektinę nuosavybę Europoje, aktyviausia šalis išlieka JAV, kurios patentų paraiškos sudaro 25 proc. viso EPT paraiškų skaičiaus. Po jos rikiuojasi Vokietija, Japonija, Prancūzija. Azijos šalys - Kinija, Japonija, Pietų Korėja - EPT teikia 23 proc. visų paraiškų; 47 proc.
Kalbėdamas apie ateities tendencijas, E. „Mūsų skaičiavimu, jau dabar maždaug pusėje pateiktų patentų paraiškų galima aptikti komponentų, susijusių su kompiuteriniais išradimais.
EPT atlikta studija apie patentus ir ketvirtąją pramonės revoliuciją parodė - vien 2016 metais EPT buvo pateikta daugiau nei 5 tūkst. patentų paraiškų išradimams, susijusiems su autonominiais objektais.
„Taip pat pastebimas beprecedentis dirbtinio intelekto išradimų augimas, nes nuo 2011 iki 2016 metų EPT gavo beveik 6 tūkst. Paskelbtų tyrimų duomenimis, reikšmingus pokyčius išgyvena tiek automobilių, tiek informacinių ir komunikacijos technologijų sektoriai.
2011-2018 m. patentų paraiškos, susijusios su tokiomis technologijomis, 20 kartų viršijo pradinį visų technologijų augimo tempą. Panaši tendencija buvo pastebėta kalbant apie išradimus, susijusius su blockchain technologija. Šiuo metu yra apie 4 tūkst. patentų šeimų, susijusių su šia sritimi, iš kurių dauguma buvo pateiktos nuo 2015 m.
Įvertinami pagrindiniai - naujumo, išradimo lygio ir pramoninio pritaikomumo - kriterijai. Tam atliekame patentinę paiešką pasauliniu mastu. Paieškos rezultatai atskleidžia šiuo metu pasaulyje egzistuojančius išradimo analogus. Sužinosite, ar Jūsų kuriamas produktas yra patentabilus.
Tai - privalomas žingsnis teikiant patento paraišką, kurio metu aprašomas išradimas. Išradimo aprašymui keliami įvairūs techniniai bei teisiniai reikalavimai. Siekiant išradimo apsaugos, aprašymas reikalingas patento paraiškos padavimui.
Tai - privalomas išradimo aprašymo, kartu su kitais dokumentais, pateikimas pasirinktos šalies patentų biurui. Tai - mūsų specialistų priežiūra viso patentavimo proceso metu. Kiekvieno išradimo patentavimo procesas yra unikalus.
Paraiškos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į konkrečios šalies biuro keliamus reikalavimus ir kriterijus, ekspertams kyla įvairių klausimų dėl patentuojamo išradimo. Siekiant gauti patentą, į visus ekspertų paklausimus būtina atsakyti.
Tai - laiku ir tinkamai mokami metiniai mokesčiai. Mokesčių mokėjimo tvarka kiekvienoje šalyje gali skirtis, tačiau įprastai jie mokami 20 metų - tiek, kiek galioja pats patentas. Mes užtikriname, kad metiniai patento mokesčiai būtų sumokėti tinkamai, o svarbiausia, laiku.
Tai - išradimo apsaugos plėtimas į kitas šalis ar regionus, tariantis su mūsų specialistais.
Reaguodama į migracijos krizę ir ą atitinkamai daugybės tarptautinės apsaugos prašytojų atvykimą Vengrija iš dalies pakeitė savo teisės aktus, susijusius su prieglobsčio teise ir neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimu.
Taip 2015 m. įstatyme, be kita ko, numatyta Serbijos ir Vengrijos pasienyje sukurti tranzito zonas, kuriose taikomos prieglobsčio procedūros. Šiuo įstatymu įvesta sąvoka „krizė, susidariusi dėl masinės imigracijos“; vyriausybei paskelbus tokią situaciją nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos kaip bendrosios taisyklės.
2017 m. naujame įstatyme numatyta daugiau atvejų, kai leidžiama paskelbti apie tokią krizinę situaciją, ir iš dalies pakeistos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo bendrųjų taisyklių. 2015 m. Europos Komisija jau buvo pranešusi Vengrijai apie savo abejones dėl jos teisės aktų prieglobsčio srityje atitikties Sąjungos teisei.
Priėmus 2017 m. įstatymą atsirado papildomų problemų. Ji, be kita ko, kaltina Vengriją, kad ši, nepaisydama materialinių ir procedūrinių garantijų, numatytų direktyvose dėl procedūrų4, „priėmimo“ ir „grąžinimo“, apribojo galimybę pasinaudoti tarptautinės apsaugos procedūra, nustatė bendrą šios apsaugos prašytojų sulaikymo sistemą, taip pat neteisėtai esantys trečiųjų šalių piliečiai priverstinai buvo palydimi iki pasienio ruožo, nesilaikant Grąžinimo direktyvoje numatytų garantijų.
Pirmiausia Teisingumo Teismas pabrėžė, kad jis jau išsprendė kai kurias šiame ieškinyje iškeltas problemas neseniai paskelbtame sprendime, priimtame išnagrinėjus Vengrijos teismo pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Jis taip pat pažymėjo, kad siekdama įvykdyti šį sprendimą Vengrija nuo to laiko uždarė dvi tranzito zonas.
Vis dėlto Teisingumo Teismas patikslino, kad šis uždarymas neturi įtakos šiam ieškiniui, nes situacija turi būti vertinama tą Komisijos pagrįstoje nuomonėje nustatytą dieną, iki kurios turi būti pašalinti konstatuoti trūkumai, t. y. 2018 m.
Pirma, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Vengrija neįvykdė įsipareigojimo užtikrinti veiksmingą galimybę pasinaudoti tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra, nes perėję Serbijos ir Vengrijos sieną ir šia procedūra norintys pasinaudoti trečiųjų šalių piliečiai faktiškai beveik negalėjo pateikti savo prašymo.
Šį įsipareigojimų neįvykdymą lėmė nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos tarptautinės apsaugos prašymai paprastai gali būti teikiami tik vienoje iš dviejų tranzito zonų, ir Vengrijos valdžios institucijų nusistovėjusios ir bendros administracinės praktikos, pagal kurią drastiškai ribojamas prašytojų, kuriems leidžiama kasdien patekti į šias zonas, skaičius.
Teisingumo Teismo nuomone, Komisija įrodė, kad tokia praktika egzistuoja, pasirėmusi keliomis tarptautinėmis ataskaitomis. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas primena, kad tarptautinės apsaugos paprašymas iki tarptautinės apsaugos prašymo registracijos, pateikimo ir nagrinėjimo yra esminis šios apsaugos suteikimo procedūros etapas ir kad valstybės narės negali nepagrįstai jo uždelsti.
Antra, Teisingumo Teismas patvirtino, kaip jau neseniai nusprendė9, kad tarptautinės apsaugos prašytojams nustatyta pareiga visą prašymo nagrinėjimo procedūrą likti vienoje iš tranzito zonų yra sulaikymas, kaip tai suprantama pagal Priėmimo direktyvą.
Teisingumo Teismas konstatavo, kad ši sulaikymo sistema buvo sukurta neatsižvelgiant į Sąjungos teisės aktuose nustatytus atvejus ir nepaisant garantijų, kurios paprastai turėtų būti užtikrinamos tais atvejais.
Teisingumo Teismas priminė, kad atvejai, kai leidžiama sulaikyti tarptautinės apsaugos prašytoją, yra išsamiai išvardyti Priėmimo direktyvoje. Tačiau išanalizavęs kiekvieną iš šių atvejų jis padarė išvadą, kad Vengrijos sistema nepatenka nė į vieną iš jų.
Teisingumo Teismas visų pirma nagrinėjo atvejį, kai valstybė narė gali sulaikyti tarptautinės apsaugos prašytoją, kad priimtų sprendimą dėl jo teisės atvykti į savo teritoriją; šis sulaikymas gali būti taikomas vykstant pasienio procedūrai, siekiant prieš suteikiant teisę atvykti patikrinti, ar prašymas nėra nepriimtinas arba ar jis nėra nepagrįstas dėl tam tikrų nustatytų pagrindų.
Teisingumo Teismas pabrėžė, kad Procedūrų ir Priėmimo direktyvose, be kita ko, reikalaujama, kad sulaikymas būtų skirtas raštu ir motyvuotas, būtų atsižvelgta į specialius prašytojų, kurie yra pažeidžiami ir kuriems reikia specialių procesinių garantijų, poreikius, siekiant jiems suteikti „tinkamą paramą“ arba kad nepilnamečiams sulaikymas būtų taikomas tik kaip kraštutinė priemonė.
Be to, Teisingumo Teismas atmetė Vengrijos argumentą, kad migracijos krizė pateisino nukrypimą nuo tam tikrų Procedūrų ir Priėmimo direktyvų taisyklių, siekiant palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaus saugumą, vadovaujantis SESV 72 straipsniu.
Šiuo klausimu jis priminė, kad šis straipsnis turi būti aiškinamas griežtai, ir konstatavo, kad Vengrija neįrodė būtinybės to imtis.
Trečia, Teisingumo Teismas konstatavo, kad Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal Grąžinimo direktyvą, nes pagal Vengrijos teisės aktus leidžiama išsiųsti neteisėtai šalyje esančius trečiųjų šalių piliečius, prieš tai netaikius šioje direktyvoje numatytų procedūrų ir garantijų.
Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad šiuos piliečius policijos pareigūnai priverstinai palydi už užkardos, esančios žemės ruože, kur nėra jokios infrastruktūros, vos keli metrai nuo sienos su Serbija.
Teisingumo Teismo teigimu, šis priverstinis palydėjimas prilygintinas išsiuntimui, kaip tai suprantama pagal Grąžinimo direktyvą, nes suinteresuotieji asmenys praktiškai neturi kito pasirinkimo, kaip tik išvykti iš Vengrijos teritorijos į Serbiją.
Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas priminė, kad neteisėtai šalyje esančiam trečiosios šalies piliečiui, patenkančiam į Grąžinimo direktyvos taikymo sritį, prieš nusprendžiant prireikus jį išsiųsti, turi būti taikoma grąžinimo procedūra, laikantis šioje direktyvoje nustatytų materialinių ir procedūrinių garantijų, turint omenyje, kad priverstinis išsiuntimas vykdomas tik kaip kraštutinė priemonė.
Ketvirta, Teisingumo Teismas konstatavo, kad Vengrija nepaisė iš principo Procedūrų direktyva bet kuriam tarptautinės apsaugos prašytojui suteiktos teisės atmetus jo prašymą likti atitinkamos valstybės narės teritorijoje iki kol sueis terminas skundui dėl tokio sprendimo pateikti arba, jei buvo pateiktas skundas, kol bus priimtas sprendimas dėl jo.
Teisingumo Teismas pažymėjo, kad, viena vertus, tuo atveju, jei būtų paskelbta „krizė, susidariusi dėl masinės imigracijos“, pagal Vengrijos teisės aktus numatyta naudojimosi šia teise tvarka, be kita ko, įpareigojimas likti tranzito zonose, kuris prilygintinas Procedūrų ir Priėmimo direktyvoms prieštaraujančiam sulaikymui, neatitinka Sąjungos teisės.
2006 m. 1992 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 92/100/EEB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (2) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (3). Autorių kūrinių nuoma ir panauda bei gretutinių teisių objektų apsauga tampa vis svarbesnė visų pirma autoriams, atlikėjams ir fonogramų bei filmų gamintojams.
Kūrybinė bei meninė autorių ir atlikėjų veikla reikalauja atitinkamų pajamų, kaip pagrindo tolimesnei kūrybinei ir meninei veiklai, o investicijos, kurios visų pirma reikalingos fonogramų ir filmų kūrimui, yra itin didelės ir susijusios su rizika. Tokia kūrybine, menine bei verslo veikla paprastai užsiima savarankiškai dirbantys asmenys.
Tokios veiklos vykdymas turėtų būti palengvintas suderinus teisinę apsaugą Bendrijoje. Aiškumo sumetimais pageidautina, kad šioje direktyvoje į nuomos ir panaudos sąvokas nebūtų įtrauktos kai kurios kitos teisių objektų padarymo viešai prieinamais formos, tokios kaip, pavyzdžiui, fonogramų ar filmų viešas atlikimas, transliavimas, viešas rodymas ar panaudojimas vietoje informacijos tikslais.
Teisingas atlyginimas gali būti mokamas visas iš karto arba dalimis bet kuriuo metu arba nuo sutarties pasirašymo. Taip pat būtina apsaugoti bent jau autorių teisę į viešą panaudą, numatant specialius susitarimus. Šios direktyvos nuostatos dėl su autorių teisėmis susijusių teisių neturėtų drausti valstybėms narėms taikyti šioje direktyvoje numatytos prezumpcijos dėl sutarčių dėl filmo kūrimo, individualiai arba kolektyviai sudarytų tarp atlikėjų ir filmo prodiuserio, toms išimtinėms teisėms.
2. Kinematografinio arba audiovizualinio kūrinio pagrindinis režisierius laikomas jo autoriumi arba vienu iš autorių. 6. Valstybės narės gali nustatyti, kad atlikėjų ir filmo prodiuserio sutarties dėl filmo kūrimo sudarymas suteikia nuomos teisę, jeigu tokioje sutartyje yra numatytas teisingas atlyginimas 5 straipsnio prasme. Ši direktyva nepažeidžia 1991 m. gegužės 14 d.
1. Valstybės narės gali nukrypti nuo 1 straipsnyje numatytos išimtinės viešos panaudos teisės, jeigu atlyginimas už tokią panaudą mokamas bent jau autoriams. 2. Valstybės narės numato teisę į naudotojo mokamą vieningą teisingą atlyginimą už fonogramos, kuri buvo išleista komerciniais tikslais ar atkurta, naudojimą transliavimui bevielio ryšio priemonėmis arba kitokiam viešam paskelbimui, ir užtikrina tokio atlyginimo paskirstymą atitinkamiems atlikėjams ir fonogramos gamintojams.
1. Ši direktyva taikoma joje nurodytiems autorių kūriniams, atlikimams, fonogramoms, radijo ir televizijos transliacijoms ir pirmiesiems filmų įrašams, kuriuos autorių teisių ir gretutinių teisių srityje 1994 m. liepos 1 d. 2. Ši direktyva taikoma neįtakojant jokių iki 1994 m. liepos 1 d. 3. Valstybės narės gali numatyti, kad bus laikoma, jog teisių savininkai davė leidimą nuomoti ar teikti panaudai 3 straipsnio 1 dalies a - d punktuose minėtą objektą, jeigu įrodyta, kad juo tam tikslui buvo leista naudotis trečiosioms šalims arba jis buvo įsigytas iki 1994 m.
4. Valstybės narės 2 straipsnio 2 dalies nuostatų neprivalo taikyti kinematografiniams arba audiovizualiniams kūriniams, sukurtiems iki 1994 m. 5. Ši direktyva, nepažeidžiant 3 dalies ir laikantis 7 dalies, neturi įtakos iki 1992 m. lapkričio 19 d. 6. Pagal 7 dalies nuostatas valstybės narės gali nustatyti, kad tais atvejais, kai teisių turėtojai, įgyjantys naujas teises pagal nacionalines nuostatas, priimtas įgyvendinant šią direktyvą, prieš 1994 m. liepos 1 d.
7. Iki 1994 m. liepos 1 d. sudarytoms sutartims 5 straipsnyje numatyta nepanaikinama teisė į teisingą atlyginimą taikoma tik tais atvejais, jeigu autoriai, atlikėjai arba juos atstovaujantys asmenys iki 1997 m. sausio 1 d. yra pateikę prašymą dėl to.
2025 m. rugsėjo 18-19 d., „Pirklių klube“ (Gedimino pr. 35, Vilnius) kviečia į tarptautinę konferenciją „Geografinės nuorodos - šalies gamybos tradicijų ir identiteto ženklas“. Geografinių nuorodų ryšį su nacionaliniu identitetu ir teisinio reguliavimo ypatumus apžvelgs Europos Komisijos, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO), Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO), Žemės ūkio ministerijos, Teisingumo ministerijos atstovai.
Apsaugos svarbą autentiškų produktų gamybai aptars gamintojų bendruomenių atstovai, turizmo plėtros ekspertai ir tautodailės kūrėjai. Apie iššūkius ir sprendimus geografinių nuorodų apsaugos srityje bus diskutuojama kartu su teisininkais bei ES šalių intelektinės nuosavybės tarnybų atstovais iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos.
Konferencijoje kviečiame dalyvauti žemės ūkio ir maisto produktų gamintojus, amatininkus, verslo bendruomenę - nuo mažųjų gamintojų iki stambiųjų pramonės atstovų, bei intelektinės nuosavybės srities specialistus.
tags: #vengrijos #intelektines #nuosavybes #tarnyba