Ventė - nedidelis kaimas, įsikūręs „Ventės ragu“ vadinamame kyšulyje prie Kuršių marių, turintis apie du šimtus nuolatinių gyventojų. Tai labiausiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono savivaldybės taškas, pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje.
Kintai - nedidelis linijinio išplanavimo miestelis ant Kuršių marių kranto, kitapus Kuršių nerijos. Miestelis priklauso Šilutės rajono savivaldybei ir yra 8km nutolęs nuo Ventės kaimo. Kintai įsikūrę vaizdingoje vietovėje - į šiaurę nuo jo plyti Kintų miškas bei Kintų botanikos draustinis, į pietryčius - Nemuno deltos regioninis parkas. Iki XV a. pabaigos Ventės gyvenvietė turėjusi kitą vardą - ji buvo vadinama Vindeburgu pagal čia stovėjusių pilių pavadinimus.
Šįkart - apie Nemuno deltos sargus: pačius seniausius išlikusius Lietuvoje, XIX a. menančius Ventės rago ir Uostadvario švyturius (Šilutės r.). Taip pat - jauniausią šalyje Šventosios švyturį.
Kryžiuočių Pėdsakai Ventės Rage
Nemuno upė dar nuo priešistorės laikų buvo vienas iš prekybos kelių, tad jos žemupys, žiotys (Atmata) - strateginė vieta. Į Kuršių marias išsikišęs Ventės ragas puikiausiai tiko laivybos kontrolės forpostui įkurti, todėl 1360 m. Teutonų ordino didysis maršalas Henningas Schindenkopfas (1330-1370) pastatė mūrinę pilį, pavadintą Windenburgu („vėjų pilimi“). 1360 m. kryžiuočiai čia Windenburgo pilį pasistatė pirmąjį kartą, tačiau marių bangos išgraužė krantą ir pastatą nugriovė.
Negailestingos audros, bangomūša dešimtmetis po dešimtmečio plovė rago smaigalį, ardė kryžiuočių pilį, ši po 1422 m. Melno taikos sutarties prarado reikšmę, ir paskutinį kartą jau vandenin nugrimzdusios tvirtovės likučius savo 1567 m. žemėlapyje pažymėjo Casparas Hennenbergeris (1529-1600).
Prekių tranzitas Nemunu per Kuršių marias buvo svarbus Prūsijos karalystės, Vokietijos imperijos valdžiai, tačiau labai ilgai nesirūpinta laivininkų saugumu: ties pavojinguoju Ventės ragu nuolat duždavo laivai. Anksčiau laivams ir sieliams ši vieta buvusi labai pavojinga, čia suduždavo nemažai laivų. Stichija buvo tokia negailestinga, jog apie 1700 m. sugriovė ir rage stovėjusią bažnyčią.
Ventės Rago Švyturys
Vieta, kurioje kadaise rezidavo kryžiuočiai, tapo kito strateginio objekto - švyturio - namais. Pirmasis Ventės rago švyturys buvęs medinis (11 m aukščio bokštas su aliejine lempa) ir pastatytas 1837 m. Jį pakeitė 1860-1862 m. statytas mūrinis aštuonkampis raudonplytis švyturys. Šviesti pradėjo 1863 m.
Taigi, Ventės rago švyturys - seniausias originalus švyturys Lietuvoje, kuris išsiskiria dar ir tuo, jog yra vienintelis laisvai prieinamas, atviras ištisus metus. O bent kartą gyvenime jį aplankyti tikrai verta ne tik dėl atsiveriančio nuostabaus vaizdo į Kuršių neriją, marias, Nemuno deltą. Šiame navigaciniame objekte išliko autentiški ir vieninteliai tokie šalyje ažūriniais ornamentais dekoruoti bei metaliniais kabliais sienose įtvirtinti sraigtiniai laiptai.
Dabar 11 m aukščio Ventės švyturys atlieka daugiau simbolinę reikšmę, nes laivyba Kuršių mariose nėra intensyvi - dažniausiai jis kelią rodo poledinės žūklės mėgėjams, žiemą atvykstantiems ant užšalusios Kuršių marių pakrantės. Į švyturio apžvalgos aikštelę veda seni geležiniai, papuošti originaliais ornamentais, laiptai.
Šis švyturys po 15 metų pertraukos vėl pradėjo šviesti tik 2022 m., nes prieš tai stovėjo be lempos, kuri kadaise buvo išmontuota ir išvežta. Naują šviesos šaltinį (jūrinį žibintą su Fresnelio lęšiais) švyturiui padovanojo bei sumontavo VILNIUS TECH dėstytojas, inžinierius Tomas Jačionis. Jis atskleidė, jog įrengtas pagrindinis lęšis gamintas apie 1956 m. Ukrainos Iziumo miesto fabrike.
Mikas Posingis Ir Ornitologijos Stotis
Į Kultūros vertybių registrą įrašytas Ventės rago švyturys su prie jo prisišliejusiu švyturininko namu priklauso Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologinei stočiai. Pastaroji aplinkybė - bene įdomiausia, norint atskleisti minėto švyturio istoriją, mat jis labiau pagarsėjo ne dėl navigacinių aspektų, o dėl paukščių žiedavimo.
Sutapimas, tačiau 2024-ieji paženklinti jubiliejumi ir Ventės rago švyturio atveju: lygiai prieš 100 metų, 1924 m., šio objekto prižiūrėtoju paskirtas 20 metų šias pareigas ėjęs Mikas Posingis (Michel Posingies, 1887-1951). Unikali ir kertinė asmenybė, glaudžiai susijusi ir su švyturiu, ir su paukščių žiedavimo Lietuvoje istorija. Ventės ragas - ideali geografinė vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti.
Vertingos medžiagos apie M. Posingį yra surinkęs bei 2009 m. leidinyje „Šilainės sodai“ paskelbęs kraštotyrininkas Egidijus Bacevičius.
„Į Ventę naujakurių šeima atvyko gegužės 19 d., sekmadienį, anksčiau sutarto laiko. Norėjo geriau susipažinti su naujomis gyvenimo ir darbo sąlygomis. Švyturio prižiūrėtojo namelio laukujas duris rado užremtas iš vidaus. Durų spyna buvusi sugedusi, tad norint patekti į vidų reikėdavo įlipti pro langą, tuomet atidaryti užremtas duris, o išeinant - atgaline tvarka „užrakinti“. Pro langą šokinėjęs ir šeimininko šuo. Ūkio pastatai buvo apleisti, gyvenamųjų patalpų languose trūko net 16 stiklų, vandens siurblys - sugedęs, o dalys išmėtytos po išsikerojusį sodą“, - rašė jis.
Darbšti M. Posingio šeima greitai sutvarkė, atgaivino ūkį, o pats švyturio prižiūrėtojas pasinėrė į didžiausią savo aistrą: sparnuočių migracijos fenomeno tyrimus. M. Posingis palaikė glaudžius santykius su pirmosios pasaulyje (įsteigta 1901 m. Kuršių nerijos gyvenvietėje Rasytėje) paukščių žiedavimo stoties įkūrėju Johannesu Thienemannu (1863-1938). Nuo 1929 m. sparnuočiai pradėti stebėti, nuo 1930 m. - žieduoti ir Lietuvoje, Ventės rage. Pro jį driekiasi didysis paukščių migracijos kelias, todėl 1929 metais Ventės rage įsteigta ornitologinė stotis, muziejus ir lankytojų centras.
Taigi, švyturys ir švyturininko namas - tai pirmosios Lietuvos ornitologinės stoties namai, tačiau M. Posingis sugebėjo puikiai tvarkytis su dvejomis pareigomis: ir ornitologo, ir švyturio prižiūrėtojo.
„Pagrindinis prižiūrėtojo darbas - rūpintis žibintu. Daleno lempos dujinį žibintą privalėjo įžiebti ir išjungti tiksliai nustatytu laiku: rudenį ir žiemą - pavakare 7.30 val. ir 7.00 val. ryte, o vasarą įžiebti 21.00 val. ir išjungti su brėkšma, t. y. 3.00 val. ryte. Vėliau, pajungus elektrą, žibintas veikė savarankiškai.
Be kasdienės techninės įrangos priežiūros dar reikėjo matuoti marių vandens lygį, priimti ir persiųsti Hamburgo meteorologijos tarnybos pranešimus apie besiartinančią audrą, o tada stiebe reikėdavo iškabinti įspėjamąsias vėliavas. Netrūkdavo darbo ir žiemą: susidarius ledams, stebėjo jų storį, pranešdavo apie pajudėjusias lytis, srovės greitį ir pan.“, - rašė E. Bacevičius.
Šią nuostabią vietą pirmasis atrado stoties paukščių žieduotojas Mikas Posingis (1887-1951 m.). Muziejuje lankytojai gali susipažinti su paukščių žiedavimo istorija, paukščių migravimo tyrimais ir turtingu šių apylinkių sparnuočių pasauliu. Ornitologinės stoties darbuotojai per metus sužieduoja 100 tūkstančių paukščių. Stotyje stovi didžiausios Europoje migruojančių sparnuočių gaudyklės, taip pat čia įrengtos ir originalios konstrukcijos zigzaginės gaudyklės, kuriomis paukščiai gaudomi bet kokiomis oro sąlygomis, ištisus metus.
Ventės rago stotyje stovi didžiausios Europoje paukščių gaudyklės, kurių dėka per metus pavyksta sužieduoti net 100 tūkst. sparnuočių. Ir tai tik maža dalis pro šią unikalią vietą praskrendančių paukščių! Daugiausia danguje jų karaliauja rugsėjo mėnesį ir pirmasias dvi spalio savaites, vykstant rudeninei migracijai.
Nuo žiedavimo pradžios T. Kraštas puoselėja savitas tradicijas, išsiskiria natūralios gamtos grožiu ir žvejų miesteliais.
Vente Cape (Horn). Kingdom of birds. Ornitologic station. Lithuania
Uostadvario Švyturys: Sielininkų Kelrodis
Dar vienas Nemuno deltos švyturys tiesiogiai susijęs su 1863-1873 m. iškastu Karaliaus Wilhelmo kanalu, kuriuo, aplenkiant pavojingąsias Kuršių marias, iš Nemuno per Minijos upę į Klaipėdos uostą (Malkų įlanką) buvo plukdomi sieliai, plaukiojo laivai. Tai - 1873-1876 m. kaip orientyras sielininkams šalia Minijos žiočių pastatytas Uostadvario švyturys.
Šis 18 m aukščio aštuonbriaunis raudonplytis navigacinis objektas priklauso Vidaus vandens kelių direkcijai ir nebeveikia, tačiau vasarą būna atviras žmonėms. Įdomus ne tik jis, bet ir visas paveldosauginis kompleksas su išlikusia autentiška 1907 m. pastatyta vandens kėlimo stotimi (turėjo garo turbiną; įrengtas Šilutės polderių muziejus), Atmatos upės vandens lygio svyravimams registruoti skirtu limnigrafu (veikia nuo 1905 m.), archajišku uosteliu. Intriguojanti ir vietovės istorija.
„Uostadvario kaimą galima padalinti į dvi zonas - buvusios dvaro sodybos ir švyturio, uosto, vandens kėlimo stoties komplekso. Dvaro sodyba, kurią vokiečiai vadino Kuwertshof (Kuverto kiemas - aut. past.), lietuviai - Uostadvario vardu, buvo įkurta XVIII a. II p. Johanno Gottfriedo Kuwerto, jam įgijus apleistą ūkį su pievomis. Dvaro žemėse, netoli Dumblės upelio, J. G. Kuwertas pastatė smuklę, kurios pagrindiniai lankytojai buvo Kuršių mariose plaukiodavę sielininkai“, - rašoma Kultūros verybių registro pažymoje.
Remiantis Šilutės Hugo Šojaus muziejaus pateikta informacija, 1869-1871 m. Uostadvario savininku buvo ne kas kitas, o legendinės gintaro kasyklos Juodkrantėje valdytojas ir firmos „Stantien & Becker“ bendraturtis Mėmelio pirklys Friedrichas Wilhelmas Stantienas (1817-1891).
„Uostadvaris buvo ypatinga vieta Nemuno žemupyje. Atmatos intako žiotyse buvo įrengtas uostas, kuriame žvejai žiemą laikydavo valtis. Čia prieš plukdant per marias būdavo perrišami į Klaipėdos uostą traukiami sieliai, čia sustodavo ir grįžtantys sielininkai. Todėl Kuwertas sumaniai pasinaudojo šia vieta ir įkūrė labai pelningą smuklę“, - rašė muziejininkai.
Sąlyginai prie Nemuno deltos „švyturių“ būtų galima priskirti ir šalia Atmatos žiočių, pačioje 2,6 km ilgio pylimo pabaigoje stovintį navigacinį ženklą.
„Nepasiekiamas turistams, matomas tik plaukiant laivu. Šis ženklas dažnai minėtas turistinėje literatūroje, kaip Nemuno pradžios, atskaitos taškas. Turime nedaug žinių šia tema“, - knygoje „Lietuvos švyturių istorija“ (2017 m.) rašė jos autorius Aidas Jurkštas.
Šventosios Švyturys
Šis beveik 40 metrų aukščio metalinių konstrukcijų ažūrinis navigacinis objektas - jauniausias Lietuvoje, ir statytas jis 1957 m.
Objektas prieš keletą metų Vyriausybės nutarimu perduotas Palangos miesto savivaldybei. Pastaroji dar 2019 m. ėmė puoselėti planus navigacinį statinį pritaikyti pažintiniam turizmui.
Švyturyje norima įrengti liftą neįgaliesiems, dabartines kopėčias pakeisti sraigtiniais laiptais, pertvarkyti viršutinėje švyturio dalyje esančią keturkampę uždarą dalį ir įrengti apvalios formos patalpą, kurioje būtų galima lankytis net ir prastesniu oru, rengti edukacijas.
Apgyvendinimas Ventės Rage ir Apylinkėse
Apgyvendinimo pasiūla čia nėra gausi - turistus apsistoti kviečia keletas svečių namų bei kaimo turizmo sodybų.
Kaimo turizmo sodyba Kintų pakrantė organizuoja pažintines keliones, kurių metu galima aplankyti Nemuno deltos regioninio parko įžymybes, tokias kaip Rusnės sala ir Ventės ragas, bei pasigrožėti Kuršių mariomis.
Norintys apsistoti nakčiai, tai gali padaryti Svencelės Jėgos aitvarų ir buriavimo centre, nakvojant jūrinio tipo konteineriuose, yra palapinių ir kemperių aikštelės, poilsiautojus priima ir dvi sodybos.
Ventės Rago Geografinė Padėtis
Ventės ragas yra pusiasalis prie Kuršių marių, netoli Nemuno upės žiočių, žavintis natūraliais vaizdais. Jo ilgis - 5,5 km, didžiausias plotis - 2,2 km.
Artimiausios vietovės aplink Ventės ragą apima nuostabius natūralius kraštovaizdžius, tokius kaip Kuršių marios ir Nemuno delta. Šiame regione gausu unikalių ekosistemų, kuriose gyvena įvairios paukščių rūšys. Taip pat netoliese yra Kintų gyvenvietė, garsėjanti savo kultūra ir tradicijomis.
Ekoturizmas Ventės Rage
Ventės rage siūlomos ekskursijos, kurios apima pažintinius maršrutus ir kultūrinius renginius gamtoje.
Taip pat galima dalyvauti ekskursijose, apimančiose paukščių stebėjimą ir ornitologinės stoties lankymą. Rudenį, migracijos piko metu, lankytojai gali stebėti gausybę paukščių ir sužinoti apie jų migracinius įpročius.
Ventės rage organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai, skirti paminėti vietos tradicijas ir gamtos grožį. Taip pat galima dalyvauti laivų ekskursijose po Nemuno deltą, kuriose pristatomos unikalios gamtos ir kultūros sąveikos. Vietiniai gyventojai kviečia į tradicinius festivalius, kuriuose skamba muzika, šokių pasirodymai ir parodos.
Ventės ragas, dėl atsiveriančios vandenų panoramos, dažnai pavadinamas pasaulio kraštu, o palypėjus, kad ir į 11 metrų aukštį - atsiveriantys Kuršių nerijos kopų, Preilos, net Nidos vaizdai žavi ne vieną.