Daugiabučių renovacija ir vidaus rūsio atnaujinimas įrengiant priestatą Lietuvoje

Lietuvoje aktyviai skatinama daugiabučių namų renovacija, siekiant iki 2050 metų atnaujinti beveik visus senos statybos ir daug energijos vartojančius pastatus. Naujos Vyriausybės programoje numatyta remti ES inicijuojamą renovacijos bangą ir pasiekti 1000 namų renovavimo spartą per metus.

ES statistika rodo, kad 90 proc. laiko praleidžiame pastatuose, kurie sunaudoja 40 proc. energijos. Šiame kelyje visa statybų pramonė susiduria su didžiuliais iššūkiais, nes būtina taupyti energiją neatsisakant komforto.

Daugiabučių renovacijos apimtys ir finansavimas

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskutinio kvietimo daugiabučiams atnaujinti metu gavo beveik 500 paraiškų, kurių bendra investicijų suma siekia 445 mln. eurų. Nuspręsta finansuoti visus kvietimo sąlygas atitinkančius daugiabučių atnaujinimo projektus, kurių - 477.

Iš 477 patvirtintų daugiabučių atnaujinimo projektų beveik trečdalį jų planuojama įgyvendinti trijuose didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje (60), Kaune (46) bei Klaipėdoje (26). Taip pat aktyvumu išsiskyrė Marijampolės (28) ir Tauragės rajono (21) savivaldybės.

Pagal šį kvietimą modernizuojamiems daugiabučiams, ketinantiems pasiekti A klasę, numatytas 410 mln. Eur finansavimas: jį sudaro lengvatinis kreditas, projekto parengimo išlaidų kompensavimas, 30 proc. išlaidų kompensacija įgyvendinus projektą bei papildoma 20 proc. kompensacija daugiabučio šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimui.

Pagrindinė šio kvietimo sąlyga - atnaujinus daugiabutį, pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc.

Energinio naudingumo klasės ir renovacijos kaina

2022 metais Aplinkos ministerijos užsakymu ekspertų įmonė atliko tipinio daugiabučio renovacijos į C, B ir A klases modeliavimą. Pasirodė, kad pasiekus C klasę, lyginant su esama būkle, sutaupoma 60 proc. sąnaudų patalpų šildymui ir karštam vandeniu ruošti (kWh/m²/metus). Atitinkamai B klasę - 61 proc., o A klasę - 70 proc. sąnaudų.

Daugiabučio renovacijos kaina (1 kv. metrui) C klasei pasiekti sudaro apie 506 Eur, B klasei - apie 520 Eur, o A klasei - apie 623 Eur.

Skaičiuojant preliminarų mėnesinės įmokos dydį gyventojams (be palūkanų) Eur/m², C energinio naudingumo klasės pastate ji svyruoja nuo 1,32 iki 1,40, B energinio naudingumo klasės pastate - nuo 1,36 iki 1,44, A energinio naudingumo pastate - nuo 1,60 iki 1,72. Darbų ir medžiagų kainos skaičiuotos pagal 2022 metų pabaigos kainas.

Renovacijos būdai ir priemonės

Ne viename mokslo darbe nagrinėtas ne teorinis, bet ir realus daugiabučių atnaujinimo priemonių efektyvumas. Objektyviausiai bet kurios priemonės efektyvumą rodo sutaupytos šilumos energijos kainos rodiklis, nusakantis kiek kainuoja sutaupyti 1 kWh arba 1 MWh šilumos.

Pavyzdžiui, 10-ies modernizuotų daugiabučių namų analizė parodė, kad didžiausią šilumos energijos kiekį taupo fasado šiltinimas. Ši priemonė vidutiniškai sutaupo 20-40 proc. šilumos energijos, tuo pačiu ir gyventojų pinigų.

Pagal šilumos energijos taupymo priemonių efektyvumą buvo sudarytas reitingas, kuriame matyti, kad fasado šiltinimas yra viena efektyviausių renovacijos priemonių. Šilumos nuostoliai nemodernizuotame daugiabutyje.

Daugiabučio fasado šiltinimas polistireniniu putplasčiu

Polistireniniu putplasčiu apšiltintos sienos arba, kaip oficialiai vadinama, tinkuojama termoizoliacinė sistema, yra efektyvus ir ekonomiškai greičiausiai atsiperkantis fasado šiltinimo ir apdailos sprendimas.

Priklausomai nuo esamų sienų šiluminės varžos arba šilumos laidumo koeficiento ir siekiamo rezultato, sienos gali būti apšiltintos plonesniu ar storesniu putplasčio sluoksniu.

Senos statybos daugiabučių namų gelžbetoninės lauko sienos turi labai mažą šiluminę varžą ir jų apšiltinimui iki norimos energinio efektyvumo klasės reikalavimų būtina naudoti daugiau termoizoliacinės medžiagos.

Vėlesnės statybos daugiabučių namų sienos jau buvo dalinai apšiltintos gamykloje, gelžbetoninių plokščių gamybos metu, ir papildomam apšiltinimui reikalinga mažiau termoizoliacinės medžiagos.

Tikslus izoliacinės medžiagos kiekis apskaičiuojamas įvertinus realius gelžbetonio sienų šiluminius parametrus.

Orientacinis putplasčio storio skaičiavimas sienų šiltinimui, renovuojant daugiabutį ir siekiant A klasės:

Pasirinkus norimą putplasčio plokščių tipą, žinant storį ir šiltinamų sienų plotą, nesudėtinga apskaičiuoti reikalingą termoizoliacijos kiekį ir kainą. Savaime suprantama, tai ne gryna sienų šiltinimo kaina, prisideda priedų ir darbų kaina, tačiau orientacijai ir palyginimui labai naudinga.

Tinkuojama termoizoliacinė sistema plačiai paplitusi, nėra sudėtinga įrengti, vadinasi, rasti rangovą, atliekantį fasadų apšiltinimo darbus, nebūtų sudėtinga.

Be termoizoliacinės medžiagos svarbus ir kartais pamirštamas dalykas yra sienų paruošimas šiltinimui, kurį sėkmingai gali kontroliuoti patys daugiabučio gyventojai.

Kad termoizoliacija būtų efektyvi, reikia, kad sienos būtų švarios, sausos, nuo jų nuvalytos druskų, pelėsinių grybų ir samanų apnašos, užtaisyti plyšiai, ištrupėjusios vietos. Būtina išvalyti ir užsandarinti stambiaplokščių siūles, kad juose neliktų drėgmės.

Klijuojant putplasčio plokštes tarp plokščių ir sienų neturi likto oro tarpo, klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. klijuojamų plokščių paviršiaus.

Priestato statyba: leidimai ir projektai

Individualių namų savininkai dažnai pasididina gyvenamąjį plotą statydami priestatus prie jau esamų pastatų. Tačiau, prieš pradedant statybas, svarbu išsiaiškinti, ar reikalingi leidimai, projektas ir kokie yra kiti svarbūs aspektai.

Ar reikalingas leidimas ir projektas?

Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip, ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti?

Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Tai yra daugiabučiai, visuomeniniai pastatai, degalinės, užtvankos ir kiti rimti statiniai.

Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą, neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsime į šią kategoriją.

Būtent čia ir „gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.

Taigi, jau žinome kokios kategorijos statinį norime statyti. Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

Trumpai apibendrinant, jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.

Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.

Situacijos ir reikalavimai

• Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
• Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
• Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.

Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.

Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.

SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.

SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Svarstant pasistatyti nedideles pagalbines (ar papildomas) patalpas kaip priestatą, svarbu žinoti, kad priestatas gali būti tiek naujai statomas, tiek rekonstruojant esamą pastatą. Priestato statybos rūšis priklauso nuo to ar dėl jo statybos keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan.

Taigi, jeigu norite prie esamo vieno ar dviejų butų gyvenamojo pastato statyti papildomas patalpas, t. y. O statinio rekonstravimu laikoma statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Žinotina, kad pagalbinio ūkio pastatai be gyvenamųjų patalpų, jei jų plotas yra iki 50 kvadratinių metrų ir aukštis iki 5 metrų, priskiriami prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o jei jų plotas iki 80 kvadratinių metrų ir aukštis iki 8,5 metro, priskiriami prie II grupės nesudėtingųjų statinių.

Statant priestatą kaip naują pastatą, kuris būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, statybą leidžiantį dokumentą (SLD) privaloma gauti, jei tokį priestatą rengiamasi statyti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Jeigu naujas I grupės nesudėtingasis statinys nepatenka į nurodytas teritorijas, SLD gauti nereikia.

Jei prie esamo gyvenamojo namo pristatomas priestatas ir dėl priestato statybos bus perstatomos ar pertvarkomos (keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan.) esamo namo laikančiosios konstrukcijos, bus laikoma, kad atliekamas esamo gyvenamojo namo rekonstravimas. Priestatas taps gyvenamojo namo sudėtine dalimi.

Atvejai, kai privalomas SLD statinio rekonstravimui, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Architekto patarimai

Architektas Gintaras Čaikauskas mano, kad „bet kuris architektūros kūrybos veiksmas prasideda nuo pagrindinės idėjos paieškos. Ar projektuojant visiškai naują pastatą, ar jį renovuojant, rekonstruojant bei plečiant, darbo principai yra panašūs. Visuomet privalu objektyviai įvertinti esamą situaciją, kuo profesionaliau ir visapusiškiau ją išanalizuoti, apmąstyti galimus būsimo darbo raidos kelius. Tik iš esmės suvokus objekto prigimtį, aplinkos konteksto ypatybes, jau atliktų sprendinių priežastingumą, fizinę būklę, kompoziciją, architektūros raiškos stilistiką, kultūrinę, meninę vertes, užsakovo lūkesčius ir galimybes, laikas pradėti konkrečius eskizavimo darbus, variantų paieškas.“

Koncepcijos kūrimas yra absoliučiai individualus veiksmas, atspindintis tik menininko - individualaus kūrėjo asmenybę, intuiciją, savitą pasaulio sampratą, darbo metodus. Visuomet didelę įtaką daro ne tik idėjos pasirinkimas, bet ir konkrečių formų taikymas. Ar naujasis priestatas tęs esančio pastato dvasią, charakterį, medžiagiškumą, ar jis dominuos ar atvirkščiai - atiduos savotišką pagarbą pirmtakui ir taktiškai šliesis šalia.

Projektuojant gyvenamojo namo priestatą, žinoma, pirmiausia privalu atsižvelgti į jo paskirtį, komfortą, kuris bus suteiktas gyventojams, juk būtent dėl to jis ir pradedamas statyti, tačiau dažnai ties tuo ir sustojama: viduje erdvu, patogu ir visai nesvarbu, kas išorėje. Priestatas, kad ir aiškiai matomas, jog yra pastatytas vėliau, neturėtų būti tarsi svetimkūnis jau egzistuojančiam tūriui.

Architektas G. Čaikauskas teigia, jog „nesilaikant aprašytųjų principų, projektuojant formaliai, be aiškaus sumanymo, "aklai", tiesiog formuojant papildomai reikalingą plotą, uždengtą vienokiu ar kitokiu stogu, sunku tikėtis įdomaus, originalaus sprendimo ir kūrinio sėkmės. Visumet egzistuoja pavojus ne tik nesukurti vertingo tęsinio, bet dar blogiau - galima sugadinti ir tai, kas padaryta iki šiol. Apstu pavyzdžių, kai iki karo ar pokario metu pastatyti, nors ir kuklūs, tačiau harmoningi, stilingi gyvenamieji namukai yra paprasčiausiai grubiai sudarkomi, stengiantis išplėsti jų plotus, užkelti antstatus. Liūdnai atrodo kai naujasis priestatas tiesiog beatodairiškai "praryja" buvusį visai kultūringą pastatėlį. Dar žiauriau atrodo, kai santūriems funkcionalizmo stiliaus "kubeliams" užmaunami didžiuliai šlaitiniai stogai, suformuojant "praktiškas" pastoges. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad tokie sprendimai pasitaiko net ir blokuotų namų „grandinėlėse".

Architektas Rolandas Šarapajevas prieš keletą metų Marijampolėje rekonstravęs savo tėvų namą akcentuoja, kad „projektą ne tik verta, bet ir privaloma parengti. Nors lietuviai yra auksarankių tauta, tačiau dažnas daugų daugiausia ką sugeba, tai tik kokybiškai pastatyti pastatą, o apie tūrių kompoziciją ir vidaus išplanavimą neturi jokio supratimo... Tada ir susiklosto santuoka iš reikalo - stato ir eigoje žiūri, kas išeis. Daugelis žmonių įsivaizduoja, jog projektas - tai didelės išlaidos. Praktika rodo, kad kuo užsakovas daugiau išleidžia projektui parengti, tuo mažiau bėdų turi statybų metu. Akivaizdu, kad taupoma ne toje stadijoje, nes bendroje pastato sąmatoje projekto kaina paskęsta ir dažnai nesudaro net 0,5 proc. Nebūna, kad duodi nedaug, o gauni daug, ne išimtis ir architektūra - čia kainos ir kokybės santykis yra labai svarbus.

Taigi, taip trokštamas vidinis priestato komfortas neturėtų būti vienintelis rodiklis projektuojant tokį statinį. „Kitas priestato kraštutinumas - iššaukianti, savitikslė saviraiška, kai autorius, nepaisydamas objektyvių aplinkybių, nekreipdamas dėmesio į egzistuojančias realijas - kontekstą, formas, mastelį, medžiagas ir kt., paprasčiausiai siekia sureikšminti save ir naująjį darbą. Jeigu projektas kuriamas sąmoningai, motyvuotai vadovaujantis kontrasto principu - tai gali būti visai įdomus variantas, nes teoriškai egzistuoja toks klasikinis dviejų formų jungties sprendimas. Dažnokai pasitaikantis reiškinys - priestatai visai be jokio profesionalaus projekto. Tiesiog - suformuojamas atsitiktinis pastato prielipas, o po to ieškoma visokiausių būdų, kaip visa tai juridiškai įteisinti. Žinoma, tokiu atveju save gerbiančiam architektui ten nėra ką veikti", - teigia architektas G.

Tą patį akcentuoja ir R. Šarapajevas: „Praktikoje gausu blogų pavyzdžių, kada žmonės rekonstruodami pastatą be projekto, lipdo priestatą kaip kregždės lizdą tiesiogine ta žodžio prasme. O koks bus bendras vaizdas - visai nesvarbu. Tada išeina įvairiausių stogų stogelių kompozicijos, arba kaip sako prof. Algis Vyšniūnas - "tautosaka".

R. Šarapajevas architektūrą lygina su šachmatų partija. „Atrodo jau nėra išeities, bet gerai pasukus galvą, visada surasi ėjimą. Tačiau tik prilipdžius priestatą prie pastato ir jame įrengus vonios kambarį, tambūrą ar laiptinę, ko dažniausia trūksta senos statybos namams, žaidimo nelaimėsi. Architektūroje viskas turi vykti kompleksiškai - įvertinant skirtingas funkcines zonas, sukuriant patogią ryšių sistemą, numatant visą eilę ėjimų į priekį. Tik tada gali tikėtis sėkmingo rezultato.

Akivaizdu, kad pastatų priestatai, bet ne prielipai, gali pagerinti ne tik sovietinę, bet ir fiziškai bei morališkai pasenusią architektūrą. Praktikoje gausu gerų rekonstrukcijos pavyzdžių, kur įvertinant esamo pastato proporcijas ir užsakovų gyvenimo poreikius, pastatas prikeliamas antram gyvenimui. Tada ir kaimynai užsikrečia geru pavyzdžiu - nori pasitempti, tvarkosi savo gerbūvį. „Visada reikia siekti maksimumo ir nepataupyti esminiuose dalykuose!", - teigia architektas R.

Žinoma, tik nuo kliento, jo suvokimo priklauso, kokį kelią pasirinks planuojantis statybas užsakovas.

tags: #vidaus #rusio #renovacija #irengiant #prieduobe