Vienbučio Namo Rekonstravimas Į Dvibutį: Reikalavimai ir Aspektai Lietuvoje

Griauti ar atnaujinti - tai klausimas, kurį dažnai užduoda senos statybos namo savininkas ar paveldėję tėvų ar senelių namus. Specialistai pabrėžia, kad vis dažniau kalbėsime ne tik apie daugiabučių renovaciją, bet ir individualių vienbučių-dvibučių atnaujinimą.

Poreikis akivaizdus: Lietuvoje vienbučių namų yra apie 406 tūkst., didžioji dalis statyti po 1946 m. ir vėliau. Tai energiškai neefektyvūs, dažnai net neapšiltinti pastatai, kurių gyventojai ne tik išleidžia daug bandydami sušildyti tokį pastatą, bet ir dažnai susiduria su prastu mikroklimatu ir pasenusiais sprendimais.

Tvarumas ir Modernizacija

Statybų sektoriuje tvarumas siejamas su išliekančiais ir tausojančiais sprendimais, medžiagomis. 2020 m. žmonės jau buvo pastatę, sukūrę daugiau nei gamtos sukurta biomasė. Gamtai darosi vis sunkiau atsverti mūsų kūrybą, kuri nebūtinai tvari ar saugi Žemei.

Statybos nestoja, todėl prognozuojama, kad apie 2040 m. mūsų pastatytų objektų masė padvigubės, lyginant su 2020 m. Ši statistika sufleruoja, kad geriau atnaujinti turimus objektus, prikelti juos antram gyvenimui, nei statyti naują. Tas pats pasakytina ir apie individualius namus.

Gyvenamųjų būstų Lietuvoje skaičius 2011 m. duomenimis viršijo 1 mln., vienbučių vienetų skaičius siekė 406 tūkst. Didžioji dalis vienbučių yra statyti po karo - nuo 1946 m. ir vėliau. Iki 2000-ųjų statyti vienbučiai sudaro 80 proc. Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje vykdoma kelis dešimtmečius ir plačiai žinoma visuomenei, o vienbučių-dvibučių modernizacija stokoja dėmesio.

Šiemet Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) jau kvietė atnaujinti individualius namus pasiekiant ne mažesnę nei B energinę klasę ir sumažinti energijos išlaidas bent 40 %. Parama gyventojams siekia iki 14,5 tūkst. Tačiau ar visada verta rekonstruoti senos statybos vienbutį ar dvibutį? Kai kuriais atvejais verčiau nugriauti juos ir statyti naujus - pataria architektas R. Be to, reikėtų įsivertinti, kad kuo namas sudėtingesnės architektūros ir didesnio ploto, tuo sudėtingesnė modernizacija.

Kokie tvarios modernizacijos rezultatai? Ne tik mažesnės energijos išlaidos ir eksploatavimo kaštai, bet ir didesnis saugumas bei gyvenimo kokybė.

Energinis Efektyvumas ir Šiltinimas

Namo atnaujinimą derėtų planuoti kompleksiškai, kad gautume tikrai didelę naudą ir pajustume skirtumą. Kaip rodo moksliniai tyrimai ir skirtingų senų pastatų modeliavimai, vien atitvarų šiltinimas gali sumažinti šildymo išlaidas nuo 30 iki 80 %. Kiek sutaupysite iš tiesų, priklauso nuo šiltinimo masto, pasirinktų medžiagų ir jų termoizoliacinių savybių, namo konstrukcijos ir kitų faktorių.

D ir žemesnės klasės individualių pastatų yra 64 % (daugiau nei 300 tūkst. vienetų) - tai reiškia, kad jie nešiltinti, arba šilumos izoliacija yra skurdi.

Reikėtų atlikti reguliarią šildymo įrenginių priežiūrą ir aptarnavimą - tai užkirstų kelią rimtiems gedimams ir remontams bei galimai sutaupytų šildymo išlaidas. Šildymo įrenginių priežiūra ir aptarnavimas nėra įprastas reiškinys mūsų visuomenėje, bet praktika rodo, kad net ir standartinio patikrinimo metu galima aptikti rimtų pažeidimų.

Gyventojai, modernizuojantys namus, linkę keisti kietojo kuro katilus į šilumos siurblius. Jei svarstote apie šilumos siurblio įrengimą individualiame name, būtinai atkreipkite į jo galią. Pasirinkus per mažos galios, paspaudus žiemą šaltukui, namuose gali būti per vėsu. Tada reikės antrinio šildymo šaltinio, dėl ko kaštai išaugs. Triukšmo slėgis taip pat svarbus kriterijus. Nauja „Viessmann“ šilumos siurblių linija „Vitocal 250-A“ skirta būtent modernizuojamiems namams.

Po namo apšiltinimo, atnaujinus arba pakeitus šildymo sistemą, galima ieškoti kitų šilumos „vagių“. Įprastai tai būna langai ir durys. Jei senos statybos name yra plastikiniai langai, galima pakeisti tik atskiras sudėtines dalis - stiklo paketą ir/arba rėmą šilumai izoliuoti, profilio konstrukciją, tarpines, apkaustus, sumontuoti naują, kokybišką izoliaciją.

Tačiau neapsigaukite - į seno lango vietą netikslinga montuoti naują langą. Reikia apšiltinimo sluoksnio, kad gautumėte efektą. Nepasirūpinę pakankama šilumos izoliacija ne tik toliau švaistysite šilumą į orą, bet ir namuose laikysis drėgmė, langų angokraščiai gali pradėti pelyti.

Apibendrinant individualių namų modernizacijai skirtą vebinarą architektas R. Kaminskas pasidžiaugė pokyčiu namų savininkų galvose. Jo pastebėjimu, norima ne truputį pagerinti energinę klasę, o modernizuoti gyvenamąją erdvę kuo efektyviau. Yra gyventojų, siekiančių net ir A energinės klasės senos statybos namuose.

UAB „ROCKWOOL“ techninis vadovas pridūrė, kad sprendžiant dėl vienbučio-dvibučio modernizacijos vieno atsakymo nėra. Jis ragino klausytojus, besidominčius nuosavo namo atnaujinimu bei specialistus, dirbančius šioje srityje, atlikti skaičiavimus. Gyventojai, modernizuodami savo būstus, siekia ne tik finansinės naudos - sutaupyti, bet ir maloniau gyventi.

Statybos Leidimai ir Projektai

Planuojant statybas, dažnai kyla klausimų dėl reikalingų leidimų ir projektų. Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip, ir ne. Yra niuansų.

Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti? Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius.

Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą, neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsime į šią kategoriją.

Būtent čia ir “gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.

Taigi, jau žinome kokios kategorijos statinį norime statyti.

Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

Trumpai apibendrinant, jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa, verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

• Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
• Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Ar reikia leidimo? Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
• Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
• Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Ar reikia leidimo? Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog “bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
• Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Ar reikia leidimo? Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia. Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.

SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.

SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Atstumai Nuo Sklypo Ribų

Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techniniame reglamente (STR) STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.

Trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Pavyzdžiui: 1 m atstumu nuo sklypo ribos pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas)) gali būti 1 m. 1,5 m atstumu - 1,5 m. 2,5 m atstumu - 2,5 m. 2,9 m atstumu - 2,9 m. 3 m atstumu - 8,5 m. 3,5 m atstumu - 9,5 m. 4 m atstumu - 10,5 m ir t.

Šioje lentelėje apibendrinti atstumų nuo sklypo ribų reikalavimai:

tags: #vienbucio #namo #rekonstravimas #i #dvibuti