Vienbučio Gyvenamojo Namo Administravimo Ypatumai

Šis straipsnis aptaria vienbučio gyvenamojo namo administravimo ypatumus, remiantis statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 "Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai". Šis reglamentas nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučiams (vieno buto) ir dvibučiams (dviejų butų) gyvenamiesiems pastatams ar sublokuotiems namams.

Bendrosios Nuostatos

Reglamento reikalavimai yra privalomi fiziniams ir juridiniams asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, namų statytojams (užsakovams), kitiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, taip pat kitiems asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas [6.1.1]. Projektinius sprendinius, kurių Reglamentas nenustato, priima Namo projekto rengėjas [6.1.1], vadovaudamasis profesine kvalifikacija ir patirtimi kartu su statytoju.

Pagrindiniai Teisiniai Aktai

Vienbučio gyvenamojo namo administravimą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant:

  • Lietuvos Respublikos statybos įstatymą
  • Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą
  • Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą
  • Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą "Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo"

Taip pat svarbūs yra įvairūs statybos techniniai reglamentai (STR), higienos normos (HN) ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys statinių projektavimą, saugą, aplinkos apsaugą ir kitus aspektus.

Pagrindinės Sąvokos

Svarbu suprasti pagrindines sąvokas, apibrėžtas reglamente:

  • Namo aukštas: erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas - iki pastogės perdengimo šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus).
  • Mansarda: pastogėje įrengta patalpa (patalpos), bendru atveju apribota viršutinio Namo aukšto perdanga, nuožulnaus stogo konstrukcija bei išorės sienomis.
  • Lodža: prieinama iš namo vidaus aikštelė su perdanga (denginiu) ir sienomis iš trijų pusių, kuri iš ketvirtos pusės atitvaros neturi arba ji padaryta iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos.
  • Namo naudingasis plotas: gyvenamųjų kambarių ir kitų Namo patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas.
  • Automobilių saugyklos: atvira aptverta ir/ar neaptverta, dengta ar nedengta aikštelė; atviras ar uždaras antžeminis, požeminis ir kitoks statinys; Name specialiai įrengtos erdvės (įvairių tipų) lengviesiems automobiliams ar kitoms transporto priemonėms (motociklams, dviračiams) laikinai ar nuolat saugoti (laikyti).

Sklypo Planavimas ir Aplinka

Namo bei kitų statinių išdėstymas sklype turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentuose [6.1.2] ir statinio projektavimo sąlygų sąvade [6.2.2] nustatytiems statinio architektūros ir sklypo tvarkymo reikalavimams bei apribojimams. Didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 %. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).

Paviršinių nuotekų tvarkymas priklauso nuo to, ar yra komunalinis lietaus nuotakynas:

  • Jei yra nuotakynas: paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais) [6.2.25]. Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.
  • Jei nėra nuotakyno: paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos pagal statinio projektavimo sąlygų sąvade [6.2.2] nurodytus reikalavimus (į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.) [6.3.3].

Esminiai Statinių Reikalavimai

Mechaninis Atsparumas ir Pastovumas

Namo esminis reikalavimas "Mechaninis atsparumas ir pastovumas" įgyvendinamas vadovaujantis STR 2.01.01 (1):2005 [6.2.6]. Statinio konstrukcijos skaičiuojamos, vadovaujantis STR 2.05.03:2003 [6.2.16] ir STR 2.05.04:2003 [6.2.17].

Gaisrinė Sauga

Karšto dūmo testas. Kompleksinis gaisrinės saugos sistemų bandymas požeminiame garaže.

Namo esminis reikalavimas "Gaisrinė sauga" turi būti įvykdytas, vadovaujantis STR 2.01.01(2):1999 [6.2.7]. Reglamente pateikiami pagrindiniai Namui būdingi svarbiausi priešgaisriniai reikalavimai, nustatyti STR 2.01.04:2004 [6.2.12] pagrindu, kuriame Namas priskiriamas P.1.4 grupei. Sublokuoti Namai turi būti atskiriami ištisinėmis 1 tipo priešgaisrinėmis sienomis, kurios turi būti pastatytos per visą Namo aukštį ir neleisti gaisrui išplisti iš vieno Namo į kitą, sugriuvus Namo konstrukcijoms iš gaisro židinio pusės. Namuose, kurių rūsiuose įrengiama automobilių saugykla, pirtis, katilinė, iš rūsio turi būti įrengiamas papildomas atskiras nuo Namo antžeminės dalies išėjimas. Išėjimo atstumas iš pirties iki lauko turi neviršyti 15 m.

Dviejų aukštų Name žmonių evakuacijai leidžiama įrengti vienus 2 tipo vidaus laiptus, taip pat sraigtines laiptines ar laiptines su trapecinio tipo laiptais. Trijų ir daugiau aukštų Name leidžiama žmonių evakuacijai įrengti 2 tipo laiptus, kai norint patekti į išorę, jomis reikia užkopti arba nusileisti ne daugiau kaip vienu aukštu.

Higiena, Sveikata ir Aplinkos Apsauga

Namo mikroklimato parametrai - šildymo sezono metu Namo patalpų mikroklimatas turi atitikti mikroklimato parametrų ribines vertes, nustatytas HN 42:2009 [6.4.3]. Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos projektuojamos ir įrengiamos, vadovaujantis STR 2.09.02:2005 [6.2.23]. Oro drėgmė reguliuojama, naudojant efektyviausias šildymo ir vėdinimo sistemas.

Į Namą turi būti tiekiamas geriamasis vanduo iš vandentiekio inžinerinių tinklų ar imamas iš požeminių vandeningų grunto sluoksnių (gręžinių, šachtinių šulinių). Gręžiniai geriamajam vandeniui įrengiami Namo gyventojų reikmėms ar kelių Namų gyventojų reikmėms pagal LAND 4-99 [6.3.1] ir HN 44:2006 [6.4.9] nustatytus reikalavimus. Minimalus geriamojo vandens kiekis - 200 l/d. 1 žmogui [6.4.7]; jei į namą tiekiamas ir geriamojo vandens kokybės neatitinkantis vanduo, geriamojo vandens kiekis gali būti sumažintas iki 100 l per dieną [6.4.7]. Jei vandens tiekimo sistemoje galimi vandens tiekimo trikdžiai, Name (ar sklype) turi būti įrengiamas vandens bakas (vandens bokštas), kurio aukštis turi būti pakankamas reikiamam slėgiui sudaryti.

Namo nuotekų šalintuvo reikalavimus nustato STR 2.07.01:2003 [6.2.25]. Nesant nuotekų priimtuvo, kaimo vietovėse gali būti įrengiami lauko tualetai. Atliekos (pagal atskiras jų rūšis) kaupiamos konteineriuose, talpyklose ir pan. Konteinerių ar talpyklų aikštelės turi būti padengtos vandeniui nelaidžia danga.

Naudojimo Sauga

Atsidarantys langai, kurių palangės yra žemesnės nei 0,90 m nuo grindų paviršiaus ir žemės paviršius Namo išorėje toje vietoje yra žemesnis daugiau kaip 1,5 m už grindų Namo viduje lygį, privalo turėti įtvirtintą aptvarą (turėklus). Šiame ir kituose Reglamento punktuose nurodytų aptvarų (turėklų) aukštis turi būti ne žemesnis kaip 0,9 m. Tarpai tarp aptvaro (turėklų) elementų nenormuojami.

Apsauga Nuo Triukšmo

Namo garso klasė (akustinio komforto lygis) parenkama pagal statytojo (užsakovo) pageidavimą, nurodytą techninėje užduotyje STR 1.05.06:2005 [6.2.1]. Namo atitvarų garso izoliavimo rodikliai nustatomi, vadovaujantis STR 2.01.07:2003 [6.2.14]. Minimali privaloma naujai projektuojamo Namo garso klasė - E. Rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų Namų garso klasė neturi pablogėti.

Apšvietimas ir Insoliacija

Natūralus apšvietimas išreiškiamas apšvietos koeficientu, kuris lygus perforuoto atitvarų ploto (langų, lublangių, stoglangių, išorės durų) įstiklinto paviršiaus ir patalpos grindų ploto santykiui. Namo insoliacijos reikalavimai yra šie: 1-3 kambarių Name bent viename kambaryje, o 4 ir daugiau kambarių namuose, - bent dviejuose kambariuose kovo 22 d. arba rugsėjo 22 d. insoliacijos trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 2,5 valandos.

tags: #vienbutis #gyvenamasis #namas #administravimas