Kretingos rajone, netoli Akmenos upės, įsikūręs "Vienkiemis" - vieta, kur susipina gamtos grožis ir istorijos vingiai. Tačiau pastaraisiais metais šiai vietovei tenka kovoti su gamtos stichija - potvyniais, kurie ne tik kelia grėsmę gyventojams, bet ir niokoja aplinką.

Istorijos Štrichai
Norėdamas paaugusius vaikus mokyti, Jurgis apie 1890 m. pardavė Purviniškį (visų pinigų neatgavo) ir paėmė nuomon Latviškiu vienkiemį, vėliau neilgam Merkio ūkį ir pagaliau prie pat Dusetų esantį Baraukos vienkiemį. Čia jis ir mirė 1911 m.
Gamtos Iššūkiai: Potvyniai
Potvynio vanduo plauna ne tik Klaipėdą. Kretingos pašonėje patvinusi Akmenos upė užliejo visą „Vienkiemio“ sodybą. Šeimininkai skaičiuoja milžiniškus nuostolius. Su potvyniu tenka kovoti ir palangiškiams. Tvinsta Rąžės upė. O štai Klaipėdoje Danės upės vanduo pasiekė stichinį lygį.
Trečiadienio vidurdienį socialiniuose tinkluose paplitę vaizdo įrašai rodo, kad iš krantų išsiliejusi Akmena apsėmė visą „Vienkiemio“ komplekso teritoriją ir skalauja pastatų sienas. J.Šoblinskienė popiet teigė, kad stengiamasi, kiek įmanoma sukelti daiktus. „Pati esu labai užsiėmusi - reikia ir klientams atsakinėti, draudimo reikalus jau tvarkome“, - paaiškino verslininkė.
„Per 42 metus, kiek gyvenu Kretingoje, nesu to mačiusi. Tiek lyja, net naktimis neina miegot. Atvykome į Palangą, o čia tarsi atskira respublika - sausa, jokios liūties“, - pasakojo kretingiškė Jurgita, įamžinusi potvynį ir „Vienkiemyje“.
„Dar antradienį vakare Akmenos upė buvo savo vagoje, o dabar vanduo sparčiai kyla. Visai nedaug trūksta, kad būtų pasiektas maksimalaus potvynio lygis, kaip buvo 2004 metais“, - susijaudinusi trečiadienį ryte kalbėjo moteris.
Anot jos, nuostoliai bus dideli, užlieta sodybos teritorija, skęsta pirčių pastatai. „Rudenį visus daiktus, kuriuos galime, patraukiame nuo upės, kol kas didžiosios lauko pavėsinės dar stovi, o prieš 20 metų potvynis visas buvo nuplovęs“, - prisiminė J. Šoblinskienė.
Anot jos, taip sutapo, kad 2004 metais ji su šeima per potvynį buvo išvykusi į užsienį. Ir kaip tik trečiadienį „Vienkiemio“ savininkai taip pat turėjo išvykti į kelionę, tačiau J. Šoblinskienė dar nežinojo, ar potvynis privers pakeisti iš anksto sudėliotus planus.
„Tarnybų nematau. Pagalbos jokios neprašėme. Pasikliaujame savo jėgomis. Tai gamtos stichija“, - sakė J. Šoblinskienė.
Trečiadienio duomenimis, kritiniai vandens lygiai stebimi: 1. Mūšoje ties Ustukiais (132 cm); 2. Mūšoje ties Žilpamūšiu (185 cm); 3. Aunuvoje ties Aunuvėnais (246 cm); 4. Kražantėje ties Pluskiais (117 cm); 5. Minijoje ties Kartena (485 cm); 6. Šyšoje ties Šilute (243 cm); Pavojingi vandens lygiai pasiekti Akmenoje-Danėje ties Kretinga (408 cm) ir Leitės upėje ties Kūlynais (214 cm).
Naujas iššūkis - Minija, kuris grasina užlieti Karteną. „Yra išsiveržusi Minija, pasiektas jos stichinis lygis. Vietomis apsemti kiemai. Daugiausiai Minija išsiliejo ten, kur nėra gyvenamųjų namų“, - naujienų portalui tv3.lt sakė Kartenos seniūnė Arūnė Putvinienė.
UNIQUE RURAL PROPERTY: VIENKIEMIS KARČEMA prie KRETINGOS užtvankos
Jos teigimu, potvyniai Kartenoje nėra retas reiškinys, bet šį kartą gamta nustebino savo galia. „[Potvynis] kasmetinis, tik ekstremalus tuo, kad per parą iškrito milžiniškas kiekis vandens. Potvyniai būdavo pavasarį, rudenį, bet ne tokie staigūs“, - kalbėjo A. Putvinienė.
Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ketvirtadienį ryte skelbė, kad naktį vandens lygis Minijoje ties Kartena viršijo stichinį lygį ir pasiekė beveik 531 cm. (6 val. ryto duomenys. Stichinis vandens lygis - 520 cm). Iš viso per parą vandens lygis Minijoje pakilo daugiau nei 50 cm.
„Šiandieną potvynis paslūgo. Kaip ir visuomet. Mūsų akys jau pripratusios prie potvynių“, - teigė Kalnalio seniūnaitijos, kuriai priklauso Barzdžių kaimas, seniūnaitis Kazys Vyšniauskas.
Šis potvynis - ne pirmasis Kretingos rajone. Pasak K. Vyšniausko, vanduo dažnai užliedavo Kalnalio seniūnaitijos laukus, bet nugriovus Salantų užtvanką potvyniai tapo dar grėsmingesni.
„Praėjusiais metais Salantų regioninio parko sprendimas buvo išgriauti Salantų užtvanką. Visas dumblas paleistas Salanto upelio vaga. Čia būtų apie 10 kilometrų. [Dumblu] Salanto upelio vaga užnešta apie metrą. Gylio vagoje nebėra ir vandens pratakumas sumažejo. Todėl bet koks lietus pakelia vandens lygį ir visas lankas užlieja. Dėl to turim dar didesnius potvynius“, - pasakojo K. Vyšniauskas.
Socialiniuose tinkluose Kretingos rajono gyventojai dalijosi nuotraukomis iš užlietų kaimų. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokia situacija tose apylinkėse ketvirtadienį.
Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ketvirtadienį ryte patikino, kad situacija potvynio apsemtame mieste stabilizavosi. „Situacija Kretingoje: galima konstatuoti, kad naktį situacija Kretingoje stabilizavosi. 6 val. ryto duomenimis, vandens lygis Akmenoje ties Kretinga siekė kiek daugiau nei 415 cm bei per naktį nukrito apie 7 cm. Tiesa, vandens nuotekų tinkluose vis dar yra daug, o gerai užlijus vandens lygis vėl gali drastiškai pakilti.
„Miesto lietaus nuotekų tinklai vis dar pilni vandens, visi siurbliai dirba pilnu pajėgumu. Turimais duomenimis, išskirtinių pagalbos prašymų naktį tarnybos Kretingoje nesulaukė. Toliau situacija priklausys nuo kritulių kiekio“, - teigė A. Kalnius.
Statistika
| Vieta | Kritulių kiekis (lapkričio 1-8 d.) | Mėnesio norma |
|---|---|---|
| Kretinga | 93,1 mm | 105 % |
| Plungė | 88,7 mm | 103 % |
| Vėžaičiai (Klaipėdos r.) | 77,2 mm | 82 % |
| Palanga | 69,3 mm | 81 % |
Per Kretingą tekanti Akmenos upė per metus patvinsta po kelis kartus. Vienas didesnių paskutinių potvynių buvo ir 2017 metais, kai miesto centre šalia upės esančių namų gyventojai ryte iš savo lovų išlipo tiesiai ant apsemtų grindų.
Šiandien intensyvūs lietūs Vakarų Lietuvos jau nebemerks, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) sinoptikai. Prognozuojamas tik trumpas ir nedidelis lietus. Penktadienio dieną žymesnio lietaus nenumatoma. Šeštadienio naktį ir dieną vėl lis, tačiau atslinkęs lietus nebus tokio intensyvumo kaip buvo pastarosiomis dienomis.
LHMT taip pat skelbia, kur Lapkričio 7 d. 20 val. - lapkričio 9 d. iki 9 val. ryto registruotas didžiausias kritulių kiekis: Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) - 47 mm; Rietave - 38,1 mm; Juodkrantėje - 35 mm; Plungėje - 30,4 mm; Nidoje - 28,9 mm; Klaipėdoje - 27 mm; Ventėje - 24,2 mm; Kretingoje - 24,1 mm; Telšiuose - 20,2 mm.
Stichinio vandens lygio reikšmės pasiektos Minijoje ties Kartena (531 cm) ir Akmenoje-Danėje ties Klaipėda (285 cm). Pavojingi vandens lygiai stebimi Akmenoje-Danėje ties Kretinga (411 cm), Minijoje ties Priekule (508 cm), Šyšoje ties Šilute (270 cm) ir Leitėje ties Kūlynais (216 cm).
tags: #vienkiemis #kretinga #skesta