Medinė ar betoninė perdanga: ką pasirinkti vieno aukšto namui?

Renkantis perdangos tipą vieno aukšto namui, svarbu atsižvelgti į keletą esminių veiksnių: namo konstrukciją, sienų medžiagas, šilumos ir garso izoliacijos poreikius, finansines galimybes ir individualius lūkesčius. Įvertinus visus privalumus ir trūkumus, galima priimti optimalų sprendimą, kuris užtikrins komfortą ir ilgaamžiškumą.

Vieno aukšto namui reikės daugiau pamatų, daugiau stogo dangos, tačiau nereikės laiptų ir nereikės rūpintis perdangos garso izoliacija. Vieno aukšto tokio dydžio namas (apie 120 kv.m) yra komfortiškesnis, bet gali būti truputį brangesnis nei dviejų aukštų.

Medinės perdangos privalumai ir trūkumai

Medinė perdanga yra tradicinis ir dažnai ekonomiškesnis sprendimas. Ji lengvesnė už betoną, todėl mažiau apkrauna sienas ir pamatus. Medinė perdanga taip pat pasižymi geromis šilumos izoliacinėmis savybėmis, tačiau gali būti problematiška garso izoliacijos atžvilgiu.

Be to, medinės konstrukcijos yra jautresnės drėgmei ir ugniai, todėl joms reikalinga papildoma apsauga. Medinę perdangą galima montuoti tuomet, kai namas yra vieno aukšto, o perdanga yra tik tarp gyvenamosios namo dalies ir stogo. Tuomet tokia perdanga yra geriausias pasirinkimas.

Medinės perdangos privalumai:
  • Santykinai pigi.
  • Lengva įrengti patiems.
  • Ekologiška, jei naudojama kokybiška mediena.
Medinės perdangos trūkumai:
  • Sąlyginai prasta garso izoliacija.
  • Gali apsunkinti šildomų grindų įrengimą.
  • Reikalauja atidesnio projekto, kad būtų tinkamai apskaičiuotas sijų storis ir žingsnis tarp jų.

Betoninės perdangos privalumai ir trūkumai

Betoninė perdanga yra tvirtesnė, patvaresnė ir geriau izoliuoja garsą. Ji taip pat atsparesnė ugniai ir drėgmei. Tačiau betoninė perdanga yra sunkesnė, brangesnė ir reikalauja daugiau laiko bei darbo sąnaudų įrengiant. Be to, betonui reikia papildomos šilumos izoliacijos.

Net montuojant medinę perdangą su 10-15 centimetrų storio izoliacine medžiaga, tikėtina, kad garso izoliacija nebus tokia gera, kaip norėtųsi. Tačiau tiek garso izoliacijos, tiek šildomų grindų problemą galima bandyti išspręsti virš perdangos montuojant sausųjų grindų plokštes.

Alternatyvos medinei perdangai

Jei medinė perdanga neatrodo tinkamas pasirinkimas, galima apsvarstyti ir kitas alternatyvas:

  • Gelžbetoninė Monolitinė Perdanga: Montuojamos tuomet, kai planuojama, jog jas veiks stiprios apkrovos, o namas turi sudėtingą formą, trukdančią panaudoti gelžbetonines surenkamas perdangas.
  • Gelžbetoninė Kiaurymėta Perdanga: Populiarios dėl kainos, tačiau turi apribojimų dėl techninių kanalų įrengimo.
  • Plieninė Sijinė Perdanga: Rečiau įrengiamos, tačiau gali būti tinkamas sprendimas tam tikrais atvejais.

Perdangos izoliavimas su mineraline vata

Šiltinimas ir sandarumas

Šiltinimo medžiaga privalo praleisti vandens garus, kad apšiltintos drėgnos konstrukcijos nesupūtų, nesupelytų ir galėtų lengvai išdžiūti. Sandarumo testas mums visuomet parodo nuostabius sandarumo rezultatus šioje kontrukcijoje, nes neturi kaip tas oras iš lauko patekti per perdangą į vidų - monolitinė perdanga yra vientisa nepertraukiama, beporė konstrukcija.

Statybos kainos aspektas

Bet kokiu atveju, kainos atžvilgiu vargu ar bus reikšmingas skirtumas, kuris statybų metu darytų didelę įtaką. Vieno aukšto namui nereikia laiptinės (mažesnis namo plotas iki 20 kv.m.), tačiau didesnis pamatas, stogas, o išorinių atitvarų bendras plotas didesnis nei dviaukščio, todėl ir išorinio atitvaro (įskaitant pamatus ir stogo) kaina bus didesnė. All in all, kiek žiūrėjau studijų ir palyginimų, kainoje didelio skirtumo nesigauna.

Sklypo dydis ir situacija

Taigi nuo sklypo dydzio ir sklypo situacijos priklauso. Jei sklypas virs 20 aru, niekas netrukdo - dviauksti del saves statyt gali nebent idiotas. Jei sklypas didelis - virs 20 aru, bet koks nors nepalankus - pvz slaitinis, ar ten kokia siaurine puse, ar aplink vien kalnai-miskai kokie, ar iduba kazkokia - tada galbut kazka i dviauksti statai. bet cia reikia lygint su sklypo ar krastovaizdzio atverimo saulei kaina.

Viską reikėtų pradėti nuo analizės, koks yra sklypas, kokie jam apribojimai (ploto užstatymo, orientacija pasaulio kryptymis), aplinka (medžiai, kiti pastatai, komunikacijos) ir tada žiūrėti ar vieno aukšto iš vis yra sprendimas. Asmeniškai man labiau patinka vieno aukšto. Jei žemės yra pakankamai, tai gali skirti didesnio ploto vieno aukšto namui, bet jei sklypas nedidelis ar siauras, o vietos/kambarių daugiau reikia, tai neišsisuksi be antro aukšto.

Medžiagos, naudojamos perdangų įrengimui

Mūro sienas galima statyti iš įvairių blokų, mūryti iš granito, klinties akmenų ar iš įvairiausių plytų ir akytojo betono, keramzitbetonio, betono blokelių. Mūrinių namų grupei galima priskirti ir namus, pastatytus pagal statybos iš surenkamųjų elementų technologiją - iš akytojo betono ar betono pagaminti vieno aukšto elementai montuojami statybos vietose.

Žinotina, kad dėl drėgmės, kuri atsiranda atliekant mūrijimo, tinkavimo ir betonavimo darbus, baigiamuosius statybos darbus reikia pradėti tik jai visiškai išdžiūvus. Kyla klausimas, kas geriau mūrui - plytos ar blokeliai? Faktai rodo, kad norint tinkamai užpildyti ir vertikalius, ir horizontalius tarpus tarp plytų prireiks daugiau skiedinio, statant plytinį namą prireiks daugiau tikslumo, o darbo ir laiko sąnaudos bus didesnės.

Ieškantiesiems ištobulintų šiuolaikinių medžiagų verta rinktis iš blokelių gausos - keraminių, silikatinių, keramzito, akytojo betono (dar vadinamo dujų silikatu). Kiekvienas jų išsiskiria skirtingomis atsparumo drėgmei, šalčiui savybėmis, nevienodu laidumu šilumai.

Pagrindiniai blokelių tipai:

  • Dujų silikatiniai
  • Keramzitiniai
  • Keramikiniai
  • Silikatiniai

Grindų šiltinimas

Šaltos grindys gali tapti tikru galvos skausmu, ypač vėsesniais metų laikais. Tinkamas grindų apšiltinimas padeda išvengti šilumos nuostolių ir sukurti jaukią aplinką namuose. Yra du būdai, kuriais galite apšiltinti būsto grindis. Pirmasis yra taupesnis, kurio metu šiltinimo medžiaga yra išklojama palei sienas, o pasirinkus antrąjį būdą termoizoliacinė medžiaga padengia visą grindų plotą.

Grindys gali būti šiltinamos ant grunto, ant perdangos. Grindys gali būti ant lagių ir ištisiniais sluoksniais. Didesni skirtumai bus tarp grindų pastoviai ir epizodiškai šildomose (sodybose) patalpose. Taip pat papildomų sprendimų prireiks šlapiose patalpose.

Bene labiausiai naujose individualių namų statybose paplitęs pirmojo aukšto grindų tipas - grindys ant grunto. Pirmiausia turi būti nuimtas paviršinis žemės sluoksnis ir gruntas paruoštas grindų konstrukcijos klojimui. Jis sutankinamas, tankinimo metu išlyginamas.

Garso izoliacija mediniuose namuose

Mediniuose namuose perdanga paprastai daroma iš masyvių medinių sijų, ant kurių dedamos antro aukšto grindų lagės. Ant lagių paprasčiausiai paklojus antro aukšto grindų dangą, o lagių apačioje pritvirtinus pirmo aukšto lubas - pirmame aukšte vis vien girdėsis bet koks didesnis viršuje kilęs triukšmas. Ką gi daryti? Pirmiausia reikėtų išskirti du šios problemos aspektus - tai garso ir smūgių sukeltos vibracijos.

Garso izoliaciją galima pagerinti sandariai sumontuojant ištisinę kietąją danga. Labai svarbu pasirinkti tinkamas statybines medžiagas. Vienas patogiausių ir pigiausių variantų - antro aukšto pastogės grindims naudoti mechaniniam poveikiui ypač atsparias sausųjų grindų plokštes, tarkime, „Knauf Brown“ (naudojant šias plokštes, garso izoliacija virš medinių sijų perdangų gali pagerėti 17 dB). Tai kur kas geresnis rodiklis nei, pavyzdžiui, naudojant OSB plokštes.

Smūgio sukeliamos vibracijos bangos tuo geriau sklinda konstrukcija, kuo standžiau susietos priešpriešinės perdangos plokštumos - antro aukšto grindys ir pirmo aukšto lubos.

Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama.

Savybė Medinė perdanga Betoninė perdanga
Kaina Pigesnė Brangesnė
Svoris Lengvesnė Sunkesnė
Šilumos izoliacija Gera Reikalinga papildoma
Garso izoliacija Prastesnė Geresnė
Atsparumas drėgmei Mažas Didelis
Atsparumas ugniai Mažas Didelis

tags: #vieno #auksto #namo #perdanga #medine #ar