Vieno aukšto namai Lietuvoje išlieka populiarūs dėl savo praktiškumo ir patogumo. Renkantis tokio tipo būstą, svarbu atsižvelgti į įvairius aspektus, įskaitant stogo nuolydį, kuris turi didelės įtakos ne tik namo išvaizdai, bet ir jo funkcionalumui bei energinėms savybėms.
L formos namai
L formos namas - tai pastatas, kurio planas primena raidę L. Tokia architektūrinė forma leidžia efektyviai išnaudoti sklypo plotą ir sukurti natūralų kiemo ar terasos užuovėją. Vienas namo sparnas dažniausiai skirtas gyvenamosioms patalpoms (svetainė, virtuvė), o kitas - miegamiesiems ar pagalbinėms patalpoms, todėl erdvės išdėstymas tampa aiškiai funkcinis. Šio tipo namai populiarūs dėl savo privatumo, patogaus zonavimo ir estetinio balanso.
Tokia forma leidžia optimaliai išnaudoti sklypo plotą, sukurti privatumą ir patogiai suskirstyti erdves pagal paskirtį.
L formos namo sąmata ir projektų kainos
Kai planuojama statyti ar įsigyti L formos namą Lietuvoje, svarbu atsižvelgti į kelis pagrindinius kaštų elementus - projekto kainą, statybos darbų ir apdailos sąmatas, eksploatacijos ir infrastruktūros išlaidas.
Skirtingi L formos namų tipai ir kokį pasirinkti? L formos namai gali būti labai įvairūs - nuo kompaktiškų vieno aukšto karkasinių būstų iki dviejų aukštų mūrinių ar modulinių namų.
Planuojate šeimą ar augančius vaikus? Norite sutaupyti laiko statybose? Vertinate ilgaamžiškumą ir klasikinį stilių? Susisiekite su mumis - pakonsultuosime, pateiksime rekomendacijas pagal Jūsų sklypo ypatybes, biudžetą ir gyvenimo būdą.
Projekto keitimas
Jei norite išvengti laiko reikalaujančių suderinimų su keliais nepriklausomais žmonėmis ar įmonėmis - viską galite suderinti su dedikuotu architektu, vieno langelio principu. Pirmiausia svarbu nuspręsti, kokio tipo pakeitimų planuojate, kokių pakeitimų norite ir prie kurios kategorijos jie priskiriami.
Reikalaujantys įsikišimo į pastato konstrukciją arba išorinius namo matmenis. Priklauso, pavyzdžiui: garažo pridėjimas, papildomo kambario pridėjimas, pastato išorinių matmenų keitimas, sienos aukščio padidinimas, stogo nuolydžio pasikeitimas, atraminių sienų, perdangos ar stogo konstrukcijos pakeitimai.
Neturintys įtakos pastato matmenims ar konstrukcijai, pvz.: pertvarų keitimas, patalpų išdėstymo ar pvz instaliacijų pakeitimai.
Pakeitimai gali būti įgyvendinti net statybų metu, tačiau reikia atsižvelgti į galimų pokyčių kainą ir įtaką konstrukciniai daliai.
Namų išdėstymas sklype
Dienos zoną su svetaine ir terasa geriausia išdėstyti pietvakarių pusėje. Dažnai optimalų apšvietimą geriau užtikrina veidrodinė projekto versija. Projekte galima pridėti papildomų langų, pakeisti jų vietą, padidinti arba sumažinti langų dydį. Visas pertvaras galima laisvai keisti, perkelti.
Tokius pakeitimus galima suderinti dar projektavimo eigoje arba nekeičiant projekto statybos metu kartu rangovu ir konsultuojantis su statybos vadovu. Katilinės dydis priklauso nuo naudojamos įrangos ir nuo katilo tipo. Patalpa dujiniam katilui turi būti didesnė ir turėti langą.
Nepriklausomai nuo to, ar renkatės vieno aukšto namą, ar su mansarda, erdvė virš pirmojo aukšto visada gali būti išnaudota.
Galima laisvai rinktis fasado spalvas, medžiagas ir apdailos technologijas.
Statybos taisyklės leidžia statyti namą arčiau sklypo ribos (nei įprasta 3 m, jeigu nebuvo rengtas sklypo detalusis planas), tuo atvėju jeigu gaunamas kaimynu sutikimas priartėti prie sklypo ribos.
Kad architektas galėtų patarti, kurį projektą rinktis ir kokius pakeitimus geriausia atlikti, reikalinga:
- Išsirinkti vieną ar kelis patinkančius Z500 projektus.
- Turėti naujausią sklypo registrų centro išrašą.
- Turėti sklypo planą (iš sklypo kadastrinės bylos)
- Gauti projektavimo sąlygas (padės mūsų architektai)
- Pasiruošti pageidavimų sąrašą, ka norimą keisti projekte, kaip norite, kad atrodytu Jūsų namas.
Individualių namų projektavimo bei statybos tendencijos
Dar visai neseniai vidutinio individualaus gyvenamojo namo plotas Lietuvoje buvo nuo 130 iki 170 kv. m. Pagal šiuos statistinius duomenis buvo rengiami kartotiniai namų projektai, skaičiuojamos įvairių medžiagų sąnaudų statyboms vidurkis, reikalingų komunikacijų pajėgumas. Krizė gerokai sumažino statybų ir statybinių medžiagų kainas, tačiau gyvenamųjų namų rinkos tai neišgelbėjo, nes didžiausią užsakovų dalį sudarantys vidutiniojo visuomenės sluoksnio atstovai vis tiek sumažino savo užsakomų namų projektų plotus beveik dvigubai.
Šiuo metu populiariausi 80 - 120 kv. m. individualių namų projektai. Akivaizdu, kad mažesnį namą išlaikyti yra pigiau.
Anot architekto, užsakovams labai svarbus namo išlaikymo kaštų sumažinimas. Vidas Jaškauskas, UAB „Eternit Baltic“ svarbių klientų vadybininkas, atkreipė dėmesį, kad prieš dešimtmetį individualių namų fasadų apdailai užsakovai dažniausiai dėl estetikos bei lietuviškų tradicijų rinkdavosi medieną. Tačiau dabar klientus gerokai labiau domina priežiūros mažai reikalaujančios, nors ir brangesnės apdailos medžiagos, pavyzdžiui gamykloje dažytos pluoštinio cemento dailylentės arba fasadų plokštės.
G.Sakalis pastebėjo, kad šiuolaikinių namų architektūroje dominuoja estetizuotas funkcionalumas ir racionalumas. Tai reiškia, kad atsisakoma funkciškai nebūtinų namo dalių. Pavyzdžiui, vietoje garažo statoma pastogė, atsisakoma rūsio ar svetainės per du aukštus.
Pastatai sklype orientuojami kiek įmanoma į pietų pusę, jiems būdinga minimalistinė architektūra, atkreiptas į pietų pusę vienšlaitis stogas, projektuojamos plačios pastogės. Pasirenkamas minimalus langų skaičius šiaurinėje namo pusėje, dideli langai - tik svetainėje, o miegamuosiuose ir pagalbinėse patalpose pasitenkinama mažesniais.
Dabar nebepamatysime barokinių, lenktų formų, sudėtingų erkerių ar konsolių, nes šios architektūrinės detalės veikia kaip šilumos spinduliatoriai ir didina pastato šilumos nuostolius. Be to, visi minėti sprendimai sumažina namo statybos ir išlaikymo kaštus.
Dar viena pastebima tendencija - šiuolaikiniai individualūs namai statomi taip, kad namo vidinės erdvės ryšys su gamta būtų kuo glaudesnis. Svetainės vitrininiame lange įrengiamos stiklo durys, kurios veda į terasą tam, kad būdami svetainėje šiltuoju metų laiku, žmonės galėtų laisvai migruoti iš kiemo į pastatą, o žiemą matytų vaizdą į kiemą ar mišką. Toks sprendimas išplečia nedidelės svetainės erdvės pojūtį.
Statyti nedidelius, iki 80 kv. m. namus skatina neseniai priimta supaprastinta statybų dokumentų parengimo tvarka, pagal kurią tokiems pastatams nebereikia statybos leidimo. Prieš keliolika metų buvusių populiarių kotedžų statybos dabar atsisakoma. Jie ekonomiški, nes su kaimynais dalinamasi dvejomis šoninėmis sienomis, bet gyvenimo kokybė juose gerokai prastesnė negu name.
Bėda ta, kad namas sklypą dalina į dvi dalis, o iš jų nei viena nėra pakankamai didelė. Sprendžiant šią problemą, dabar siūlomi nauji pastatų blokavimo būdai, kai dviejuose gretimuose sklypuose statomi du nedideli sublokuoti, 80 kv. m. namai, kurių bendra galinė siena iškyla ant sklypo ribos.
Dar vienas namų blokavimo būdas - jungimas per garažus. Tokiu atveju namai stovi tarsi atitraukti vienas nuo kito, nes sujungti tik garažai. Šių namų gyventojai jaučiasi labiau nepriklausomi nuo kaimynų. Blokuojant namus sutaupoma, kadangi vedami bendri komunikacijos bei privažiavimo keliai.
Statant namą svarbu pasirinkti tuos projektavimo principus ir statybos medžiagas, kurios tinka Lietuvos klimatui. Priešingu atveju gali padidėti namo išlaikymo kaštai, nes teks labiau šildytis arba dažniau remontuoti fasadą. Kalbant apie stogus, šios taisyklės taip pat nevalia pamiršti. Pavyzdžiui, banguoti pluoštinio cemento lakštai arba beasbestis šiferis yra viena populiariausių stogo dangų Lietuvoje.
Pasak G. Sakalio, renkantis stogo dangą pastatui, reikėtų atkreipti dėmesį į architektūrinį kontekstą: kokioje vietovėje stovi pastatas, ar šalia yra medžių, koks stogo nuolydis ir kitus faktorius. Nuo to labiausiai priklausys, ar pasirinkta stogo danga tarnaus ilgai ir patikimai.
Individualus namas paprastai statomas vieno arba dviejų aukštų. Architektas G. Sakalis pataria, kad šildyti dviejų aukštų namą ekonomiškiau, nes šiluma natūraliai kyla aukštyn ir šildo antrąjį aukštą. Vienaukščiame name kylanti šiluma sušildo tik palėpę arba orą virš namo.
G. Sakalio nuomone, džiugiausia individualių namų statybos tendencija yra ta, kad užsakovai gerokai labiau pasikliauja architektų patirtimi ir įsiklauso į jų patarimus.
Tambūras
Pagrindinė tambūro f-ja ta, kad atskirti patalpas nuo šalto oro ir vėjo įtakos. Kadangi name gyvena 2-4 žmonės, tai savaime aišku, kad bus tam tikras judėjimas per pagrindines duris, dėl to viduje esantis žmonės gali jausti tam tikrą diskomfortą kai vos pradarius duris per patalpas pereina lengvas vėjo gūsis ar žiemą šaltukas veržiasi į vidų.
Aišku vietoj tambūro galima panaudoti šiluminius užtvarus, bet toks malonumas brangus ir dažniausiai tai daro tik visuomeniniuose pastatuose. Nemačiau naujos statybos namų, kuriuose durys į tambūrą būtų laikomos uždarytos.
Žodžio tambūras reikšmė - nedidelis priestatas prie statinio išorinių durų arba nedidelė patalpa už jų patalpoms nuo šalto oro ir vėjo apsaugoti.
Norint gauti daugiau naudos šilumos išlaikymo prasme reikėtų tambūrą projektuoti šalia namo, o ne name, kaip kad daugelis architektų įpratę. Jo paskirtis yra buferinė zona, su aukštesne nei aplinkos, bet žemesne nei kambario temperatūra ir su pastoviai uždarytomis durimis. Tambūras šiltojoje namo erdvėje negali užtikrinti šios funkcijos, nes jis bus beveik kambario temperatūros.
Taip pat reikėtų pradėti galvoti apie garažo "iškeldinimą" iš šildomos namo erdvės ir pradėti projektuoti jį taip, kad jis turėtų atskirą stogelį, su atskira konstrukcija.
Reikia pradėti braižyti apšiltinimo sluoksnį tarp namo ir garažo, nes garažas yra mažiau šilta ar net nešildoma patalpa.
Norint šiltesnio garažo, reikia jį apšiltinti ir šiek tiek menkiau apšiltinti sieną tarp namo ir garažo, kad susidarytų šioks toks šilumos nutekėjimas iš namo į garažą, o virš įėjimo durų pastatyti infraraudonųjų spindulių šildytuvą, kuris įsijungtų kelioms minutėms kai jautri šalčiui šeimininkė lipa į/iš automobilio. Pastovus garažo šildymas niekaip nepateisinamas aukštesnės energinės klasės namuose.
Požeminiai garažai yra geras pavyzdys, kai nešildomas garažas pats sušyla nuo žemės šilumos ir jame komfortiška net nešildant. Tokiu pačiu principu, tik pakeičiant žemių sluosknį į tradicinę šiluminę izoliaciją, derėtų įrenginėti garažus "priblokuotus" prie namo, bet atskirtus bent šiokiu tokiu šilumos izoliacijos sluoksniu nuo šildomo namo tūrio.
Garažas
Ko gero pats geriausias variantas iš vis garažą daryti kaip atskirą statinį ir nesukti galvos, dėl atskirimo nuo šiltų patalpų... tik dėja nepatogu taip bus gyventi.
Tambūras dažniausiai daromas iki 5-7 m2. Kad ir būnant durims praviroms vis tiek oro judėjimas yra pristabdomas, negu būtu visai be tambūro.
Projektuojant tambūrą šalia namo gal ir geriau šilumos išsaugojimo atžvilgiu, bet iš kart atsiranda papildomos problemos, kad reikalingas atskiras stogelis virš įėjimo ir ne visuomet architektūriškai tai gražiau atrodo.
Taipogi kiekvienas papildomas kampas tai ir papildomi pinigai. Kai namas vieno aukšto su tarkim keturšlaičiu stogu, tai apie atskirą stogo konstrukciją garažui net neverta galvoti. Geriausiu atveju galima daryti dvišlaitį stogą su aukščio persiskyrimu.
garaza su namu galima "sujungti" tamburu, taip vienu suviu viskas "atsistoja" i savo vietas. Aisku ne visiems namu projektams toks variantas tinkamas.
Sakote, galima apšiltinti garažo sieną, bet projekte tai nerodoma ir greičiausiai nebus įgyvendinama. Kai stora mūrinė siena iš šiltos patalpos pereina į vėsų garažą iškart susidaro šalčio tiltas.
Be to, garažo konstrukcijos ir pamatai yra kur kas paprastesni ir pigesni jeigu jis yra atskira konstrukcja. Dėl stogų galiu pasakyti, kad nėra taip sudėtinga.
Namo stogo karnizas bus ne mažiau kaip 3100-3200, o garažo stogas gali "palįsti" po namo stogu ir prasidėti 3000 aukštyje, baigtis 2600-2700. Tokia atskiras garažo stogas daug paprasčiau įrengiamas nei papildomas šlaitas namo stoge.
Stogo nuolydis ir jo įtaka
Šlaitinis stogas dažniausiai įrengiamas statant privatų namą ar kotedžą. Lyginant šlaitinį stogą su plokščiu, šlaitinis stogas turi daug privalumų. Jo eksploatacija paprastesnė ir jis ilgiau tarnauja be kapitalinio remonto. Taip pat daug kas po šlaitiniu stogu susigundo įrengti palėpę.
Jeigu po stogu įrengiamos papildomos patalpos, apšiltinamas stogas, jei nešildomos - apšiltinama perdanga.
Svarstant apie šlaitinio stogo įrengimą pirmiausia verta išsiaiškinti, kaip įrengti šiltą stogą, o jau tada rinktis stogo dangą. Stogo konstrukcija beveik vienoda visoms stogo dangoms, nes didžiausios apkrovos skaičiuojamos ne dėl dangos svorio, o dėl sniego apkrovų.
Šlaitinio stogo laikančioji konstrukcija
Šlaitiniu stogu laikomi stogai, kurių nuolydis daugiau kaip 7 laipsniai. Skirtingoms stogo dangoms taikomi minimalaus nuolydžio reikalavimai. Mažiausią nuolydį gali turėti falcinė stogo danga. Didžiausias minimalus nuolydis reikalingas tiesioms akmeninėms plokštelėms, čerpėms.
Net ir gana nesudėtingo šlaitinio stogo projektavimą reikėtų patikėti profesionaliam projektuotojui. Daugiausiai stogo įrengimo klaidų susiję su neteisingais šlaitinio stogo skaičiavimais ir konstrukciniais sprendimais.
Šlaitinio stogo konstrukcijai dažniausiai naudojama statybinė mediena. Taip pat gali būti naudojamos dvitėjės sijos. Gegnės pasirenkamos atsižvelgiant į norimus pasiekti energetinio efektyvumo parametrus.
Dvitėjės sijos visada išlieka stabilios, prie jų geriau priglunda šiltinimo medžiaga, konstrukcija turi mažiau šilumos tiltelių. Tačiau ir su medinėmis gegnėmis galima pasiekti gerų rezultatų naudojant papildomus šiluminės izoliacijos sluoksnius iš vidaus.
Svarbiausia, kad mediena būtų gerai išdžiovinta, nes tinkamai neišdžiovinta gali sukelti deformacijas. Dvitėjės sijos būna iš sausos, klijuotos medienos ir drėgmei atsparios plokštės. Tačiau panašias savybes turi ir džiovinta bei kalibruota mediena, medienos gegnės lyginant su dvitėjėmis sijomis yra pigesnis variantas.
- Gegnės laiko visas apkrovas. Remiasi į murlotą ir kraiginę lentą;
- Stygos kompensuoja dalį apkrovų į gegnes, neleidžia joms įlinkti;
- Kraiginė lenta. Ji i dedama pirmiausia ir į ją remsis gegnės;
Stogo konstrukcija skaičiuojama atsižvelgiant į apkrovas ir praktinius sumetimus. Apkrovas skaičiuoja konstruktorius, stogas turi atlaikyti stogo dangos ir sniego apkrovas ( apie ¼ - ⅕ sudaro stogo danga, konstrukcijų svoris, šiltinimas, sniego ir kitų laikinų apkrovų svoris).
Dažniausiai gegnių aukštis papildomai derinamas prie šiltinamojo sluoksnio storio. Aukštos energinės klasės stogo dangos storis siekia apie 25 - 30 centimetrų. Gegnės storis priklauso nuo jos ilgio. Pavyzdžiui, 8 metrų ilgio gegnei buvo paskaičiuotas 30 centimetrų pločio ir 10 centimetrų storio tašas.
Viena iš svarbiausių stogo konstrukcijos dalių yra murlotas. Tai tašas, montuojamas visu stogo perimetru. Ant jo remiasi apatinis gegnės galas ir ši jungtis yra atlaikanti daugiausia apkrovų.
Mūro konstruktyvui formuojamas gelžbetonio žiedas, medinėje karkasinėje konstrukcijoje medinis žiedas tuo pačiu tarnauja kaip murlotas. Mūro konstrukcijoje ant viršaus daromas gelžbetoninis monolitinis 15 - 20 centimetrų aukščio žiedas. Ant jo kas 80 - 100 centimetrų tvirtinamas murlotas.
Murlotą geriausiai tvirtinti ankerinėje masėje įtvirtintais strypeliais.
Gegnė prie murloto tvirtinama specialiais kampučiais. Sijos atlieka papildomą murlotų laikymo funkciją. Sijos dedamos ant specialių laikiklių.
Ilgas gegnes į vidų lenkia stogo svoris. Lenkiamos gegnės spaudžia murlotą. Apkrovas paskirsto tašas tarp gegnių - styga.
Stygos neleidžia stogui išsiskėsti ir įlinkti. Jos tvirtinamos kirpimo jėgai atspariais medvaržčiais su sustiprinta galvute arba vinimis. Gegnės prie kraiginės lentos tvirtinamos specialiais kampučiais.
Stogo konstrukcija iš dvitėjinių sijų
Verta šlaitinio arba vienšlaičio, plokščio stogo laikančiąją konstrukciją montuoti iš dvitėjinių sijų, kurios sutaupo laiko, medžiagų, yra tvarus sprendimas, su dvitėjomis sijomis galima įrengti iki 10 metrų tarpatramius.
Dvitėjė sija - tai konstrukcinis medienos tašo ir OSB-3 plokštės gaminys, kuris atlaiko dideles apkrovas, nors jam pagaminti sunaudojama mažiau medienos masyvo. Visa esmė slypi sijos formoje, kuri primena vertikalią H raidę.
Dvitėjinės sijos sienutė iš OSB plokštės neišlinksta netgi esant ilgalaikei apkrovai. Išoriniai medienos tašai perima pagrindines apkrovas, o vidinei daliai užtenka OSB plokštės stiprio. Tokia konstrukcija taupo medieną, o apšiltinta bus šiltesnė nei konstrukcija iš medinių gegnių.
Dvitėjinės sijos neturi medienos masyvo trūkumų, nereguoja į drėgmės ir temperatūros pokyčius, yra lengvesnės nei tokios pat laikomosios galios medienos masyvo gegnės. Apšiltintame dvitėjų sijų konstrukcijos stoge bus mažesni šilumos tiltai, nei medinių gegnių stoge. Paprasčiau sakant, stogas bus šiltesnis.
Didelis UAB „Abelt" dvitėjinių sijų pranašumas - pagal standarto reikalavimus atrinkta mediena. Neretai, bandydami taupyti, dvitėjų sijų gamintojai naudoja didelio šakotumo medienos tašus, o tai gresia, kad sudžiūvus šakoms ilgainiui susilpnės sijų laikančioji galia, tuo pačiu ir stogo ar perdangos konstrukcija.
UAB „Abelt" gaminamos dvitėjinės sijos yra sertifikuotos, o tai reiškia medienos kokybę ir gamybos kontrolę.
UAB „Abelt" gaminamų medinių sijų aukštis gali būti nuo 250 iki 400 mm, o tašų matmenys 45x60 ir 45x90 mm. Kokio aukščio sijos reikalingos stogui, nurodo konstruktorius, atsižvelgdamas į stogo apkrovas, nuolydį, tarpatramio ilgį. UAB „Abelt" sijų ilgis gali būti nuo 0,6 iki 12 metrų, galimas didžiausias tarpas tarp atramų - 10 metrų. Sijos gamykloje yra paruošiamos ir supjaustomos individualiai pagal stogo projektą ir atgabenamos į statybvietę. Nelieka nuopjovų.
Iš medinių dvitėjų sijų stogo konstrukcijoje patogu formuoti konsolę.
Dvitėjų sijų stogo konstrukciją patogu apšiltinti tiek mineraline vata, tiek putplasčio plokštėmis, nes termoizoliacijos plokštės gerai laikosi tarp sijų flangų, nereikia jų prilaikyti zigzagais ištemptomis virvėmis. Taip pat dvitėjų sijų stogą galima šiltinti ir purškiamomis poliuretano putomis.
Medinių dvitėjinių sijų forma patogi infrastruktūros vamzdžiams bei komunikacijų laidams paslėpti, taupo vidaus erdvę.
Dvitėjinių sijų pranašumai:
- lengvesnės nei medžio masyvo gegnės, nereikia kėlimo technikos, priklausomai nuo ilgio siją lengvai gali pakelti vienas arba du žmonės;
- pasižymi didesne laikomąja galia, o tai leidžia didinti atstumus tarp atramų;
- labiau atsparios aplinkos poveikiui, nesideformuoja, išlieka stabilios;
- lyginant su medžio masyvu yra tvirtesnės, atlaikančios didesnes lenkimo ir gniuždymo jėgas;
- dėl mažesnio medienos kiekio ir ploto susidaro minimalūs šilumos tilteliai;
- dėl savo formos dvitėjinės sijos puikiai pritaikytos laidams ir vamzdžiams paslėpti;
- gali būti kaip interjero dekoro elementas;
- kai kuriais atvejais lyginant su medžio masyvo gegnėmis dvitėjų sijų kaina mažesnė;
Santvaros šlaitiniam stogui
Vietoj tradicinės gegnių konstrukcijos nemažai užsakovų šlaitiniam stogui renkasi pažangesnę santvarinę stogo konstrukciją. Ji progresyvi tuo, kad medinių sijų santvaros konstrukcijos paruošiamos ceche, atvežamos į objektą ir sujungiamos ant stogo.
Nelieka daugelio stogo gegnių montavimo darbų, kurie ant stogo nėra nei produktyvūs, gali būti ir nelabai kokybiški. Vietoj dviejų ar trijų savaičių laikančioji stogo konstrukcija sumontuojama per 2-3 dienas. Turint omenyje brangų stogdengių darbo laiką, tai nemenkas sutaupymas.
Santvarinės stogo konstrukcijos principas - trikampio formų deriniai.
Iš santvarinės konstrukcijos pranašumų pirmiausia minėtinas tikslus apkrovų apskaičiavimas, nes tam naudojama speciali projektavimo, gamybos ir montavimo technologija. Projektavimo programa ne tik apskaičiuoja apkrovas, bet ir sijų matmenis, tvirtinimo vietas.
Kadangi santvarinė konstrukcija remiasi trikampio laikančiąja galia, kuri visais atvejais didesnė nei tiesinių sijų, taupoma mediena, tvirtinimo elementai, ir, žinoma, laikas.
Santvarinė konstrukcija gali būti ne tik dvišlaitė, bet ir vienšlaitė, keturšlaitė, sutapdinto stogo, praktiškai bet kurios formos. Skirtingai nuo kitų laikančiųjų stogo konstrukcijų, santvarinės konstrukcijos tarpatramis gali skiekti 20 ir daugiau metrų.
Santvarinė stogo konstrukcija stabilesnė, tvirtesnė, atlaiko dideles apkrovas, galimi ilgi tarpatramiai.
Santvaroms gaminti naudojama sausa, ne didesnio kaip 18 proc. drėgnumo, tolygiai išdžiovinta C24 klasės kalibruota mediena.
Stogo ir palėpės ploto skaičiavimas
Naudingą palėpės plotą mažina stogo nuolydis. Naudingas palėpės plotas skaičiuojamas iki aukštis nuo grindų iki skliauto yra 1.6 metro. Kuo stogo skliautai statmenesni, tuo daugiau turėsite naudingo ploto. Tačiau tuo pačiu padidėja stogo plotas, gegnių ilgis ir šiltinamosios medžiagos kiekis.
Naudingas palėpės plotas gali būti padidintas aukštinant murlotą. Tačiau tokioje konstrukcijoje apkrovos pasiskirsto kitaip, todėl būtini būtini skaičiavimai.
Didėjant stogo statmenumui stogo dangos plotas skiriasi. Žinant stogo ilgį ir nuolydį galima nesunkiai paskaičiuoti stogo plotą.
A * L * „c“ + B * L * „c“, kur A -palėpės plotis iki kraigo statmens, L - stogo ilgis (ilgesnioji dalis), B - palėpės plotis nuo kraigo statmens iki kito krašto. Formulėje įvedama reikšmė ( koeficientas) c, kuris priklauso nuo stogo nuolydžio kampo. Plokščiam stogui koeficientas c yra 1. Atitinkamai imama horizontalios kraštinės ilgis iki kur nuleidžiamas statmuo nuo kraigo ( A) . Jei tai taisyklingo trikampio stogas tai bus pusė sienos ilgio.