Pastaruoju metu Lietuvos viešasis sektorius patiria reikšmingų pokyčių, susijusių su ilgalaikio turto apskaita. Šie pokyčiai atsispindi naujausiuose įstatymų pakeitimuose, kurie turi įtakos finansinių ataskaitų rengimui ir atskaitomybei. Aptarkime svarbiausius aspektus.
Svarbiausi Įstatymų Pakeitimai
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimu (2025-12-23 Nr. VIII-431) įvedami nauji reikalavimai ir standartai, kurių privalu laikytis rengiant finansines ataskaitas. Šis įstatymas taikomas 2025 metų, taip pat vėlesnių ataskaitinių laikotarpių nacionaliniams metinių ataskaitų rinkiniams.
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. (2025-12-17 Nr. 525) taip pat įvyko pakeitimų, kurie atnaujina ilgalaikio turto apskaitos tvarką. Pakeistas finansų ministro 2025-12-30 įsakymas Nr. 1K-465 ir pakeistas finansų ministro 2025-12-30 įsakymas Nr. 1K-465.
Dėl finansų ministro 2025 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-465 (2026-02-10 Nr. 1K-49) taip pat įvedami tam tikri pakeitimai, susiję su ataskaitų teikimu.
Finansų Ministro Įsakymai
Dėl finansų ministro 2025 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. pakeitimų, patvirtinti nauji reikalavimai finansinių ataskaitų rinkiniams. Šis įsakymas taikomas finansinių ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2026 m. sausio 1 d.
Dėl finansų ministro 2008 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. (2026-01-12 Nr.) pakeitimų, įsakymas taikomas finansinių ataskaitų rinkiniams ar pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 9 straipsnio 5 dalį rengiamiems išteklių fondo, mokesčių fondo, fondų fondo ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2026 m. sausio 1 d.
Dėl finansų ministro 2008 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. (2026-01-06 Nr.) pakeitimų, įsakymas taikomas finansinių ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2026 m. sausio 1 d.
Dėl finansų ministro 2008 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. (2025-12-30 Nr.) pakeitimų, įsakymas taikomas finansinių ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2026 m. sausio 1 d.
Vyriausybės Nutarimai
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. (2025-12-17 Nr.) pakeitimų, patvirtintos naujos nuostatos dėl viešojo sektoriaus subjektų veiklos.
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. (2025-12-10 Nr.) pakeitimų, įsakymas taikomas finansinių ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2026 m. sausio 1 d.
Pažymėtina, kad Vyriausybės nutarime buvęs reprezentacinių išlaidų paaiškinimas nuo 2026-01-01 perkeltas į Ekonominę pajamų ir išlaidų klasifikaciją, patvirtintą Finansų ministro 2011-08-08 įsakymu Nr.
Ataskaitų Pateikimo Terminai
Svarbu atkreipti dėmesį į nustatytus terminus:
- 2025 metų veiklos ataskaitas reikia pateikti iki 2026 m. kovo 2 d.
- 2025 metų grupės veiklos ataskaitas reikia pateikti iki 2026 m. kovo 20 d.
Pirmoji Valstybės pažangos strategijos ataskaita, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, teikiama 2024-2028 m. Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita apima Ministro Pirmininko pranešimą, pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse rodiklių analizę, su šiais rodikliais susijusią valstybės veiklos sritims skirtų finansinių išteklių informaciją, taip pat Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo informaciją.
Pagrindiniai rezultatai valstybės veiklos srityse - tai per ataskaitinius metus pasiekti, rengiant pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaitą turimais duomenimis įvertinami ir ataskaitiniais metais reikšmingą poveikį atitinkamos valstybės veiklos sričiai turintys pokyčiai arba pasiekimai.
Reprezentacinės Išlaidos
Naujoje Įsakymo Nr. 2.2.1.1.1.22 redakcijoje nurodoma, kad kai organizuojami reprezentaciniai renginiai, sudaroma išlaidų sąmata, kurią tvirtina įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Reprezentacinės išlaidos apima ir įstaigos lėšas, pervedamas į Ministro Pirmininko ar ministro fondus vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 968.
Svarbu pažymėti, kad reprezentavimas neapima vidaus darbo susitikimų ar įprasto administracinio bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis. Taip pat reprezentavimu nelaikomi veiksmai, kurių pagrindinis tikslas - informuoti visuomenę apie įstaigos veiklą, atliekamas funkcijas ar pasiektus rezultatus.
Kiti Svarbūs Aspektai
Lengvųjų automobilių įsigijimo kainos atskaitymo ribojimai taikomi automobiliams, įsigytiems nuo 2025 m. (2025-01-21 Nr. 1K-53). Pateikti pavyzdžiai, kaip siekiama išvengti prievolės teikti informaciją VMI (2025-09-04 Nr. VA-1413).
Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 1S-93 (2025-12-31 Nr. 1S-249) taip pat įvyko pakeitimų, kurie susiję su viešaisiais pirkimais ir jų ataskaitomis.
Šis įsakymas taikomas finansinių ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2026 m. sausio 1 d.
Dėl finansų ministro 2008 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 1K-164 (2026-01-12 Nr. 1K-10) taip pat įvedami pakeitimai, susiję su finansinių ataskaitų rinkiniais.
Vyriausybės 2002-06-17 nutarimas Nr. 900.
Šie pakeitimai yra svarbūs visiems viešojo sektoriaus subjektams, atsakingiems už ilgalaikio turto apskaitą ir finansinių ataskaitų rengimą. Svarbu atidžiai išnagrinėti naujas nuostatas ir užtikrinti, kad būtų laikomasi visų reikalavimų.
Minimali Ilgalaikio Materialiojo Turto Vertė Viešajame Sektoriuje
Viešajame sektoriuje visiems viešojo sektoriaus subjektams LRV nutarimu Nr. 564 nuo 2015 sausio 1-osios nustatyta minimalioji ilgalaikio materialiojo turto vertė - 500 eurų.
Minimali vertė netaikoma nematerialiajam turtui, nekilnojamajam turtui, kilnojamosioms kultūros vertybėms, kitoms vertybėms, transporto priemonėms, šaunamiesiems ginklams daugkartinio naudojimo.
Todėl, perkeliant likučius, įstaigoms reikėjo nurašyti į sąnaudas likutinę vertę viso turto, kuris buvo įsigytas nuo 2015 sausio 1-osios ir kurio įsigijimo savikaina mažesnė nei 500 eurų. Kadangi likučiai perkeliami sausio pirmai dienai, toks nurašymas pateko į 2019-ųjų sąnaudas ir mažina grynojo turto vertę.
Nusidėvėjimo Skaičiavimas
Kalbant apie ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimą, viešajame sektoriuje taikomas tik tiesinis metodas ir nusidėvėjimas čia skaičiuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtas buvo laikinai nenaudojamas.
2009 m. liepos 16 d. nutarime Nr. 730 „Dėl Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus subjektų grupių finansinėms ataskaitoms konsoliduoti sudėties ir viešojo sektoriaus subjektų, atsakingų už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių rengimą, nustatymo“ nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjektai nusidėvėjimo normatyvus suderina su konsolidatoriumi, todėl vienoje konsolidavimo grandyje turėtų būti vienodi normatyvai pas visus subjektus.
Nusidėvėjimo normatyvai pagal Pelno mokesčio įstatymą nustatomi, kai įstaiga vykdo ekonominę veiklą, kitaip tariant, kai siekia pelno. Taigi, kai turtas naudojamas ekonominėje veikloje, nusidėvėjimas privalomai skaičiuojamas pagal Pelno mokesčio įstatymo taisykles.
Pagal Viešųjų įstaigų įstatymą viešoji įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Todėl, jei viešoji įstaiga vykdo tik visuomenei naudingą veiklą, ji gali taikyti nusidėvėjimo normatyvus, kurie taikomi viešajame sektoriuje.
Panaši situacija atsiranda ir dėl PVM įtraukimo į savikainą: į ją įtraukiamas tik neatskaitomas PVM. Todėl, kai turtas naudojamas mišrioje veikloje, buhalteriai susiduria su problema, kokį procentą dėti į savikainą ir ar reikia kasmet perskaičiuoti nusidėvėjimo sumą.
Pelno mokesčio įstatymas nustato ilgalaikio turto skirstymą į grupes, tačiau nekalba apie pogrupius ir skirtingų normatyvų taikymą. Viešajame sektoriuje gali būti skirtingi normatyvai grupės viduje.
Būtų gerai, kad viešosioms įstaigoms būtų pateikti vienareikšmiški nurodymai visais šiais klausimais, nes šiuo metu tenka priimti savarankiškus sprendimus dėl iškilusių klausimų ir ne faktas, kad, kai prasidės auditų patikrinimai po metų, tuomet gali paaiškėti, jog reikėjo daryti viską kitaip.
Dėl šios priežasties buvo pakeistas įsakymas „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 12-ojo standarto patvirtinimo“, pagal kurį ilgalaikis materialusis turtas, kuris apskaitoje buvo užregistruotas simboline verte, iki 2023-12-31 privalo būti įvertinamas tikrąja verte.
Nustatyta, kad užregistruotas nematerialusis turtas yra amortizuojamas per greitai - normatyvų parinkimas neatitinka atsargumo principo bei reikalavimų šio turto naudingo tarnavimo laiką parinkti atsižvelgiant ir į numatomą turto naudojimo trukmę VSS veikloje, techninį, technologinį arba kitokį senėjimą ir pan.
Ilgalaikio Turto Pripažinimo Kriterijai
Ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas, kai tenkinami šie pripažinimo kriterijus:
- Tikėtina, kad viešojo sektoriaus subjektas gaus su turtu susijusią ekonominę naudą būsimaisiais laikotarpiais.
- Turto įsigijimo savikaina arba kita vertė gali būti patikimai nustatyta.
Viešojo sektoriaus subjektai ilgalaikį materialųjį turtą pripažįsta, kai turtas atitinka apibrėžimą ir tenkina pripažinimo kriterijus.
Ilgalaikis turtas gali būti:
- Naudojamas prekių gamybai arba paslaugų teikimui.
- Skirtas nuomai kitiems subjektams.
- Skirtas administraciniams tikslams.
Viešojo sektoriaus subjektas patikslina turto tikrąją vertę kiekvienų finansinių metų pabaigoje, prieš rengdamas metines finansines ataskaitas.
Nematerialusis Turtas
Nematerialusis turtas - tai identifikuojamas neturintis fizinės formos turtas, kurį viešojo sektoriaus subjektas valdo, kontroliuoja ir kuris teikia ekonominę naudą būsimaisiais laikotarpiais. Nematerialusis turtas gali būti įsigytas atskirai, gautas mainais arba sukurtas paties viešojo sektoriaus subjekto.
Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei jis atitinka šiuos kriterijus:
- Tikėtina, kad turtas teiks ekonominę naudą ateityje.
- Turto įsigijimo savikaina gali būti patikimai įvertinta.
Nematerialusis turtas amortizuojamas per jo naudingo tarnavimo laiką. Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialiojo turto amortizacija neskaičiuojama.
Ilgalaikio Turto Vertės Nustatymas
Viešojo sektoriaus subjektas patikslina turto tikrąją vertę kiekvienų finansinių metų pabaigoje, prieš rengdamas metines finansines ataskaitas. Turto tikroji vertė taip pat turi būti koreguojama per ataskaitinį laikotarpį, viešojo sektoriaus subjektui gavus naujos informacijos, kuria vadovaujantis tikrosios vertės pasikeitimas yra reikšmingas, ir (arba) atsiradus naujų aplinkybių (pavyzdžiui, atlikus turto esminio pagerinimo darbus).
Turto tikrosios vertės pokytis (padidėjimas ir sumažėjimas) apskaitoje registruojamas tiesiogiai grynojo turto, tikrosios vertės rezervo sąskaitoje. Tikrosios vertės sumažėjimo sumos dalis, viršijanti tikrosios vertės rezervo sąskaitoje užregistruotą sumą, pripažįstama turto nuvertėjimo sąnaudomis. Vėlesnių vertinimų metu turto tikrajai vertei padidėjus, tikrosios vertės rezervas registruojamas tik tada, kai padengiama anksčiau pripažinta turto nuvertėjimo suma.
Žemės tikroji vertė yra nustatoma vadovaujantis Nekilnojamojo turto registrą tvarkančio subjekto atliekamo masinio vertinimo duomenimis, panaudojant žemės verčių žemėlapį.
Momentinis Nusidėvėjimas
Vienetams suteikta teisė be ribojimų, t. y. netaikant PMĮ 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvų, atskaityti minėto ilgalaikio turto įsigijimo kainą tą mokestinį laikotarpį, kurį tas turtas pradėtas naudoti. Teisė taikyti momentinį ilgalaikio turto įsigijimo kainos atskaitymą nesuteikiama dėl ilgalaikio turto, kurio įsigijimo išlaidomis mažinamas apmokestinamasis pelnas dėl vykdomo investicinio projekto.
Jeigu pritaikius momentinį nusidėvėjimą ilgalaikis turtas vieneto veikloje būtų naudojamas trumpiau negu 3 metus, vienetas turėtų perskaičiuoti praėjusių mokestinių laikotarpių pelno mokestį, taikydamas PMĮ 1 priedėlyje nustatytus nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant pelno mokestį, kai apmokestinamojo vieneto pajamoms uždirbti naudojamas ilgalaikis turtas, įsigytas 2026 m.
tags: #viesojo #sektoriaus #ilgalaikio #turto #apskaitos #pakeitimai