Turto realizavimas yra svarbus vykdymo proceso etapas, kurio metu įgyvendinamos priverstinio poveikio priemonės. Šiame procese dalyvauja suinteresuoti asmenys: skolininkas, išieškotojas, antstolis ir tretieji asmenys, kurių poreikiai, siekiai ir viltys kardinaliai skiriasi. Todėl svarbu, kad teisės aktai užtikrintų šių asmenų teises ir teisėtus interesus.
Magistro darbe dėmesys koncentruojamas ties turto realizavimo būdų įvairove ir jų taikymo praktikoje problemomis. Tyrimai parodė, kad tarp turto realizavimo būdų dominuoja varžytynės, o realizavimas per prekybos įmones ar vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus yra retas.
Teismo Sprendimų Vykdymo Sistema
Teismo sprendimas turi būti skirtas asmeniniams interesams tenkinti, todėl jo tikslas - ne tik deklaruoti pažeistas asmens teises, bet ir užtikrinti, kad teismo sprendimu nustatytos pareigos būtų privalomai vykdomos. Pažeistojo subjektinės teisės atkuriamos tik tada, kai atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus.
Jeigu atsakovas savanoriškai nevykdo priimto teismo sprendimo, pradedamos taikyti priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemonės. Dėl teisinės vykdymo proceso prigimties vyrauja dvi priešingos nuomonės: ar vykdymo procesas yra sudedamoji civilinio proceso dalis, ar savarankiška civilinio proceso stadija.
Priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra viena teismo sprendimų įgyvendinimo forma. Įgyvendinami visi teismo sprendimai, nes visi teismo sprendimai daro tam tikrą įtaką teisiniams šalių santykiams. Tad sprendimai, vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, vadinami vykdytinais.
Vykdomasis raštas yra pagrindinis vykdomasis dokumentas. Išdavus vykdomąjį raštą, teismo funkcija vykdant sprendimą pasireiškia kaip vykdymo teisėtumo kontrolė. Vykdymo veiksmus atlieka specialios kompetencijos valstybės įgalioti asmenys - antstoliai.
Šalių Procesinė Padėtis Vykdymo Procese
Buvęs ieškovas tampa išieškotoju, o buvęs atsakovas - skolininku. Abi šalys įgyja naujų procesinių teisių ir pareigų. CPK nurodyta išieškojimo iš skolininko fizinio ir juridinio asmens turto eilė palengvina antstolio darbą ir neleidžia piktnaudžiauti padėtimi.
Išieškojimo iš turto eilė labiau gina išieškotojo teises, nes jis iki priverstinio vykdymo pradžios gali nurodyti antstoliui, kokį turtą areštuoti. Tačiau reikėtų atsižvelgti, ar skolininkui priklausantis turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė.
Antstolių Veikla Lietuvoje
Pasak Lietuvos antstolių rūmų valdytojos, antstolių darbo tikslas yra įvykdyti teismų ir kitų kompetentingų institucijų sprendimus. Privati antstolių veikla Lietuvoje įteisinta nuo 2003 metų pradžios. Šiuo metu Lietuvoje veikia 124 antstoliai. Išieškotojas gali laisvai pasirinkti teismo antstolį, kuris jam turėtų išieškoti priteistą sumą.
Svarbu griežtai sureglamentuoti išieškotojo ir teismo antstolio procesinius santykius ir numatyti skolininko teisių garantijas. Civilinio proceso kodekse aiškiai apibrėžtos išieškotojo ir skolininko teisės bei pareigos, numatyta teisė apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus ir nušalinimus.
Skolininko Teisių Apsauga
Viena iš pagrindinių spręstinų praktinių problemų - išieškotojo ir skolininko teisių pusiausvyra vykdymo procese. Vykdymo procese turi būti siekiama įvykdyti sprendimą kuo ekonomiškiau, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir nebūtinų skolininko nuostolių.
Viena svarbiausių vykdymo proceso stadijų yra skolininko turto realizavimas, kurio metu svarbu surasti tinkamą pirkėją, kad būtų maksimaliai patenkinti visų šalių interesai. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti varžytynių paskelbimui.
Analizuojant senuosius dokumentus, pastebima, kad tai buvo iš anksto vidaus reikalų ministro nustatytos dienos, ne mažiau kaip keturis kartus per metus. Suinteresuoti asmenys galėjo iš anksto ruoštis varžytynėms, sekti nagrinėjamas bylas, domėtis realizuojamu turtu ir jose dalyvauti.
CPK nuostatuose paskelbimo apie varžytynes terminas nėra siejamas su turto verte. Nuo varžytynių paskelbimo iki jų pradžios turi praeiti ne mažiau kaip vienas mėnuo, jei tai nekilnojamas ar kitas įstatymų nustatyta tvarka registruotas turtas, arba turtas, kurio vieneto vertė viršija 100 000 litų. Kitam turtui yra sutrumpintas paskelbimo apie jo pardavimą iš varžytynių terminas - dvidešimt dienų.
Norėdamas paruošti turtą realizavimui, antstolis turi ne tik surasti areštuotiną turtą, jį aprašyti, bei teisingai įvertinti. Pagrindinis reikalavimas antstoliui ašiame etape - turto aprašyti tiek, kiek jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Turto Pardavimo Būdai
Turto pardavimas iš varžytynių yra vienas pirmųjų ir iki šiol dominuojantis priverstinio turto realizavimo būdas. Tačiau tam tikras turtas negali būti parduodamas iš varžytynių, todėl CPK numato ir kitus būdus. Vertybiniai popieriai parduodami per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus.
Praktika rodo, kad tokie būdai pasitaiko retai, todėl jų reglamentavimas nėra labai išsamus. Galbūt antstoliai vengia areštuoti tokį turtą dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo ir galimų problematiškų situacijų atsiradimo.
Svarbu ne tik formaliai realizuoti turtą, bet ir maksimaliai patenkinti visų šalių: antstolio, išieškotojo ir skolininko interesus. Antstoliai, siekdami greitai gauti reikiamą sumą už turto realizavimą, neretai pažeidžia skolininko interesus, nes turtas dažniausiai parduodamas už žymiai mažesnę, nei rinkos, kainą.
Apibendrinant, galima teigti, kad naujame Civilinio proceso kodekse įtvirtintas teisinis vykdymo proceso reglamentavimas iš esmės skiriasi nuo senajame kodekse įtvirtinto reglamentavimo, atsižvelgiant į ekonomines, politines ir socialines realijas.
Nustatyta informacijos apie skolininko turtą pateikimo tvarka sudaro prielaidas supaprastinti skolininko turto paiešką. Reglamentuotas vertėjo, kviestinių, eksperto dalyvavimas vykdant teismų sprendimus, nustatytos ašies asmens procesinės teisės ir pareigos. Pakeistos raginimo įvykdyti sprendimą geruoju įteikimo skolininkui sąlygos iš esmės užkerta kelią proceso vilkinimui ašioje vykdymo stadijoje. Turto arešto, pardavimo iš varžytynių procedūros detaliai reglamentuotos.
Sudarytos teisinės prielaidos vykdymo proceso šalims aktyviai dalyvauti parenkant turtą, į kurį nukreipiamas išieškojimas, areštuojant ašį turtą ir jį realizuoja.
Sprendimų Vykdymo Instrukcijos
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalimi ir vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro buvo patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos, kurios nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso įgyvendinimo tvarką.
Svarbiausi Teisingumo Ministro Įsakymai:
- 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 432 "Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo"
- 2003 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. 47 "Dėl Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 432 "Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo" pakeitimo ir patvarkymo dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą formos patvirtinimo"
- 2003 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 242 "Dėl Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 432 "Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo" pakeitimo ir patvarkymų vykdyti vykdomuosius dokumentus formų patvirtinimo"
- 2004 m. vasario 10 d. įsakymas Nr. 1R-37 "Dėl Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 432 "Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo" pakeitimo"
- 2005 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. 1R-21 "Dėl Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 432 "Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo" pakeitimo"
Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą antstoliui, pateikia prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Jeigu vykdyti pateikiamas notaro išduotas vykdomasis įrašas dėl hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo, išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas prašyme taip pat privalo nurodyti savo pasirinkimą dėl hipoteka ar įkeitimu įkeisto daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių ar perdavimo išieškotojui administruoti, jeigu skolininkas per raginime nustatytą terminą neįvykdys hipoteka ar įkeitimu užtikrinto įsipareigojimo.
Antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Apie tai informuojamas skolininkas.
Jei išieškoma pinigų suma už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, antstolis, areštuodamas skolininko butą ar gyvenamąjį namą, privalo raštu išaiškinti skolininkui teisę prašyti teismo taikyti apribojimą, nustatytą CPK 663 straipsnio 4 dalyje.
Kito arešto uždėjimas nestabdo turto realizavimo. Turto realizavimas taip pat stabdomas tuo atveju, kai, areštavus turtą vykdomojoje byloje dėl piniginių sumų išieškojimo, vėliau ašis turtas aprašomas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmesnės reikalavimų eilės išieškotojo reikalavimams užtikrinti.
Vykdymo Išlaidos
Vykdymo išlaidos apmokamos antstoliui grynaisiais pinigais arba atliekami mokėjimai negrynaisiais pinigais Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nustatyta tvarka. Antstolis, priimdamas grynuosius pinigus, privalo išduoti mokėtojui nustatytos formos antstolio kvitą ir (arba) kitą teisės aktuose nustatytą dokumentą.
Atsižvelgdamas į išieškotojo fizinio asmens turtinę padėtį, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti. Išieškotojui fiziniam asmeniui, gaunančiam socialinę pašalpą, gali būti taikomos lengvatos dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo.
Kiekvienais kalendoriniais metais iki sausio 15 dienos antstolis pateikia Teisingumo ministerijai prašymą, kuriame nurodo prašomą apmokėti būtinas vykdymo išlaidas sumą praėjusiais kalendoriniais metais užvestose vykdomosiose bylose. Būtinos vykdymo išlaidos pagal antstolio prašymus apmokamos iš tiems metams teismų sprendimams vykdyti skirtų asignavimų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos už išieškotojus, kuriems Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama antrinė teisinė pagalba, apmoka būtinas vykdymo išlaidas arba jų dalį.
Būtinos vykdymo išlaidos neapmoka išieškotojai - valstybės ir savivaldybės globos namai, jei išieškomas išlaikymas globos namuose gyvenantiems asmenims. Už valstybės ir savivaldybės globos namus būtinas vykdymo išlaidas apmoka Teisingumo ministerija iš ašiam tikslui skirtų asignavimų.
Jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą ar sikėlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai.
Vykdymo Išlaidos:
- Vykdomosios bylos administravimo išlaidas.
- Išlaidas, susijusias su skolininko paieška, jo turto nustatymu, turto aprašymu, areštu, saugojimu, realizavimu.
- Išlaidas, susijusias su turto vertinimu, ekspertizės atlikimu.
- Išlaidas, susijusias su skelbimų spaudoje, internete patalpinimu.
- Išlaidas, susijusias su vertėjo paslaugomis.
- Kitais atvejais būtinas išlaidas, susijusias su sprendimo įvykdymu.
Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui būtinas vykdymo išlaidas, išskyrus ašioje Instrukcijoje nustatytas išimtis.
tags: #viesu #varzytiniu #protokolas