Vilijos Matačiūnaitės Biografija: Nuo Scenos Iki Asmeninio Gyvenimo

Vilija Matačiūnaitė (žinoma kaip Vilija; g. 1986 m. birželio 24 d.) - Lietuvos dainininkė ir aktorė.

Išgarsėjo 2005 metais dalyvaudama „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinėje atrankoje bei realybės šou „Kelias į žvaigždes“ metu.

Ankstyvasis Gyvenimas ir Muzikinė Karjera

Vilija Matačiūnaitė gimė 1986 metų birželio 24 dieną Vilniuje, Antano ir Rimos Matačiūnų šeimoje. Turi sesę Astą ir brolį Aleksą.

Vilija nuo vaikystės buvo labai aktyvi - mėgo sportą, karaokę, kūrė eilėraščius, lankė mokyklos chorą, teatro bei kitus būrelius, dainavo įvairiuose mokyklos renginiuose, vėliau - baruose. Balsą lavino Artūro Noviko džiazo mokykloje, Onos Valiukevičiūtės studijoje „Mikrofonas“, kurį laiką mokėsi dainuoti ir pas Rositą Čivilytę.

Taip pateko į laisvalaikio centrą visai šeimai „Septynios mūzos”. Būdama 16 metų, subūrė grupę ir įrašė kelias dainas.

Debiutas Scenoje

• 2002 m.
• 2003 m.
• 2004 m. Jūrmaloje, tarptautiniame dainų konkurse „Gintarinė žvaigždė“, su šokėjų grupe „Laikyk atstumą” užėmė antrą vietą (finale atliko dainą „Woman to woman“).
• 2005 m. Vilija su ta pačia šokių grupe dalyvavo „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinėje atrankoje ir su daina „Oh my God“ pateko į lietuviškąjį finalą, kuriame užėmė 7 vietą.

Tais pačiais metais baigė Vilniaus Užupio gimnaziją ir dirbo antrąja režisieriaus asistente, statant Igno Miškinio filmą „Diringas”. 2005 m. vasarą dalyvavo festivalyje - konkurse „Draugų veidai” Moldovoje.

„Kelias į Žvaigždes“ ir Tolesnė Karjera

Buvo įstojusi į Vilniaus Gedimino Technikos universitetą, nekilnojamojo turto specialybę, tačiau mokslus atidėjo dėl muzikinio projekto „Kelias į žvaigždes”, kuriame užėmė antrą vietą, finale pralaimėjusi Andriui Rimiškiui.

Jos daina „Mylėk” radijo stoties „Lietus” klausytojų buvo pripažinta populiariausia pastarojo šou daina.

Po realybės šou Vilija pasirašė kontraktą su LNK, kuris įpareigojo priklausyti šiai televizijai iki 2008 metų. 2006 m. pirmą pusmetį kartu su „Kelias į žvaigždes” šou nariais koncertavo visoje Lietuvoje vykusiuose padėkos turo koncertuose.

„Vaikų balso“ apdovanojimuose laimėjo geriausios metų atlikėjos nominacijoje ir tapo „Nacionalinės Muzikos Lygos“ čempione profesionalų kovų finale. Tais pačiais metais Vilija išleido debiutinį solinį albumą „Mylėk”.

2007 m. Vilija, įveikusi konkurentus, triumfavo „Nacionalinės Muzikos Lygos“ Joninių kovoje. 2008 m. kartu su aktoriumi Ramūnu Rudoku dalyvavo LNK muzikiniame šou „Žvaigždžių duetai 2“, kuriame užėmė 4-ąją vietą.

2008 m. gegužės 24 d. įvyko roko operos „Prisikėlęs“ premjera Kaune, kurioje Vilija atlieka Marijos Magdalietės vaidmenį.

2009 m. dalyvavo koncerte „Meilės jėga - Bitėlandas“ Juodkrantėje, kuriame persikūnyjo net į kelis vaidmenis, o rudenį išmėgino save laidos „Autopilotas“ olimpiadoje bei kartu su radijo stoties „M-1“ komanda dalyvavo LNK humoro šou „Nr.1“ varžybose, kur užėmė aukščiausias pozicijas.

2010 m. šokių projekte su profesionaliu šokėju Arturu Bajor Vilija iškovojo antrą vietą, o 2011 m. - antrą vietą tarptautiniame konkurse „Golden Voices“ Moldovoje. Tais pačiais metais ji dar sugebėjo atlikti vieną iš svarbiausių vaidmenų TV seriale „Mano mylimas prieše “.

Žinoma, dėl tarnystės eteriui, populiarumo kentėjo mokslai, kurie vis būdavo nustumiami į šalį. Tačiau Vilija ir čia parodė kietą charakterį: vis dėlto baigė studijas Vilniaus kolegijoje ir dabar yra diplomuota dainininkė.

Čia ji sublizgėjo kartu su kita profesionale Ona Kolobovaite, jų duetas pasirodė „Golden voices“ festivalyje Batumyje. Tačiau patriarchalinių tradicijų neatsikračiusiai gruzinų publikai, balsavusiai už lengvesnį popsą , šis rafinuotas lietuvaičių merginų pasirodymas pasirodė pernelyg feministinis bei rafinuotas. Vis dėlto Ona ir Vilija, pretendavusios į laurus, atsivežė prizą už originalumą.

Gyvenimas Londone ir Grįžimas į Lietuvą

Po tokio įspūdingo, vis greitėjančio maratono stojo pusantrų metų tyla: V.Matačiūnaitė buvo visiškai dingusi ne tik iš eterio, bet ir iš viešumos. Pasirodo, ir iš Lietuvos. Ar jai apkarto tėvynėje laimėti laurai? Ji sakė norėjusi tiesiog dingti.

„Jei atvirai, apie tai, kad išvažiavau į Didžiąją Britaniją, nežinojo net mano tėvai. Jiems buvo šokas. Galbūt man reikėjo permainų, buvau pavargusi nuo visko. Norėjau, kad viskas būtų kitaip. Baigiau džiazo vokalo studijas Vilniaus kolegijoje ir nebenumaniau, ką toliau veikti, nors visada žinojau, kad pagrindinis mano kelias gyvenime yra muzika... Lietuvoje aš jau prasimušiau. Todėl nusprendžiau ieškoti laimės Didžiojoje Britanijoje, Londone. Kol dar ne trisdešimt, kol dar turiu energijos, jėgų, ambicijų, noriu pabandyti tai įgyvendinti“, - sakė Vilija interviu naujam žurnalui „Mieste“.

Angliškasis Vilijos periodas prasidėjo labai sėkmingai: pernai Londone, „Melange Factor“ konkurso rugsėjo turnyre lietuvė laimėjo pirmą vietą, o metų pabaigoje tapo absoliučia 2012-ųjų čempione.

V.Matačiūnaitė tikina nesigailinti pasirinkusi emigrantės statusą: juk Londone ji ne indus plauna, nėra ir turtingo svetimšalio išlaikytinė. „Didžiojoje Britanijoje aš tiesiog dainuoju! O dėl rasto darbo labai džiaugiuosi, negalėčiau to net darbu pavadinti: mat maždaug 10 valandų per savaitę dainuoju muzikiniame klube. Mane priėmė ten kaip dainininkę, mokančią rusų kalbą, nes klube renkasi turtingi rusai. Dabar nepervargstu ir galiu daug laiko skirti sau“, - džiaugėsi žurnalui „Mieste“ emigrantė, neslėpdama, kad mėgaujasi dainavimu ir gyvenimu.

2013-aisiais ji dalyvavo muzikiniame projekte „Auksinis balsas“, tapo jo nugalėtoja. Bene ryškiausiai Vilija sužibėjo pernai, kuomet dalyvavo Nacionalinėje „Eurovizijos“ dainų konkurso atrankoje ir ją laimėjo su daina „Attention“.

Vilija atstovavo Lietuvą Danijoje, tačiau pasirodymo Europa neįvertino ir finalo Vilija nepasiekė.

Daugelis Viliją prisimena kaip projekto „Kelias į žvaigždes“ dalyvę - valiūkišką merginą su kerziniais batais, dainuojančią dainą „Spjaudau sau ir gaudau“. Dabar jos gyvenimas atrodo apvirtęs aukštyn kojomis - baigtos vaidybos studijos, aiškūs profesiniai tikslai, intensyvus darbas su savimi ir ramybė širdyje sugrįžus į Lietuvą po kelerių gyvenimo metų užsienyje. Tik į tėvynę moteris grįžo vedama ne meilės, o aktorystės.

Dėstytojo Valentino Masalskio priminimas, kad ši meno sritis yra gydanti, padėjo jai pagaliau suvokti, kad ji atsidūrė tinkamoje vietoje.

Neturėjau net minties grįžti į Lietuvą gyventi, bet dabar nebesinori iš čia išvažiuoti. Dabar labai džiaugiuosi, kad mane Lietuva ištraukė iš užsienio. Jau antrą sykį. Pirmą kartą buvo kūrybiniai projektai, kai dalyvavau „Eurovizijoje“, dabar - studijos.

Gyvenimas Kipre buvo kaip dvasinė mokykla: susipažinau su sportu, savo kūno galimybėmis. Turėjau mentorių, su kuriuo į kalnus važiavome medituoti, užsiimti įvairiomis praktikomis, joga. Buvo visai kitoks gyvenimo ritmas nei Londone, kur nuolatinis bėgimas, dominuojanti pinigų kultūra. Jautiesi kaip žiurkėnas, besisukantis kasdienybės darbų rate.

Studijos buvo itin turiningos. Iš tikrųjų per jas susipažinau ne tik su vaidybos specifika, bet ir pati su savimi. Turėjau galimybę tobulėti kaip asmenybė. Mane supo fantastiški, visomis prasmėmis profesionalūs pedagogai. Tokie dosnūs ir dori žmonės, autoritetai kiekvienam. Atsidavę darbui, gerbiantys žmogų, save. Į tokius noriu lygiuotis.

Dėl to nusprendžiau likti Klaipėdoje, o ne lėkti strimgalviais į Vilnių. Čia užmegztas gražus ryšys su akademija, Klaipėdos fakultetu, taip pat su Klaipėdos jaunimo bei Taško teatrais. Būtent su Klaipėdos jaunimo teatru ir toliau bendradarbiausime, mano diplominis darbas pagal Francio Poulenco monooperą „Žmogaus balsas“ pavyko puikiai, jis įtrauktas į Klaipėdos jaunimo teatro repertuarą. Nuo rugsėjo 2-osios vyksta pirmosios gastrolės su šiuo spektakliu - Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje rodėme mano baigiamąjį darbą. Yra minčių spektaklį pristatyti ir užsienyje, nes jis pastatytas prancūzų kalba.

Labai daug ruošėmės šiam spektakliui. Reikėjo daug dirbti su balsu, pasiruošti ir fiziškai. Teko mokytis prancūzų kalbos, kad ne tik suprasčiau pagrindus, bet ir būtų lengviau įsiminti ilgą libretą. Man yra tekę mokytis daug kalbų. Turiu gerus lotynų kalbos pagrindus, todėl mokydamasi ispanų ir italų kalbų nesusidūriau su sunkumais, viskas labai lengvai susidėjo į galvą. O prancūzų kalba - tamsus miškas. Ji labai sudėtinga, bet dabar jau jaučiuosi tvirčiau ir tai mane labai džiugina.

Nuo pat pirmos minutės, kai nusprendžiau, kad bandysiu stoti, pasakiau sau - turiu pasiruošti maksimaliai gerai. Kai manęs per stojamuosius egzaminus paklausė: „Ar nepasirinksi plano B? Tu jau turi vieną bilietą - muzikinę sceną. Ar nebus taip, kad apsigalvosi?“, atsakiau: „Jeigu mane priimsite, aš studijuosiu.“ Atsimenu, po antro kurso vyko aptarimas su dėstytoju V.Masalskiu ir jis man pasakė: „Aš ir stebiuosi, ir džiaugiuosi, kad čia likai. Iš tikrųjų tuos dvejus metus laukiau, kada išeisi, kada paslysi ar pavargsi, nes matau iš šalies, kad tau nelengva būti su mažiukais.“ Amžiaus skirtumas tarp manęs ir bendrakursių buvo didelis. Nors jie buvo labai šaunūs ir stengiamės vieni prie kitų prisitaikyti, sunkumų tikrai yra buvę.

Galbūt sunkesnis buvo paskutinis kursas, šios studijos atima labai daug laiko, tad dirbti papildomai ir išlaikyti save tikrai buvo nelengva. Dėkoju visiems, kurie mane palaikė visomis prasmėmis. Kaip menininkė stabilumo niekada neturėjau, tačiau dėl to nesibaiminu, nes turiu aiškią poziciją - jeigu darysiu tai, ką noriu, ir vadovausiuosi savo širdimi, tikrai turėsiu iš ko gyventi.

Tuomet nežinojau, ką darau, tiesiog klausiau, ką man sako, ir dariau. O dabar teoriškai turėčiau žinoti, ką darau, bet kol kas dar yra sumaišties bandant suvokti, kur jau gerai darau, o kur dar reikėtų padirbėti. Dar visai neseniai iš dėstytojo išgirdau, kad paskutiniais metais, gal net paskutiniais mėnesiais pasimatė, jog pradėjau suprasti, kas yra vaidyba.

Baigusi mokyklą galvojau apie režisūrą, bet neturiu reikiamo matymo, bent jau kol kas. Planavau šiemet stoti į dramos terapijos magistro studijas, bet pateikdama dokumentus per žioplumą ir skubėjimą užmiršau vieną dokumentą, todėl nebuvau įtraukta į stojančiųjų sąrašą. Dabar svarstau, kad gal taip ir turėjo būti. Pagaliau turėsiu galimybę daugiau atsiduoti muzikai ir skirti laiko savo naujajam amatui ir naujiems vaidmenims kurti. Nes jei vėl eisiu studijuoti, turėsiu labai daug laiko skirti studijoms ir negalėsiu nei muzikuoti, nei vaidinti.

Mūsų dėstytojas V.Masalskis labai nori, kad orientuotumės į šiuolaikinę dramaturgiją. O mane stipriai traukia pamatinės žmogiškosios vertybės: narsa, meilė tėvynei, šeimai. Mano širdis vis šaukia, kad mums to reikia, man atrodo, jog to trūksta. Gal to trūksta man asmeniškai, o gal tiesiog reikia daugiau paskaityti naujų autorių kūrinių ir rasiu tai, su kuo norėčiau dirbti ir apie ką kalbėti.

Studijų metais dainavimui negalėjau skirti tiek laiko, kiek norėjau. Mano kolega prodiuseris juokavo, kad vargu ar galima tikėtis, kad kas nors Lietuvoje žino, ką dainuoju, kai per metus išleidžiu vos vieną ar dvi dainas. Tad dabar jau susitelkiau ir intensyviai dirbu: rašau tekstus, kuriu muziką. Neseniai išleidau vieną kūrinį, o kada nors ateityje reikėtų tikėtis ir albumo. Mano kolega Andrius Bernatonis vis skatina mane, palaiko, bet kartu yra ir didžiulis kritikas. Esame kartu ne vieną kūrinį išleidę, visuomet smagu dirbti kartu.

Esu parašiusi poemą savo krikšto dukrai ir turiu viziją išleisti vaikišką knygelę apie voverytės gyvenimą. Man atrodo, ji turėtų būti vertinga ir prasminga, nes joje kalbama apie šeimos vertybes, neįgalių asmenų integraciją į visuomenę ir jų priėmimą. Matau labai daug neteisybės Lietuvoje šiuo klausimu. Man ši tema labai opi. Per vaikus, ugdydami jaunąją kartą, galime padėti tobulėti Lietuvai.

Įsikrauti energijos man padeda sportas. Esu dėkinga dėstytojai aktorei Rugilei Latvėnaitei, kuri supažindino su sporto subtilybėmis, ypač karantino metu. Ji duodavo užduočių, iššūkių, kurie buvo itin naudingi. Kadangi jau atsirado įprotis sportuoti, tiesiog stengiuosi jo nepaleisti.

Dar vienas padedantis dalykas - tikėjimas. Jaučiu ir suprantu, kad tai pagrindinis dalykas, į kurį visada galiu atsiremti ir sulaukti dvasinio palaikymo ar paguodos.

Kartais pasvarstau, kad jei būčiau pasirinkusi kitaip, ar būčiau čia, kur esu dabar. Turbūt nieko nekeisčiau, nes dabar esu labai laiminga.

Kontroversijos

Tačiau dainininkės karjeroje būta ir kontroversijų. Vienas iš tokių atvejų - jos pasisakymai apie homoseksualų eitynes 2014 metais.

„Tokie Vilijos žodžiai nustebino ir įžeidė. Homoseksualų eitynės nėra demonstravimasis. Tai protestas ir kova už lygias teises. Dabar yra 2014-ieji metai ir Lietuvos pramogų pasaulis keičiasi. Ir tokiais pasisakymais vieši žmonės rodo pavyzdį. Todėl tokie pasisakymai atrodo neatsakingi, - sakė režisierius.

Socialinėje erdvėje nusiritus pasipiktinimo bangai, Vilija išplatino savo gerbėjams pasiaiškinimą apie susidariusią situaciją: „Iš teksto išimti keli žodžiai dažnai gali nuskambėti dviprasmiškai, o kai kuriais atvejais net visai pakeisti mintį. Būtent dėl šios priežasties kilus sąmyšiui norėčiau pabrėžti: esu už prigimtinę žmogaus teisę ir laisvę mylėti, neatsižvelgiant į religiją, lytį, seksualinę orientaciją, tautybę, rasę bei nuomonę. Esu už taiką ir pagarbą bet kokiuose tarpusavio santykiuose.“

Savo nuomonę ji užbaigė šių metų pergalę nacionalinėje „Eurovizijoje“ garantavusios dainos „Attention“ citata: „Attention, a little care and we can have love love love love one love..."

Toks atlikėjos atsiprašymas buvo išgirstas ir priimtas. R. Zabarauskas DELFI portalui sakė, jog V. Matačiūnaitė prisiėmė atsakomybę už savo žodžius.

Džiaugiuosi, kad Vilija į tai sureagavo ir išplatino savo paaiškinimą apie susidariusią situaciją. Džiaugiuosi, kad jai rūpi LGBT bendruomenė ir ji neignoravo bei atkreipė dėmesį į mus. Galbūt ateityje ji dar aktyviau išreikš palaikymą šiai žmonių grupei.“

LGBT socialiniame tinklalapyje išplatino padėką. „Mūsų visų reakcija nenuėjo veltui. Vilija Matačiūnaitė žengė žingsnelį atgal, ir pasisakė „už prigimtinę žmogaus teisę <...>“. Ačiū tau ir tikimės dar labiau susidraugauti.“

Dainininkės pozicija dėl homoseksualų eitynių iš jos biografijos interneto enciklopedijoje buvo ištrinta.

Vilijos Matačiūnaitės Pasiekimai

Vilijos Matačiūnaitės karjera pilna įvairių pasiekimų ir dalyvavimų projektuose. Štai keletas svarbiausių:

tags: #vilija #mataciunaite #turtingu #tevu