Šiandien daugiabučių namų gyventojams svarbu užtikrinti efektyvų ir patikimą šildymo sistemų veikimą. Vienas iš pagrindinių elementų, užtikrinančių šilumą mūsų namuose, yra šilumokaitis. Šiame straipsnyje aptarsime šilumokaičių svarbą, reikalavimus, priežiūrą ir dažniausiai pasitaikančias problemas, susijusias su jų eksploatacija.
Šilumokaičio veikimo principas
Šilumokaičio Svarba Daugiabučiame Name
Daugiabučiuose namuose, kuriuose tiekiama centralizuota šiluma, šilumos punktai yra būtini. Juose sumontuota priklausoma šilumos tiekimo sistema. Šilumos punkte paprastai yra įrengtas karšto vandens ruošimo šilumokaitis. Iš čia karštas vanduo patenka į namo vidaus paskirstomuosius šilumos tiekimo vamzdynus.
Energetikos ministerija atkreipia dėmesį, kad tokia schema turi nemažai trūkumų. Pavyzdžiui, pažeista vamzdynų izoliacija didina šilumos nuostolius, kyla nuolatinė vandens nutekėjimų rizika, o butų gyventojai negali pagal savo poreikius taupyti šilumos.
Šilumokaičių Gedimai ir Priežastys
Architektų g. 55 namo bendrijos valdybos narys Albinas Čiurlys tvirtina turįs įtarimų, kad šilumokaičiai, įdiegti Vilniaus daugiabučiuose, gali būti tiesiog nekokybiški, tad ir genda labai greitai. Anot jo, anksčiau šilumokaičiai veikdavo 5 ir daugiau metų, o dabar vos pusketvirtų metų.
Vilniaus savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Karosas teigia, kad išties yra namų, kuriuose kyla problemų dėl sugedusio šilumokaičio, žmonės ir kelioms savaitėms lieka be karšto vandens. Jis teigia, kad situacija suprastėjo po 2011 metų rudenį pakeisto Šilumos įstatymo, kai šilumos tiekėjai prarado teisę prižiūrėti šilumos sistemas namo viduje.
K.Karosas neslepia, kad jeigu nebuvo padaryta hidraulinių šilumokaičio bandymų, o atėjus šalčiams sugenda šildymo šilumokaitis, visas namas lieka be šilumos.
Šilumokaičių gedimų statistika
Bendrovės „Mano būstas LT“ atstovas Pauliaus Ugianskis teigia, kad masiškai šilumokaičiai Vilniuje tikrai negenda: „Mes savo prižiūrimuose namuose per metus vidutiniškai pakeičiame 25 šilumokaičius. Tiesa, buvo toks mėnuo, kai nemažai gedimų fiksavome Karoliniškėse ir Viršuliškėse.
Modernizacija ir Rekonstrukcija
Siekiant spręsti šias problemas, siūloma rekonstruoti šilumos punktus bei vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas. Rekonstrukcijos metu priklausoma šildymo sistema turėtų būti keičiama į nepriklausomą, o karšto vandens ruošimui įrengiamas individualus šilumokaitis, šilumos apskaita, kontrolės ir automatikos prietaisai bei kiti modernūs įrenginiai.
Nepriklausoma šildymo sistema padeda palaikyti pastovų reikiamą slėgį, o tai sumažina riziką įvykti vamzdžių ar radiatorių avarijoms bei apsaugo nuo butų užpylimo pavojaus. Be to, tokia sistema leis gyventojams patiems reguliuoti daugiabučio namo šildymą be papildomo susitarimo su šilumos tiekėju. Numatoma, kad šie pakeitimai ne tik užtikrins butų gyventojų saugumą, bet ir palengvins jų finansinę naštą šildymo sezonu. Rekonstruotas šilumos punktas su pertvarkytomis šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemomis šilumos suvartojimą sumažina 15-20 proc., o investuotos lėšos atsiperka per 3-5 metus.
Daugelyje iki 1997 m. pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriems tiekiama centralizuota šiluma, yra įrengti šilumos punktai, kuriuose sumontuota vadinamoji elevatorinė šilumos tiekimo sistema su paskirstomąja ir uždaromąja armatūra, kontrolės -matavimo prietaisais, vandens filtrais ir kitais įrenginiais. Šiuos trūkumus galima pašalinti rekonstruojant šilumos punktą, vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas.
Šilumos punkto rekonstrukcijos metu elevatorinė šildymo sistema keičiama nepriklausoma, karšto vandens ruošimui įrengiamas individualus plokštelinis šilumokaitis, šilumos apskaita, kontrolės ir automatikos prietaisai (1 pav.). Nepriklausomos sistemos įrengimas įgalina daugiabučio namo šildymo sistemoje palaikyti pastovų reikiamą slėgį, apsaugo nuo slėgių svyravimų magistraliniuose tinkluose, namo vamzdžių ar radiatorių avarijų, butų užpylimo pavojaus.
Šildymo sistemos atskiruose stovuose montuojami termofikacinio vandens slėgio balansavimo reguliatoriai, kurie užtikrina tolygų viso namo patalpų šildymą, sutvarkoma vamzdynų izoliacija. Norint išvengti nesutarimų tarp namo gyventojų dėl tikslaus ir teisingo suvartotos energijos paskirstymo butuose, būtina įrengti šildymo mokesčių daliklius (šilumos detektorius) (3 pav.). Būtina pabrėžti, kad tik kartu sumontuoti įrenginiai - šildymo mokesčių daliklis ir termoreguliatorius - leidžia buto savininkui sutaupyti iki 30 proc.
Karšto vandentiekio vamzdynai pertvarkomi įrengiant cirkuliacinius siurblius, recirkuliacijos linijas ir kt. galima nustatyti kambarių temperatūrą pagal finansines galimybes ir savo poreikius. šildymo sezono metu galima šildyti tik vieną ar du kambarius. Akivaizdu, kad kiekvienas gyventojas gali nesunkiai pasirinkti tokį buto apšildymo režimą, kuris atitinka jo finansines galimybes ir sudaro reikiamas komforto sąlygas.
Šilumos punkto modernizavimo privalumai
- Šilumos suvartojimo sumažinimas 15-20 proc.
- Investicijų atsipirkimas per 3-5 metus.
- Pastovaus slėgio palaikymas šildymo sistemoje.
- Apsauga nuo avarijų ir butų užpylimo.
- Galimybė gyventojams patiems reguliuoti šildymą.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, apie 20 proc. daugiabučių namų veikia elevatoriniai, t.y. neautomatizuoti, šilumos punktai. Dėl šios priežasties tokie daugiabučiai namai dažnai yra perkaitinami, o tai lemia apie 15 proc. didesnes šildymo sąskaitas.
Šilumos Kainos Skaičiavimas
Šilumos kaina kiekvieną mėnesį apskaičiuojama laikantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) patvirtintos metodikos. Šilumos kainą sudaro šios dedamosios:
- Kintamoji kainos dedamoji: priklauso nuo šilumos gamybai sunaudojamo kuro kainų.
- Pastovioji kainos dedamoji: fiksuota, būtinosios šilumos tiekėjo veiklos išlaidos.
- Papildoma dedamoji: skirtumas tarp šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų.
- PVM: pridėtinės vertės mokestis (9 %), kuris mokamas valstybei.
Šiuo metu Vilniuje šilumos kainos dydį daugiausiai lemia nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) parduodamos šilumos kaina šilumos aukcione ir energetinių išteklių kaina.
Dvinarė šilumos kaina yra privalomai taikoma tiems vartotojams, kurių pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistema yra mišri, t. y. naudojanti arba turinti galimybę naudoti centralizuotai pagamintą šilumą ir alternatyvią energiją ar kuro rūšį (šilumos siurblius, saulės kolektorius ir pan.).
Karšto vandens kaina kiekvieną mėnesį apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytą metodiką. Karšto vandens kaina daugiausiai priklauso nuo šilumos kainos dydžio.
Kaip Sumažinti Šildymo Sąskaitas?
Sąskaitos dydis už šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės (kWh) kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio.
Šilumos suvartojimą įtakoja:
- Lauko oro temperatūra.
- Namo energetinis efektyvumas.
- Šilumos vartojimo įpročiai.
Renovuoti, modernizuotas šildymo sistemas turintys namai šilumos energijos sunaudoja mažiau, nei senos statybos namai.
Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)
Ką daryti, jeigu bute yra per šilta arba per šalta?
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei +18 oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius, todėl jeigu jums per šalta arba per karšta, pirmiausia reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo sistemas prižiūrintį namo administratorių arba bendriją.
Kas atsakingas už pastato vidaus šildymo sistemų priežiūrą?
Pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atlieka namo administratoriaus arba bendrijos paskirti prižiūrėtojai. Sklandžiai veikianti pastato vidaus šildymo sistema užtikrina kokybišką patalpų šildymą.
Kas reguliuoja šildymo temperatūrą daugiabučio namo viduje?
Šilumos tiekėjas šilumą tiekia iki pastato įvado. Įkaitintas termofikacinis vanduo keliauja iki šilumos punkto, už kurio prižiūrą atsakingi namo administratoriaus arba bendrijos paskirtas namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Jis šilumos punkte ir nustato šilumos temperatūrą.
Ką daryti, jeigu nepakankamai šyla radiatoriai?
Temperatūrą pastato viduje reguliuoja ir kitas daugiabučio namo vidaus problemas sprendžia namo administratorius ar bendrijos paskirtas prižiūrėtojas. Esant šildymo nesklandumams pastate, prašome kreiptis į juos.
Kodėl taikomas karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos / „gyvatuko“) mokestis?
Daugiabučio namo gyventojams taikomas mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymą (cirkuliciją) todėl, kad suteikiama karšto vandens temperatūros palaikymo paslauga, t. y. užtikrinama, kad karštas vanduo nuolat cirkuliuotų vamzdynuose ir gyventojai galėtų bet kuriuo metu naudotis karštu vandeniu.
Vienvamzdės šildymo sistemos modernizavimas
Tikimasi, kad atnaujinta tvarka sudarys palankesnes sąlygas projektuojamų, naujai statomų ar rekonstruojamų namų šildymo sistemų prijungimui prie žemos temperatūros tinklų. Tai reiškia, kad esant uždarajai šilumos tiekimo sistemai, būtų užtikrinama galimybė šilumos punktuose karštą vandenį paruošti pagal oficialius higienos reikalavimus, o šilumos tiekėjams periodiškai atlikti infekcinių ligų prevenciją.
tags: #koks #turi #buti #daugiabucio #silumokaitis