Knyga "Sugrįžimai... Vilkaviškio krašto etnografinės sodybos": rašytinis paminklas Sūduvos kaimui

Tarp naujausių leidinių Vilkaviškio knygyne puikuojasi ir vilkaviškietės muziejininkės Aušros Mickevičienės knyga „Sugrįžimai… Vilkaviškio krašto etnografinės sodybos“.

Knyga „Sugrįžimai… Vilkaviškio krašto etnografinės sodybos”, tai unikalus muziejininkės Aušros Mickevičienės parengtas leidinys, rašytinis paminklas nykstančiam lietuviškam Sūduvos ir Vilkaviškio krašto kaimui atminti ir įamžinti. Ši knyga - tai unikalus muziejininkės Aušros Mickevičienės parengtas leidinys, rašytinis paminklas nykstančiam lietuviškam Sūduvos ir Vilkaviškio krašto kaimui atminti ir įamžinti. Istoriko Antano Žilinsko žodžiais tariant, tai - „rašytinis paminklas nykstančiam lietuviškam Sūduvos ir Vilkaviškio krašto kaimui atminti ir įamžinti“.

„Šį savo darbą skiriu Lietuvos valstybės 100-mečiui ir savo brangių tėvelių, įdiegusių man meilę Tėvynei ir žmonėms, atminimui“, - neslėpdama jaudulio per knygos pristatymą visuomenei kalbėjo jos sudarytoja muziejininkė Aušra Mickevičienė, leidinyje įamžinusi beveik pusšimtį senųjų mūsų krašto sodybų.

Labai daug atsakymų į klausimus, ar gerai pažįstame savo gimtąjį kraštą, ar žinome savo šaknis, senelių tarmišką šnektą, kokie garsūs žmonės kažkada gyveno netoli mūsų, galime rasti visai neseniai pasirodžiusio leidinio „Sugrįžimai… Vilkaviškio krašto etnografinės sodybos“ puslapiuose.

Knygos "Sugrįžimai... Vilkaviškio krašto etnografinės sodybos" viršelis

Knygos turinys ir struktūra

Kiekvienas leidinio puslapis - naujas atradimas. Kiekvienas leidinio puslapis - naujas atradimas.

Knyga „Sugrįžimai… Vilkaviškio krašto etnografinės sodybos“ yra didelio formato, puikios poligrafijos pustrečio šimto puslapių leidinys. Pirmoje knygos dalyje pateikta senojo Vilkaviškio krašto kaimo architektūros apžvalga, gausiai iliustruota istorinėmis nuotraukomis, archyviniais vietovių žemėlapiais, sodybų brėžiniais bei užfiksuotais etnografiniais elementais.

Tai kaimo sodybų istorijos, iliustruotos archyvinėmis nuotraukomis, pastatų išdėstymo brėžiniais, kruopščiai užfiksuotais etnografiniais elementais, kažkada gyvenusių šeimų likimo aprašymais.

Skaitytojas čia ras dr. Jono Basanavičiaus, dr. Vinco Kudirkos, poetų Kazio Bradūno, Salomėjos Nėries, Petro Karužos, rašytojų Prano Mašioto, Vinco Pietario tėviškes, senuosiuose kaimuose klestėjusių Aleksų, Brundzų, Giraičių, Povilaičių, Rimšų, Stankevičių, Valaičių ir daugelio kitų sodybų aprašymus.

Knygoje aprašytos sodybos, kuriose užaugo mūsų krašto šviesuoliai, nusipelnę Lietuvos valstybės ir kultūros veikėjai, o taip pat ir paprastų žmonių, išsaugojusių suvalkietiškąją senojo kaimo dvasią, gimtieji namai.

Žymių žmonių sodybos

Iš puslapio į puslapį skaitytoją Aušra Mickevičienė veda ir į dr. Jono Basanavičiaus, dr. Vinco Kudirkos, poetų Kazio Bradūno, Salomėjos Nėries, Petro Karužos, rašytojų Prano Mašioto, Vinco Pietario tėviškes.

Puslapiai apie Vilkaviškio garbės pilietės, dailininkės Magdalenos Birutės Stankūnienės tėviškę („Gimtinės žydintys sodai”) atspindi Lietuvos prieškario kaimo ūkininko kasdienybę, buvusių ir išlikusių pastatų funkcionalumą ir estetinį grožį.

Išlikusios A. Vaičiulaičio sodybos aprašymą („Kur lygumų vėjai pučia”) papildo poetiškų tėvynės ir gimtinės meile alsuojančių rašytojo laiškų ištraukos.

Unikalios Pilviškių seniūnijoje, prie Alksnės, Rausvės, Šešupės, Žvirgždės įsikūrusiuose kaimuose, klestėjusios Aleksų, Brundzų, Giraičių, Povilaičių, Rimšų, Stankevičių, Valaičių sodybos, kuriose užaugo Lietuvos šviesuoliai, nusipelnę Lietuvos valstybės ir kultūros kūrėjai.

Sodybų aprašai papildyti autentiška jų palikuonių sukaupta medžiaga.

Visos unikalios Pilviškių seniūnijoje, prie Alksnės, Rausvės, Šešupės, Žvirgždės įsikūrusiuose kaimuose, klestėjusios Aleksų, Brundzų, Giraičių, Povilaičių, Rimšų, Stankevičių, Valaičių sodybos, kuriose užaugo Lietuvos šviesuoliai, nusipelnę Lietuvos valstybės ir kultūros kūrėjai, yra aprašytos šioje knygoje.

Knygos pristatymas Vilkaviškio muziejuje

Knygos pristatymas ir atsiliepimai

Pristatydama savo kūrinį, muziejininkė A. Mickevičienė neslėpė susijaudinimo. „Myliu senąjį Lietuvos kaimą, jo žmones, domiuosi jų gyvenimu. Rinkdama medžiagą šiam leidiniui, ėjau iš vienos sodybos į kitą, beldžiausi į žmonių širdis, kartu išgyvenau ir keliavau su jais gyvenimo kelionę. Stebino žmonių nuoširdumas, jų begalinė meilė gimtiesiems namams, išsaugotos brangiausios relikvijos, šeimos nuotraukos. Viskas, ką pasisekė surinkti, sugulė į šios knygos puslapius“, - kalbėjo A.

Unikumu knygą pavadinęs A. Žilinskas prisiminė, kiek pastangų, širdies įdėjo knygą rengusi muziejininkė, kiek savo laisvo laiko ji paaukojo, ne paslaptis - ir skausmo patyrė, kol gimė šis reikšmingas, išliekamąją vertę turintis leidinys. „Iš giliausių archyvų Aušra iškrapštė seniausias, kai kurias dar nematytas nuotraukas, žmonių prisiminimų ištraukas, užfiksavo unikalius to meto įvykius ir viską kruopščiai sudėjo į knygą. Tai mokslinis darbas, kuris kartu skirtas ir eiliniam skaitytojui“, - kalbėjo A. Žilinskas.

Savo įžvalgomis apie knygą, jos mokslinę ir istorinę vertę taip pat pasidalijo į renginį pakviesta architektė dr. Rasa Bertašiūtė bei kalbininkas, literatūrinės kraštotyros pradininkas Benjaminas Konradas.

A. Mickevičienė pasidžiaugė visais žmonėmis, gausiai susirinkusiais į knygos pristatymą, o ypač - popietėje dalyvavusiais senųjų sodybų šeimininkais bei jų artimaisiais, kurie pasidalijo savo prisiminimais iš vaikystės dienų, praleistų senelių, prosenelių sodybose. Tarp jų buvo ir Lietuvoje žinomas verslininkas, automobilių sporto entuziastas, kolekcininkas prof. Stasys Brundza, kurio senelis to meto gydytojas Jonas Brunza taip pat buvo kilęs iš mūsų krašto, Parausių kaimo. Knygoje patalpinta J. Brunzos nuotrauka, kurioje jis įsiamžinęs su dr. J. Basanavičiumi.

Visos Vilkaviškio rajono savivaldybės vardu už padarytą didžiulį darbą, idėją, įamžinti architektūrinį Vilkaviškio krašto paveldą A. Mickevičienei dėkojo Savivaldybės meras Algirdas Neiberka. Kalbėdamas jis prisiminė ir savo mamos šeimos, išgyvenusios tremtį, istoriją. „Aš labai džiaugiuosi Jumis, kad Jūs sugebėjote mūsų krašto istoriją kiek įmanoma išsaugoti ir įamžinti. Ši istorija liks ateities kartoms. Mes turime didžiuotis savo žmonėmis, kurie įdeda tiek savo brangaus laiko, pastangų, kad mus pasiektų tokios didžiulės išliekamosios vertės darbai“, - Savivaldybės vadovas nuoširdžiai dėkojo A. Mickevičienei.

Knygos pristatyme taip pat dalyvavo senųjų sodybų savininkai, jų artimieji, kurie taip pat pasidalino savo atsiminimais iš vaikystės, prisiminė sodybose leistas dienas, linksmus nutikimus. Visi jie dėkojo A. Mickevičienei už padarytą didžiulį darbą ir šių sodybų įamžinimą, nes metai bėgai, o laikas daro savo ir senosios sodybos sparčiai nyksta. Vienas jų - profesorius Stasys Brundza - atsidėkodamas A. Mickevičienei už knygą padovanojo paveikslą.

Šio darbo įkvėpėja ir kelrode žvaigžde ji sakė laikanti buvusią muziejaus direktorę Gabrielę Karalienę, dar 1979 metais surengusią pirmąją ekspediciją po lietuviškąjį kaimą. Tuomet buvo aplankyti ir aprašyti dar likę į gyvenvietes nesukelti Serdokų krašto vienkiemiai. Tęsdama kraštotyrininkės G. Karalienės pradėtą misiją A. Mickevičienė sakė: „Myliu senąjį Lietuvos kaimą, jo žmones, domiuosi jų gyvenimu. Rinkdama medžiagą šiam leidiniui, ėjau iš vienos sodybos į kitą, beldžiausi į žmonių širdis, kartu išgyvenau ir keliavau su jais gyvenimo kelionę. Stebino žmonių nuoširdumas, jų begalinė meilė gimtiesiems namams, išsaugotos brangiausios relikvijos, šeimos nuotraukos. Viskas, ką pasisekė surinkti, sugulė į šios knygos puslapius“.

Kai kurios sodybos įamžintos „iš paukščio skrydžio“. Tokiose verslininko Gintauto Gudaičio darytose nuotraukose dar labiau atsiskleidė sodybų didingumas ir autentiškumas. Taip gimė noras tęsti šį pradėtą darbą, aplankyti ir kitas Vilkaviškio krašto senąsias sodybas, dr. Jono Basanavičiaus, dr. Vinco Kudirkos, poetų Kazio Bradūno, Salomėjos Nėries, Petro Karužos, rašytojų Prano Mašioto, Vinco Pietario tėviškes.

Autorė papasakojo, kaip gimė mintis išleisti tokį, istoriko Antano Žilinsko žodžiais tariant, „rašytinį paminklą nykstančiam lietuviškam Sūduvos ir Vilkaviškio krašto kaimui atminti ir įamžinti“, parodė autentiškas nuotraukas. Vartėme albumą, susipažindami su senosiomis krašto sodybomis, jų architektūra, atkreipdami dėmesį į to meto žmonių aprangą ir kitas detales. Muziejininkė atsakė į mokinių klausimus ir kvietė aplankyti dar išlikusias, atrestauruotas sodybas bei Paežerių dvare įsikūrusiame muziejuje veikiančias ekspozicijas, paliko įrašą savo knygoje „Sugrįžimai… Vilkaviškio krašto etnografinės sodybos“.

Kad ši knyga atsirastų, reikėjo daugelio žmonių triūso. Esu labai dėkinga pagrindiniam rėmėjui Robertui Mickevičiui, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, merui Algirdui Neiberkai, Vilkaviškio rajono garbės piliečiui Donatui Kazlauskui, Marijai Giraitytei, Liudui ir Juozui Giraičiams, Rokui Abraičiui, Gintautui Sabui, Aldonai, Danutei, Joanai Vaičiulaitytėms, prof. Stasiui Brundzai. Visiems sodybų šeimininkams, su kuriais teko bendrauti, nuoširdžiai dėkoju už dovanotą laiką, atgaivintus prisiminimus ir nuotraukas. Dėkoju leidyklos „Idėja plius“ direktoriui Saugirdui Dumšai už rūpestingą knygos parengimą spaudai ir Editai Andriulionienei už knygos pristatymo renginio režisūrą.

Knyga „Sugrįžimai… Vilkaviškio krašto etnografinės sodybos“ - solidi ir nuoširdi muziejininkės Aušros Mickevičienės dovana mūsų krašto žmonėms ir ateities kartoms.

Šis reikšmingas, išliekamąją vertę turintis leidinys bus puikus pagalbininkas tiems, kas siekia išsaugoti ir atkurti iš tėvų ar senelių paveldėtas gimtinės sodybas.

tags: #vilkaviskio #krasto #sodybos #knyga