Vilkijos Gyvenvietės Istorija: Nuo Wildenberg Tvirtovės Iki Šių Dienų

Vilkija - miestas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, įsikūręs 25 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, dešiniajame Nemuno krante. Tai Vilkijos, Vilkijos apylinkių seniūnijų ir parapijos centras, užimantis 2,7 km² plotą. 2023 m. duomenimis, mieste gyvena 1730 gyventojų, o gyventojų tankis siekia 641 žm./km².

Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia. Šaltinis: Vikipedija

Pro miestą eina Kauno-Jurbarko plentas, o per Nemuną kelia keltas. Vilkijoje stovi Šv. Jurgio bažnyčia, veikia siuvimo bendrovė „Vilkijos gija“. Mieste taip pat yra paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, žemės ūkio mokykla su kraštotyros muziejumi, gimnazija, Garliavos muzikos mokyklos filialas, lopšelis-darželis, kultūros centras ir biblioteka.

Ankstyvoji Istorija

Vilkija minima nuo 1426 m. 1450 m. čia buvo įkurta muitinė. Nuo 1486 m. minimas Vilkijos valsčius, o nuo 1512 m. - miestas. XVI a. pirmoje pusėje pastatyta pirmoji bažnyčia. 1571-1584 m. čia įvyko 5 Žemaitijos seniūnijos seimeliai. 1606 m. įsteigta parapinė mokykla.

Manoma, kad XIV a. Vilkijos pilis stovėjo į pietryčius nuo Vilkijos esančiame Jaučakių piliakalnyje. Senuose vokiečių metraščiuose minima, jog tai buvusi Wildenberg tvirtovė, kurią 1383 m. sudegino riteriai. Po Žalgirio mūšio (1410 m.) Vilkijoje įkurtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras, iš kurio 1426 m. gegužės 3 d. Vytautas parašė 2 laiškus Kryžiuočių ordino didžiajam magistrui. Tai dokumentai, kuriuose pirmą kartą aiškiai parašytas neiškraipytas Vilkijos vietovardis.

1450 m. Vilkija minima kaip bene pirmoji Lietuvos muitinė prie Nemuno. Joje pirkliai turėdavo sumokėti mokestį už įvežamas prekes. Į mūsų kraštą pirkliai gabeno druską, gelumbę, šilką, o iš Lietuvos Nemunu plukdydavo vašką, kailius, odas, linų pluoštus. Muitinė skatino Vilkiją augti.

Nuo 1486 m. Vilkija tapo valsčiaus centru, čia buvo Didžiojo kunigaikščio dvaras. Gyvenvietė greitai išaugo į miestelį. 1514 m. LDK valsčių sąraše Vilkija pirmą kartą paminėta kaip miestas. 1542 m. pastatyta bažnyčia. 1567 m. Vilkiją valdo Pazai, vėliau - kunigaikščiai Palubinskiai. Nuo 1740 m. dvaro savininku tampa A. Zabiela.

XVII-XIX Amžiai

Vilkija nukentėjo per XVII a. vidurio ir XVIII a. pradžios karus. 1596, 1721, 1788, 1801, 1819, 1892 m. miestelis degė. 1687 m. gyveno 86, 1735 - 56, 1789 - 111, 1808 - 95 šeimos. 1792-1795 m. Vilkija turėjo miesto teises.

XIX a. viduryje vyko turgūs ir 4 prekymečiai, veikė pašto stotis, prieplauka, buvo 2 sinagogos. 1864 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1871 m. minima vaistinė. 1874, 1883 ir 1885 m. Vilkijoje susektos daraktorių mokyklos. XIX a.-1948 m. Vilkija buvo valsčiaus, 1948-1950 m. - apskrities centras.

Vilkijos savininkas grafas H. Zabiela 1812 m. prisidėjo prie Napoleono armijos, tokiu būdu prarasdamas savo valdas. Tačiau 1814 m. caro malone H. Zabiela atgavo prarastą dvarą. 1830 m. ar 1832 m. parduoda jį grafui M. Tiškevičiui. XVI a. Vilkijai suteiktos Magdeburgo teisės, 1792 m. jos patvirtintos. 1792 m. kovo 20 d. Stanislovas Augustas suteikė miesto teises ir herbą.

XIX a. viduryje veikė 4 turgūs, 1 savaitinis turgus su 12 prekystalių. Jame vykdavo jomarkai. Čia gyveno gausi žydų bendruomenė, turėjusi savo mokyklą ir 2 sinagogas. Vilkijos miestui augti sutrukdė XVIII a. pradžios karai, epidemijos, ypač dažni gaisrai. 1863 m., 1883 m. ir 1885 m. minima slaptoji lietuviška mokykla.

1908 m. Vilkija pradėjo plėstis Nemuno viršutinėje terasoje, buvusio Vilkijos kaimo, išsiskirsčiusio į vienkiemius, vietoje.

XX Amžius

Lietuvai atkūrus valstybę (1918 m.), veikė medienos apdirbimo įmonė, kailių dirbtuvė, vandens matavimo stotis, paštas. Per nacių Vokietijos okupaciją 1941 m. liepos mėn. dalis Vilkijos žydų buvo išvežta ir nužudyta Kauno fortuose; Vilkijos gete kalinti miestelio ir kitų vietovių 402 žydai sušaudyti 1941 m. rugpjūčio 28 d. Pakarklės miške prie Vilkijos. 1941, 1948-1949 ir 1951-1952 m. sovietų okupacinė valdžia ištrėmė daugiau kaip 30 Vilkijos gyventojų.

Sovietų okupacijos metais Vilkija buvo rajono (1950-1962), vėliau - apylinkės centras. 1950 m. gavo miesto teises. Tarpukariu Vilkijoje veikė medžio apdirbimo įmonė, kailių dirbtuvė, pieninė, vandens matavimo stotis, prieplauka, progimnazija ir kt. XIX a. antroje pusėje ir 1919-1948 m. Vilkija buvo valsčiaus centras, 1948-1950 m. - apskrities, o nuo 1950 m. iki 1962 m. - rajono centras.

Atgimimo metais Vilkijoje įkurta Sąjūdžio grupė. 1995 m. Vilkijos pavadinimas atsirado tada, kai žmonės, gyvenantys kitoje Nemuno pusėje, pavyzdžiui, dabartiniuose Mikytuose, girdėjo toje vietoje, kur dabar yra Vilkijos apylinkės, staugiančias gaujas vilkų. Naujasis Vilkijos herbas patvirtintas Prezidento dekretu 1998 m.

Šiandien Vilkija - tai miesto teises turinti gyvenvietė, apylinkių seniūnijų centras. Pagrindiniai vietos gyventojų verslai yra žemės ir miškų ūkis, gyventojų aptarnavimas, prekyba, siuvimas, automobilių techninė priežiūra. Gyvybės miestui įkvepia A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus, rengiantis parodas, koncertus, plenerus, edukacines programas. Prieš keletą metų pradėta gaivinti Nemuno pakrantė. Veikia paplūdimys, tinklinio aikštelė, valtinė, upės krantus jungia keltas.

Vilkija yra savitas kalnų miestas, urbanistikos paminklas, kurio unikaliam pavidalui ir raidai per šimtmečius įtakos turėjo ne tik pakilimai ir nuosmukiai, administraciniai pertvarkymai ir geografinė padėtis, bet ir gamtinės sąlygos, o ypač - Nemuno upės vanduo.

Vilkijos krašto žemėlapį buvo nuspręsta sukurti kaip vizualinį miesto identitetą, kuris savyje užkoduotų ir atlieptų tiek esamas Vilkijos krašto vertybes (gamtines, kultūrines ir dvasines), tiek istorijas, mitus, legendas, veiktų tarsi kelionė po vietos istoriją, pasakojimus ir dabartį tiek vietos gyventojams, lankytojams, tiek užsienio svečiams.

"Kūrinys dvilypis - tai ir informacinis žemėlapis, padedantis lengviau orientuotis, ir meno kūrinys. Miesto planas užima tik dalį viso paveikslo erdvės, visa kita yra miesto istorijos, faktai. Žemėlapį reikėtų skaityti kaip knygą," - taip savo kūrinį pristatė menininkas, grafikas Egidijus Rudinskas.

Su menininko E.Rudinsko pagalba toliau bus kuriamas ir miesto įvaizdis: grafikas ruošia meninius ženklus, logotipus Vilkijos kultūros centrui, mėgėjų teatrui "Vizija", miesto bibliotekai bei Juškų etninės kultūros muziejui, o jo sukurtą žemėlapį planuojama pritaikyti žmonėms, turintiems regėjimo negalią, papildyti jį interaktyviais elementais.

Projektas "Šiuolaikinės seniūnijos" yra "Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022" dalis. Tai proga įvairioms Kauno rajono bendruomenės susitelkti vienam tikslui.

Gyventojų skaičius

Gyventojų skaičiaus kaita Vilkijoje:

Vilkija išsidėsčiusi dalinai ant kalno, dalinai nuostabaus grožio lygumoje. Užstatytas trobesiais. Jame yra 200 įvairios paskirties statinių. Kai kurie jų atrodo labai gerai suręsti, bet visi - mediniai. Dalis jų priklauso lietuviams krikščionims, dalis - žydams, kurie čia turi savo sinagogą, keletą svečių namų, karčiamų ir keletą parduotuvėlių, tokių kaip uolektinių (prekės pardavinėjamos uoklekčiais, - vert. pastaba), bei prieskoninių prekių. Lietuviai - dirba žemę, tuo tarpu žydai - užsiima prekyba.

tags: #vilkijos #gyvenamosios #vietos #paminejimas