Vilma Gamyklos Patalpų Nuoma Vilniuje: Apžvalga ir Atsiliepimai

Šiaulių rajono savivaldybė kryptingai optimizuoja savivaldybei priklausančio turto valdymą, siekdama sumažinti išlaidas, racionaliai naudoti pastatus ir užtikrinti patogesnes paslaugas gyventojams. Vienas iš tokių objektų, siūlančių patalpas nuomai, yra buvusi "Vilma" gamykla Vilniuje, Žirmūnų gatvėje. Šiame straipsnyje apžvelgsime šios vietos privalumus ir galimus trūkumus, remiantis prieinama informacija.

Išnuomojamos administracinės ofiso patalpos Žirmunų g., Vilnius (buvusi “VILMA” gamykla) pastate pirmame aukšte. atskiri ofisai. Pirmas ofisas kv.m., antras - + kv.m per du aukštus (su atskiru kabinetu) , trečias - + kv.m. - rusyje. Atskiri iėjimai iš lauko pusės (Žirmunų g.), autonominis dujinis šildymas, atskira vėdinimo sistema, karštas vanduo, san.mazgas bendras trims ofisams, plastikiniai langai, kompiuteriniai tinklai, signalizacija, patogus privažiavimas, automobilių stovėjimo aikštelė yr air rakinama aikštelė. Be baldų. Po kapitalinio remonto.Kaina: Lt/kv.m. + Pelno mokestis % + komunalinės paslaugos.

Patalpų Aprašymas ir Privalumai

• Vieta: Žirmūnų gatvė, Vilnius, patogi lokacija su geru susisiekimu.
• Aukštas: Pirmas aukštas, taip pat yra patalpos rūsyje.
• Patalpos: Atskiri ofisai, įvairaus dydžio (nuo mažesnių iki didesnių per du aukštus).
• Įėjimai: Atskiri įėjimai iš lauko pusės (Žirmūnų g.).
• Šildymas: Autonominis dujinis šildymas.
• Vėdinimas: Atskira vėdinimo sistema.
• Patogumai: Karštas vanduo, san. mazgas bendras trims ofisams.
• Techninė įranga: Plastikiniai langai, kompiuteriniai tinklai, signalizacija.
• Parkavimas: Patogus privažiavimas, automobilių stovėjimo aikštelė ir rakinama aikštelė.
• Būklė: Po kapitalinio remonto, be baldų.

Galimi Trūkumai

• Kaina: Lt/kv.m. + Pelno mokestis % + komunalinės paslaugos (reikia tikslinti konkrečias kainas).
• San. mazgas: Bendras trims ofisams gali būti nepatogus kai kurioms įmonėms.
• Baldai: Patalpos be baldų, todėl reikės papildomų investicijų įrengimui.

Atsiliepimai ir Nuomonės

Deja, konkrečių atsiliepimų apie "Vilma" gamyklos patalpų nuomą internete rasti nepavyko. Tačiau, remiantis bendraisiais principais, galima daryti prielaidas:

• Privalumai: Gera lokacija, patogus susisiekimas, atnaujintos patalpos.
• Trūkumai: Galimai didesnė kaina, bendras san. mazgas, patalpų įrengimo išlaidos.

Prieš priimant sprendimą dėl patalpų nuomos, rekomenduojama:

1. Apsilankyti vietoje ir apžiūrėti patalpas.
2. Pasitarti su kitomis įmonėmis, kurios nuomojasi patalpas šioje gamykloje (jei tokių yra).
3. Įvertinti savo įmonės poreikius ir galimybes.

Sandorių Rinka Karantino Metu

Susidariusi situacija dėl COVID-19 protrūkio kelia daug neužtikrintumo ir iššūkių daugelyje rinkų. Susijungimų ir įsigijimų (angl. Mergers & Acquisitions) sektorius taip pat ne išimtis. Sandorių rinkos pokyčiai drastiški. Tačiau tai ne pirmoji krizė. Nuo karantino pradžios iki balandžio vidurio „Verslo žiniose“ buvo paskelbta apie 10 Lietuvoje sudarytų sandorių. Ir tai tik viešai atskleisti sandoriai, kurių įprastai būna mažiau nei konfidencialių. Žinoma, nemaža dalis jų užbaigti iš inercijos, tęsiant anksčiau pradėtas derybas ir įgyvendinant dar prieš karantiną pasirašytas sutartis. Tačiau teigti, kad sandorių rinka visiškai sustojo, negalima.

Nuo karantino pradžios su komanda padėjome klientams įgyvendinti tris reikšmingus sandorius, iš kurių vienas buvo paskelbtas viešai („Avia Solutions Group“ įsigijo „Bluebird Nordic“). Šiuo metu, kai taikomi judėjimo ir valstybės institucijų darbo laiko ribojimai bei skatinama socialinė distancija, sandorių sudarymas vyksta kitaip, tačiau susiklosčiusios aplinkybės didesnių sunkumų nesukelia. Geriausia, ką galėjome padaryti šiuo metu, tai į pasikeitimus reaguoti operatyviai. Nuotoliniu būdu bendraujame su klientais, finansų patarėjais, valstybės institucijomis bei imamės visų priemonių, kad būtų užtikrinti klientų interesai ir saugumas, o sandoriai sėkmingai įgyvendinti.

Technologijų dėka turime galimybę sandorius sudaryti greitai ir paprastai. Derybas vedame naudodamiesi elektroninės komunikacijos priemonėmis. Naudojame Zoom, Microsoft Teams. Dokumentus vienu metu redaguoja kelios šalys, naudodamos Cloud serverius, Sharepoint ar Contract.One. Dokumentus tvirtiname apsikeisdami skenuotomis kopijomis ar pasirašydami el. parašais DocuSign, GoSign.lt, DigiDoc4 ar panašiose platformose.

Į pagalbą pasitelkiame dronus, kad klientas galėtų apžiūrėti (angl. on-site visits) ketinamą įsigyti objektą, pvz., gamyklą, pastatus, jėgainę ir pan. Panašios priemonės, kurios sumažins fizinį kontaktą, tikėtina, ateityje tik populiarės.

Įvairiausių sričių specialistai akcentuoja, kad pasibaigus COVID-19 pandemijai, sugrįšime į kitokį pasaulį. Ir toks sugrįžimas vyks pamažu. Kai kurie įprasti dalykai bus pasikeitę neatpažįstamai. Įmonių susijungimų ir įsigijimų rinka dar rodo gyvybės ženklus. Neabejotina, kad po COVID-19 sandorių specifika bus pasikeitusi. Visų pirma, galime tikėtis investicijų sveikatos apsaugos ir farmacijos srityje. Pandemija šias industrijas palietė nežymiai, bet parodė silpnąsias vietas. Taip pat po krizės dėsninga tikėtis, kad padaugės turto, kurį savininkai bus priversti parduoti už žemesnę kainą (angl. distressed assets). Tai gali būti ir nekilnojamasis turtas, įmonių akcijos, įranga, perleidžiamos didelės vertės tiekimo sutartys.

Jau dabar galima matyti ir pranešimų, kad Lietuvoje veikiantiems fondams šiuo metu tikras darbymetis. Turimoms portfelio bendrovėms dėliojamos strategijos laikotarpiui po karantino, taip pat vertinami potencialūs įsigijimai. Tai rodo, kad nuslūgus COVID-19 spaudimui ekonomikai, investicijos netruks sugrįžti. Pandemija praeis.

Visus šių milijonierių verslus sieja bendras bruožas - nei vienas neapsiriboja veikla tik Lietuvoje. ISM Executive School vyr. konsultantas, mokymo programų vadovas, ISM Inovacijų bazės vadovas Ugnius Savickas teigia, kad prie dabartinės verslo ekosistemos ir komunikacijos galimybių, negalvoti apie globalumą, būtų savižudybė.

„Lietuvoje mes turime labai lokalią rinką. Labai santūrius ir konservatyvius vartotojus, kurie ne visada išdrįsta pabandyti naujoves. Reikia ieškoti vartotojų, kurie patys yra inovatoriai. Tai yra įvairiausių priežasčių, kaip verslininkai turi mąstyti geografine prasme neribotai apie visą planetą ir, tikriausiai, tokie tik ir pasiekia rezultatų“, - sako verslo konsultantas.

Pasak jo, normalu ir tai, kad verslas apskaičiavęs pastangų ir rezultatų balansą keliasi į tas šalis, kur tą patį ar net geresnį rezultatą gali pasiekti greičiau, su mažiau žmonių. Be to gamyba, nukreipta į mastą. O Lietuvos rinka, būtent tiems stambiesiems verslininkams, per maža.

„Tai mūsų istorinė rinkos praeitis. Lietuvoje prieš dešimtų prasidėjo tokie verslai kaip statyba, gamyba. Ten sukaupėm žinių. Lazeriuose ir visur kitur mes, pasauliniu mastu žiūrint, esame pradinukai. Taip, mes tose srityse turime labai solidžių intelektinių žinių, bet neturim dar masto. Nes tas pozicijas rinkose yra užėmę jau seniau tą darantys rinkos senbuviai. Tam tikrus verslus iš šio topo dabar išstumti neįmanoma, nebent juos kas nors nupirks ar jie susijungs. Antra vertus, tų vienadienių milijonierių gali dar išlįsti ir pasirodyti, jei koks startuolis pritrauks daug investicijų. Jog būtum milijonieriumi, reikia subręsti. Tai tas nuoseklumas arba buvimas, tegu ir turtingo ar didelio verslo savininku, nepasidaro per vieną naktį. Norėčiau manyti, kad svarstyklės kažkiek keisis ir bus judama link tų naujų industrijų, tačiau pagal vartojimo masiškumą ir visos planetos poreikius, man atrodo, kad dar ne vienas topas labai drastiškai nesikeis“, - įvertina verslo konsultantas.

Viskas priklausys ar tradiciniai verslai sugebės tinkamai į savo veiklą integruoti naująsias technologijas. Patys verslininkai pabrėžia, kad ne vien viskas priklauso nuo rinkos dydžio. Svarbu ir teisinė sistema, kuri, anot kai kurių, Lietuvoje itin prasta.

„Mokesčiai Lietuvoje aukščiausi Europoje. Valstybė visiškai nekreipia dėmesio. Tikra negerėjo sąlygos nuo 1990 metų. Aš manau, kad per tą laiką tik daugiau biurokratų atsirado daugiau. Ypatingai visos finansinės ataskaitos neadekvačios. Reikia paruošti daugybę visokių ataskaitų, o valdininkai patys sėdi ir nieko nedaro, tik tikrina ar įmonės jiems duoda ataskaitas. Mažai įmonei ir sąlygos nelygios visiškai. Vieni gali neimti PVM, kiti privalo imti PVM. Tie, kurie moka mokesčius, juos tikrina visą laiką, tie kurie nemoka, jų ir netikrina, nes patys sako, na ką tu iš jų paimsi“, - kritikos teisinei sistemai negailėjo milijonierius verslininkas Benas Gudelis.

Jis tvirtai teigia, jei dirbtų tik Lietuvoje, tikrai emigruotų. Pašnekovas sako, kad Lietuvoje vyksta genocidas, už kurį atsakinga visa valdžia - nuo prezidentės ir žemyn. Reikia tokių struktūrinių reformų kaip seimo narių skaičiaus sumažinimas, PVM atstatymas iki 18 proc.. Nes apie tai tik kalbama, žadama, bet nieko nedaroma. B. Gudelio teigimu valdžios suinteresuotumas yra gauti kyšį, o ne padėti. To kitose šalyse nėra.

„Jie žymiai kitaip bendrauja, pergyvena, kad šalyje reikia sukurti darbo vietas. Niekas nebėga iš Airijos, nes ten yra sąlygos. Į Airiją net amerikiečių kompanijos bėga, kaip „Apple“, „Google“, nes sąlygos geresnės. Tai dėl to ir prasidėjo vajus Amerikoje, kad gerintų sąlygas, jog verslas nebėgtų. O Lietuvoje niekas tuo nesirūpina, jiems labiau rūpi kokia partiją kokią ministeriją užims, o kad Seimo narių dvigubai daugiau negu turėtų būti, niekas apie tai nekalba“, - tv3.lt portalui sakė jis.

Jis kritikuoja ir tai, jog ministerijos įkurtos senamiestyje, kur yra brangus NT, kurį būtų galima išnuomoti verslui. Ir iš šios valdžios per daug nesitiki, nes visos valdžios pažada aukso kalnus, tačiau to ko reikia, neįvykdo.

Apačioje pateikiamas turtingiausiųjų Lietuvos verslininkų penkiasdešimtukas. Reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis. Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys.

LSIK - tai ekspertinis tarpsektorinis socialinių inovatorių tinklas, siekiantis daryti sisteminį poveikį visuomenei, įgalinti ją transformuotis, kurti kartu ir ieškoti naujų bei veiksmingų socialinių problemų sprendimų. „Mūsų darbo tiesioginis tikslas - ruošti kvalifikuotus darbuotojus statybų sektoriui. Tad daugiausiai ir bendraujame su žmonėmis bei įmonėmis, kurių interesai panašūs. Pasaulis platus - visko neaprėpsi. Bet štai į bendravimo ratą netikėtai įkrenta žmonių iš kitų sferų, ir tada supranti, kad kartais reikia į aplinką pažvelgti kitų akimis. Lietuvos socialinių inovacijų klasterio veikloje tokių kartais netikėtų, bet prasmingų jungčių - daug. „Tam, kad gebėtume pažvelgti į nuolat kylančius socialinius iššūkius ne kaip į problemas, bet kaip į atsiveriančias galimybes, turime ieškoti naujų bendradarbiavimo ir veikimo būdų.

Sensoriniai jungikliai tikrai atrodo moderniai ir gali suteikti elegantišką estetinį vaizdą. Vis dėlto, atkreipkite dėmesį, kad jie gali reaguoti į drėgnus pirštus arba reikalauti tam tikrų programavimo funkcijų, kas galbūt nėra visada praktikuojama kasdien.

Jūsų pasirinkimas tarp Vilma ir Jung gamintojų yra geras. Vilma yra vietinis gamintojas ir dažnai siūlo gerą kokybės ir kainos santykį. Jung siūlo aukštos kokybės produktus, o LS990 serija pasižymi minimalistiniu dizainu ir aukštų standartų kokybe.

Pasirinkdami jungiklius, atkreipkite dėmesį į jų dizainą ir stilistinį suderinamumą su bendru interjero dizainu.

Įsitikinkite, kad pasirinkti jungikliai yra lengvai montuojami ir nereikalauja specialios priežiūros. Kreipkitės į specializuotas parduotuves arba pasitarkite su interjero dizaineriais, kad įsitikintumėte, jog jūsų pasirinkimas atitinka visus jūsų lūkesčius bei poreikius.

tags: #vilma #gamykla #patalpu #nuoma