Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija nagrinėjo bylą, susijusią su antstolio veiksmais nurašant lėšas iš turto, kuriam buvo taikytas turto areštas baudžiamojo proceso tvarka. Ši byla atskleidė svarbius Civilinio proceso kodekso (CPK) ir kitų teisės aktų taikymo aspektus, susijusius su lėšų išieškojimo tvarka ir antstolių atsakomybe.
Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK 689 straipsnio 5 dalį. Esant duomenų apie skolininko lėšų areštą Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nustatyta tvarka, antstolio nurodymas priverstinai nurašyti skolininko lėšas turėjo būti sustabdytas ir nevykdomas. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad, esant pritaikytam lėšų areštui baudžiamojo proceso tvarka, yra galimas apribotų lėšų nurašymas, netinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.
Kadangi nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl lėšų išieškojimo tvarkos, o iki 2020 m. sausio 1 d. galiojęs CPK 755 straipsnis reglamentavo tik teismo nuosprendžio, nutarties ar nutarimo dėl konfiskuoto turto realizavimo tvarką, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos, tai nagrinėjamu atveju šis iki 2020 m. sausio 1 d.
Sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos Civilinio kodekso (CK) normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta ir ieškovas šių aplinkybių neginčija, kad ieškovas su antstoliu nebendradarbiavo, vykdymo proceso eiga aktyviai nesidomėjo, jokių dokumentų, prašymų neteikė, antstolio veiksmų neskundė. Be to, ieškovas taip pat yra savo darbdavės atstovas, jis pats vykdė išskaitas iš savo darbo užmokesčio, o darbo užmokesčio likusią po išskaitų dalį pervesdavo į banko sąskaitą, žinodamas, kad ji yra areštuota, o joje esančios lėšos nurašomos per PLAIS.
Toks ieškovo elgesys, kai jis, tinkamai informuotas apie pradėtą vykdymo procesą ir žinodamas apie jam taikomas priverstinio vykdymo priemones, nebendradarbiauja su antstoliu, neatsiskaito su išieškotoju, negali būti vertinamas kaip sąžiningas.
Kiti Teismo Aspektai Nagrinėtoje Byloje
Be antstolio veiksmų vertinimo, LAT nutartyse buvo paliesti ir kiti svarbūs teisiniai klausimai:
- Preliminariojoje sutartyje nustatytų netesybų priteisimas:
Patirtus nuostolius vertinant kaip negautas pajamas arba patirtas išlaidas (turto sumažėjimą), spręstina pagal tokius kriterijus: ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.
Tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai.
- Rangovo pareiga vykdyti statybos darbus pagal statinio techninį projektą:
Apeliacinės instancijos teismas tyrė ir vertino subrangovės veiksmų atitiktį techniniam projektui, šį klausimą kėlė ieškovė apeliaciniame skunde, todėl tai nėra apeliacinio skundo ribų peržengimas.
Neišnagrinėjęs šio klausimo, apeliacinės instancijos teismas nebūtų įvertinęs visa apimtimi apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrįstumo.
- Šalių sutartos netesybos:
Vadovaujantis sutarties laisvės principu, šalys turėjo teisę susitarti dėl netesybų už prievolės pateikti garantinį arba laidavimo raštą nevykdymą, toks susitarimas pats savaime nelaikytinas pažeidžiančiu CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsniuose įtvirtintus principus.
Būtent pasitelkiant netesybų mažinimo institutą užtikrinama, kad netesybos netaptų priemone vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.
- Asmeninio ūkio žemės įsigijimas:
Kadangi, atsakovės atstovams savo pareigas atliekant tinkamai, praėjus 3 mėnesiams nuo Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymo priėmimo jau turėjo būti sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys ir ginčo žemės sklypai turėjo būti perduoti ieškovės nuosavybėn, tai, šių sutarčių nesudarius dėl atsakovės neveikimo, ieškovei negalima taikyti iš to kylančių neigiamų padarinių.
- Skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas:
Tiek teisiniai, tiek socialiniai vaiko teisių apsaugos aspektai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, dėl to įstatyme įtvirtinta, jog visos institucijos, užtikrinančios vaiko teisių apsaugą, privalo tarpusavyje bendradarbiauti.
Šios bylos analizė atskleidžia sudėtingą teisinių klausimų spektrą, susijusį su vykdymo procesu, sutartinėmis prievolėmis ir vaiko teisių apsauga. Teismų praktika šioje srityje yra nuolat tobulinama, siekiant užtikrinti teisingą ir efektyvų teisinių ginčų sprendimą.
Kaip išsimokėti sau dirbant MB?
Šalių sutartos netesybos, esant atitinkamam ieškovės reikalavimui, teismo galėtų būti mažinamos nustačius, kad jos, atsižvelgiant į prievolės pobūdį ir kitas aplinkybes, yra akivaizdžiai per didelės. Būtent pasitelkiant netesybų mažinimo institutą užtikrinama, kad netesybos netaptų priemone vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, teismas neturi teisinio pagrindo savo iniciatyva spręsti sutartimi nustatytų netesybų mažinimo klausimo ir kištis į sutartimi suderintą šalių valią, nebent šalių sudaryta sutartimi nustatytas netesybų dydis yra akivaizdžiai neprotingas.
Sprendžiant dėl ieškovės teisės įgyti ginčo žemės sklypus nuosavybėn, atsižvelgtina į šias aplinkybes: iki asmeninio ūkio žemės naudojimo pažeidimo nustatymo praėjo 20 metų nuo to laiko, kai ieškovė buvo pripažinta atitinkančia asmeninio ūkio žemės įgijimo sąlygas; valstybės institucijos ne kartą pateikė rašytines išvadas apie ieškovės atitiktį įstatyme nustatytoms sąlygoms dėl žemės perleidimo sandorio su ja sudarymo galimumo ir priėmė administracinius aktus, kuriais nusprendė žemę ieškovei parduoti; atsakovė, priėmusi sprendimą parduoti ginčo žemės sklypus ieškovei, nesilaikė teisės aktuose nustatytos griežtos tvarkos ir terminų bei neinformavo ieškovės apie jos teisę sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Dėl to faktas, kad ieškovė 2013-2015 žemę suteikė naudotis kitam asmeniui, nelaikytinas turinčiu įtakos jos teisei sudaryti žemės įsigijimo sutartį.
Tai reiškia, kad institucijos, spręsdamos įvairius su tėvų valdžios įgyvendinimu susijusius klausimus, turi keistis tarpusavyje turima informacija, veikti išvien ir atidžiai bei lygiavertiškai vertinti abiejų tėvų galimybes ir pastangas, kiekvienam iš jų skirti tolygų dėmesį, taip pat padėti tėvams geriau suvokti tėvų valdžios lygybės principo turinį, tinkamo jo įgyvendinimo naudą vaikui bei keisti požiūrį į netinkamą šio principo įgyvendinimą ir imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinta tėvų ir vaikų teisė į šeimos gyvenimo gerbimą.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad tokiais atvejais, kai nagrinėjant bylą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo paaiškėja, kad kyla klausimas dėl pereinamojo laikotarpio bendravimui su vaiku nustatymo pasitelkiant psichologus ar kitus specialistus, tačiau vaiko tėvai tarpusavyje nesikooperuoja ir neteikia konkrečių tokio klausimo sprendimo būdų arba jų teikiami pasiūlymai neatitinka geriausių vaiko interesų, teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, turėtų pasitelkdamas už vaiko teisių apsaugą atsakingas institucijas ir įstaigas nustatyti tokias aplinkybes ir teismo sprendime nurodyti konkrečias tėvų pareigas, susijusias su susitikimų su vaiku vieta ar psichologo pasitelkimu, o esant būtinybei, išspręsti ir tokių paslaugų apmokėjimo klausimą. Nagrinėjamu atveju, teismui nustačius įpareigojimą VVTAĮT Marijampolės skyriui parinkti ir organizuoti nurodytu laiku ieškovo ir dukters susitikimų vietą, pasirūpinti šeimos psichologo dalyvavimu šiuose susitikimuose, toks teismo sprendimas yra nekonkretus, sudarantis prielaidas jo nevykdyti, todėl neatitinka nurodytų reikalavimų.
Preliminariosios sutarties 4.4 punkto nuostatoje, įtvirtinančioje sąlygos dėl dalių atpirkimo įtraukimą būsimojoje pagrindinėje sutartyje, nurodyta, kad pareiga atpirkti akcijas atsakovui atsiras, jei pirkėjas pateiks pardavėjui raštišką reikalavimą. Taigi, net ir sudarius pagrindinę sutartį ir į ją įtraukus nurodytą sąlygą, pareigai atpirkti akcinio kapitalo dalis atsirasti būtina dar viena sąlyga - pirkėjo raštiškas reikalavimas. Toks reikalavimas priklausytų nuo pirkėjo valios ir (ar) kitų aplinkybių.
Teismai sprendė ginčą ne dėl projekto dalies vadovo D. K. atsakomybės, o dėl rangovės atsakomybės, lemiančios rangovės ir jos draudikės prievolę atlyginti žalą. Teismai nesprendė ir nepasisakė tiesiogiai dėl D. K. teisių ir pareigų atsiradimo, pakeitimo ar panaikinimo.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra verslininkės, turėjusios vienodas galimybes derėtis dėl Sutarties sąlygų ir turėjusios teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Byloje nenustatyta, kad Sutarties sudarymo metu ieškovė būtų buvusi priklausoma nuo atsakovės ir kad atsakovė būtų tuo nesąžiningai pasinaudojusi.
tags: #kaip #nurasyti #anstolio #konfiskuota #turta