Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prie Finansų ministerijos baigia diegti naują informacinę sistemą, kuri leis gyventojams patogiau užpildyti pajamų deklaracijas internetu. Violeta Latvienė, tuometinė inspekcijos viršininkė, teigė, kad jau artimiausiu metu gyventojai galės pradėti teikti deklaracijas elektroniniu būdu.
Elektroninis deklaravimas
Siekiant supaprastinti deklaravimo procesą, VMI viršininkės įsakymu buvo patvirtintos Gyventojų deklaracijų ir prašymų formų teikimo elektroniniu būdu taisyklės. Jose nustatyta visų formų gyventojų metinės pajamų deklaracijos ir jos priedų, metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos ir jos priedų, taip pat prašymo pervesti iki 2 procentų pajamų mokesčio sumos Lietuvos vienetams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, formos teikimo mokesčių administratoriui elektroniniu būdu tvarka.
Taisyklės nustato, kad asmens elektroniniu būdu pateikta deklaracija turės tokią pat juridinę galią, kaip asmens pasirašyta ir įprasta tvarka pateikta deklaracija. Asmuo, sėkmingai pateikęs deklaraciją elektroniniu būdu, neturės teikti mokesčių administratoriui šios deklaracijos popierinio formato.
Metines pajamų deklaracijas užpildyti internete neateidami į VMI galės gyventojai, kurie jau yra elektroninės bankininkystės klientai, nes jos įrankiai ir asmens identifikavimo priemonės bus naudojamos šiam reikalui. Gyventojai, kurie namuose ar darbo vietoje turi priėjimą prie interneto, bet nesinaudoja elektroninės bankininkystės paslaugomis, prieš pajamų deklaravimą elektroniniu būdu turės vieną kartą apsilankyti VMI padalinyje pagal gyvenamąją vietą ir pasirašyti su VMI sutartį. Joje reikės nurodyti, kaip deklaruotojas nori gauti informaciją iš VMI.
Kas privalo deklaruoti pajamas?
Be aukštas pareigas užimančių valstybės tarnautojų ir politikų bei jų šeimų narių, turinčių deklaruoti savo turtą, pajamas turi deklaruoti individualiai dirbantys, ūkininkai ir jų partneriai, gyventojai, kurie pernai gavo pajamų už parduotą turtą bei kitokių pajamų (taip pat ir užsienio valstybėse ar iš jų), už kurias pajamų mokestį paskaičiuoti ir sumokėti privalo patys gyventojai.
Neprivalo, bet gali deklaruoti pajamas gyventojai, kurie gavo tik su darbo santykiais susijusių pajamų (kitaip sakant, atlyginimą). Jiems reikia deklaruoti savo pajamas, jeigu jie nori susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio. Tokią galimybę turi gyventojai, jeigu jie nevisiškai pasinaudojo metine neapmokestinamų pajamų dydžio suma, kai mokėjo gyvybės draudimo įmokas, palūkanas už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti, mokėjo už studijas, kurias baigus įsigyjamas aukštasis išsilavinimas ir suteikiama kvalifikacija, doktorantūros ar meno aspirantūros studijas.
Mokesčių administravimo raida Lietuvoje
Mokesčiai, kaip juos nusako Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, yra mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Kiekvienos valstybės ekonominį pagrindą sudaro mokesčiai ir turimas turtas.
Lietuvoje pagrindinė mokesčių administravimo funkcija tenka Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Mokesčių pradžia Europoje
Europoje jau senovėje valstybės rinkdavo mokesčius. Juos galima buvo mokėti ne tik pinigais, bet ir gyvulių bandos, metinio derliaus dalimi arba darbo jėga. Vokietijoje mokesčiai šiandienine prasme egzistuoja jau nuo ankstyvųjų viduramžių. VIII a. Karolis Didysis įvedė bažnyčios mokestį - dešimtinę.
Mokesčių pradžia LDK
Iki XVI a. finansai buvo natūrinio pobūdžio. Pirmieji mokesčiai (rinkliavos) buvo dėkla (mokama augalininkystės produktais) ir mezliava (imama gyvulininkystės produktais). Didysis kunigaikštis gaudavo ir mokesčius, ir duokles. Valdant didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui, kai buvo pradėti kaldinti Lietuvos pinigai ir ypač XIV a. pabaigoje, natūriniam ūkiui peraugant į prekinį - piniginį ūkį, atsirado mokesčiai ir pinigais.
1591 m. įsteigtas iždo teismas, o 1613 m. įsteigiamas iždo tribunolas, veikęs iki 1764 m. Jis nagrinėjo mokesčių bylas, taip pat tikrino iždininko ataskaitas. Mokesčius nustatydavo Seimas.
Nepriklausomybės dvidešimtmetis
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1918 m., vienas pirmųjų oficialių dokumentų, kaip atsišaukimas į tautą, buvo Laikinosios Vyriausybės deklaracija, kurioje skelbiama: ,,Mokesčiai turi būti imami nuo turto (...). Juo didesnį kas turi turtą, juo didesnius turės mokėti mokesčius". 1918 m. lapkričio 11d. patvirtintas pirmasis finansų ministras advokatas Martynas Yčas. Jis buvo ir vyriausias mokesčių prižiūrėtojas.
Okupacijos metai
1940 m. birželio 15 d. prasidėjo Lietuvos okupacija. Po poros mėnesių Finansų ministerija pertvarkyta į Lietuvos TSR Finansų liaudies komisariatą. 1941 m. sausio 1 d. kapitalistiniams elementams nustatytas pajamų mokestis 4-60 proc., kooperatiniam sektoriui - 1-38 proc.
Mokesčių inspekcijos raida Nepriklausomoje Lietuvoje
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. balandžio 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 92 „Dėl valstybinių mokesčių inspekcijų". Jame numatyta Finansų ministerijos centrinio aparato struktūroje įkurti Valstybinę mokesčių inspekciją, panaikinus Valstybės pajamų skyrių, o miestų ir rajonų valstybines mokesčių inspekcijas įsteigti vietoj vykdomųjų komitetų finansų skyrių.
1995 m. spalio 1 d. įsteigta valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - kaip atskiras juridinis asmuo. 2004 metais pirmą kartą įgyvendintas gyventojų pajamų deklaravimas, taip pat sukurta ir įdiegta elektroninio deklaravimo sistema. 2004 m. balandžio 13 d. priimtas naujas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.
Mokesčių Administracijos Vadovybė
Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje 1918 m. lapkričio 11 d. patvirtintas finansų ministras advokatas Martynas Yčas. Jis buvo vyriausias mokesčių prižiūrėtojas (1918.11.11. - 1919.03.05), vienas pirmųjų Lietuvos bankininkystės ir pramonės kūrėjų.
Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybinei mokesčių inspekcijai vadovavo:
- Vytautas Jurna (1990.04.18 -1991.05.01)
- Jonas Lionginas (1991.05.01-1994.02.07)
- Stasys Čipkus (1994.02.01 -1995.03.13)
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vadovavo:
- Petras Navikas (1995.03.13-1996.06.06)
- Antanas Nesteckis (1996.07.08 - 1996.12.31)
- Nijolė Pitrėnienė (1996.12.31-1998.12.31)
- Jaunius Žiogas (1999.03.29-1999.07.23)
- Artūras Bakšinskas (1999.09.06-2000.07.20)
- Henrikas Tamulis (2000.07.20-2000.10.23)
- Mindaugas Strumskis (2000.10.23-2002.05.31)
- Jurgis Gurauskas (2002.06.03-2002.09.05)
- Violeta Latvienė (2002.09.05-2005.07.27)
- Modestas Kaseliauskas (2005.10.04 iki 2014.06.30)
Svarbiausios datos
Štai keletas svarbiausių datų Lietuvos mokesčių administravimo istorijoje:
- 1918 12 26 Laikinosios Vyriausybės deklaracija, kurioje kalbama apie mokesčių dydį.
- 1919 01 23 Mokesčių įsakymas - pirmasis Nepriklausomos Lietuvos dokumentas, reglamentuojantis mokesčių sumokėjimą pokariniu laikotarpiu, siekiant išvengti suirutės.
- 1919 11 14 Įstatymas apie valstybės Mokesnių Imamąją Tvarką, reglamentuojantis mokesčių administravimą, dabartinio MAĮ pirmtakas.
- 1919 11 30 Įstatymas apie pridedamąjį valstybinį mokesnį nuo prekybos ir pramonės įstaigų, atitinkantis šiandieninio PVM įstatymo priėmimą.
- 1922 08 16 Piniginio Vieneto įstatymas - įvedamas litas.
- 1940 06 15 Prasidėjo Lietuvos okupacija.
- 1990 04 10 Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 92 „Dėl valstybinių mokesčių inspekcijų".
- 2004 Pirmą kartą įgyvendintas gyventojų pajamų deklaravimas, taip pat sukurta ir įdiegta elektroninio deklaravimo sistema.
Ši informacija suteikia išsamų vaizdą apie Violetos Latvienės veiklą VMI, elektroninio deklaravimo sistemos įdiegimą ir mokesčių administravimo raidą Lietuvoje.
VMI viršininkės įsakymu jau patvirtintos Gyventojų deklaracijų ir prašymų formų teikimo elektroniniu būdu taisyklės. Jose nustatyta visų formų gyventojų metinės pajamų deklaracijos ir jos priedų, metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos ir jos priedų, taip pat prašymo pervesti iki 2 procentų pajamų mokesčio sumos Lietuvos vienetams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, formos teikimo mokesčių administratoriui elektroniniu būdu tvarka.
Valstybinėje mokesčių inspekcijoje laukiama, kad tokių interesantų gerokai padaugės jau antrojoje kovo pusėje. 2003 metų pajamų deklaracijas gyventojai turėjo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai iki tų metų gegužės 1 dienos. Preliminariais vertinimais, galėjo būti apie 1,5 milijono tokių žmonių. V. Latvienė informavo, kad kol kas deklaracijas yra pristačius apie 6 tūkst. asmenų.
tags: #violeta #latviene #turto #deklaracija