Teisinė atsakomybė už apleistų pastatų turto grobstymą Lietuvoje

Apleisti pastatai Lietuvoje neretai tampa traukos centru asocialiems asmenims, o kartais ir nusikaltėliams, kurie siekia pasipelnyti iš svetimo turto. Tokie veiksmai yra neteisėti ir už juos numatyta teisinė atsakomybė.

Apleistas pastatas Detroite. Šaltinis: Vikipedija

Teisinė bazė

Lietuvos teisės aktai numato įvairias atsakomybės formas už neteisėtą įsibrovimą į svetimą teritoriją ir turto grobstymą:

  • Administracinė atsakomybė: Už smulkius pažeidimus, tokius kaip neteisėtas įėjimas į apleistą pastatą, gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
  • Baudžiamoji atsakomybė: Jei įsibrovimas įvykdomas įsibraunant į patalpą ar padarant didesnę žalą, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Atsakomybė už turto grobstymą

Turto grobstymas iš apleistų pastatų gali būti kvalifikuojamas kaip vagystė, o už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Priklausomai nuo pagrobto turto vertės ir kitų aplinkybių, gali būti skiriamos įvairios bausmės: nuo baudos iki laisvės atėmimo.

Prevencinės priemonės

Siekiant sumažinti turto grobstymo iš apleistų pastatų riziką, rekomenduojama:

  • Užtikrinti tinkamą pastatų apsaugą (užrakinti duris, uždengti langus ir pan.).
  • Informuoti policiją apie pastebėtus įtartinus asmenis ar veiksmus.
  • Bendradarbiauti su vietos bendruomenėmis, siekiant užtikrinti didesnį saugumą.

Svarbu pažymėti, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Asmenys, įsibrovę į apleistus pastatus ir pagrobę turtą, privalo atsakyti už savo veiksmus pagal įstatymus.

Informacinis stendas. Šaltinis: VDI

Statistika ir faktai

Kauno rajone sumažėjo nusikaltimų.

2013-2020 m. pagal Finansų ministerijos sudarytą gyvenimo kokybės indeksą (GKI) pirmoje vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė su 0,871 siekiančiu indeksu, kai šalies vidurkis buvo 0,55. Antroje vietoje - Kauno m. savivaldybė (0,718), trečioje - Klaipėdos m. (0,692), ketvirtoje - Neringos (0,691), penktoje - Kauno rajono savivaldybė (0,674). Iš šių penkių savivaldybių labiausiai GKI 2013-2020 m. padidėjo Kauno rajono savivaldybėje (61 proc.), mažiausiai - Vilniaus miesto savivaldybėje (37 proc.).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nustatė, kad Kauno rajone Užliedžių seniūnijoje nelegaliai pastatyta 12 namų. Už tai jam gresia iki 30 tūkstančių eurų bauda.

Gyvenimo kokybės indeksas Lietuvoje (2013-2020 m.)

Savivaldybė Gyvenimo kokybės indeksas Pokytis (%)
Vilniaus m. 0,871 37
Kauno m. 0,718 -
Klaipėdos m. 0,692 -
Neringos 0,691 -
Kauno rajono 0,674 61

tags: #turto #gropstymas #is #apleistu #pastatu