Nesutikimas Būti Įvaikintam Tarptautiniu Mastu: Teisiniai ir Socialiniai Aspektai Lietuvoje

Šeima - tai pagrindinė visuomenės ląstelė, kuriai turi būti suteikta reikiama apsauga ir pagalba. Vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas pilnoje šeimoje, jausdamas meilę, laimę, ir supratimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje sakoma, kad vaikas turi teisę augti savo šeimoje, tačiau dėl objektyvių aplinkybių kartais vaikai netenka savo šeimos aplinkos ar dėl savo interesų negali tokioje aplinkoje būti, tuomet vaikams turi būti suteiktas atitinkamas priežiūros būdas: globa (rūpyba šeimoje), institucinė priežiūra ar įvaikinimas.

Vaikams reikia suteikti galimybę gyventi šeimoje, augti meilės, supratimo, sėkmes atmosferoje. Vaikų poreikis augti šeimoje pripažįstamas daugelyje pasaulio šalių ir tai leidžia įvaikinimo santykiams vystytis tarptautiniu mastu. Tarptautinio įvaikinimo pranašumas yra tik tuomet, kai vaiko negalima perduoti globai ar įvaikinti toje šalyje, iš kurios vaikas kilęs, šeima jam randama kitoje valstybėje.

Šio darbo tikslas: išsiaiškinti reikalavimus, kurie yra keliami tarptautiniam įvaikinimui, aptarti tarptautinio įįvaikinimo sąlygas bei tvarką.

Teisinis Reglamentavimas

CK 3.224 str. reglamentuoja įvaikinimo galimybę užsienio valstybės piliečiui. Laikantis šioje normoje išdėstyto reikalavimo, užsienio valstybės piliečiui, įvaikinančiam vaiką, taikomos šio kodekso 3.209 - 3.221 sstr. nustatytos taisyklės. Įvaikinamasis yra vaikas, kuris laikinai ar visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali tokioje aplinkoje būti.

CK 3.209 straipsnis įvardija, kokius vaikus leidžiama įvaikinti. Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamų vaikų sąrašą, išskyrus atvejus, kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas arba kai įvaikinamas vaikas, gyvenantis įvaikintojo šeimoje. Tiek lietuviams ir užsieniečiams, norintiems įsivaikinti, visų pirma imperatyviai reikalaujama, kad įvaikinamas būtų tik vaikas, įtrauktas į įvaikinamų vaikų sąrašą.

Net, jeigu norimas įvaikinti vaikas ir yra įįtrauktas į sąrašą, užsienietis galės įsivaikinti tik jei per šešis mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti sąrašą nebuvo Lietuvos Respublikos piliečių prašymų įvaikinti ar globoti minėtąjį vaiką. Taigi 3.209 straipsnis, antrosios dalies nuostata ne tik suteikia teisę įvaikinti tik tam tikrus vaikus, bet ir suteikia pirmenybę Lietuvos Respublikos piliečiams įsivaikinti Lietuvoje vaiką užsieniečių atžvilgiu.

CK nustato, kad įvaikinti leidžiama tik ne jaunesnius kaip trijų mėnesių vaikus. Tačiau į tai, kad CK nustato minimalią trijų mėnesių amžiaus, nuo kurio galimas įvaikinimas, ribą, galima pažvelgti ir ne tik iš įvaikinančių tėvų pozicijos. Matyt, ttokia nuostata buvo sąlygota pagrindinio įvaikinimo principo, bylojančio, kad įvaikinimas galimas tik vaiko interesais. Tikimasi, kad per pirmuosius kūdikio mėnesius tikrieji tėvai dar gali atsiimti kūdikį.

Paminėtina ir CK 3.209 str. 6 dalies nuostata, įtvirtinanti dar vieną išimtį iš bendrosios taisyklės, kad brolius ir seseris būtina įvaikinti kartu - numatyta, jog vaikai gali būti išskirti, kai dėl įvairių aplinkybių broliai ir seserys jau buvo išskirti ir nėra galimybių užtikrinti jų gyvenimą kartu. Minėtos išimties prasme svarbu įsitikinti, kad nėra galimybių tokius vaikus apgyvendinti kartu. Įvaikinti brolius ir seseris, ypač jei jų yra keli, yra labai problemiška, tačiau išimtis gali būti leistina iš vienos šeimos įvaikinant ne mažiau kaip du vaikus.

Nacionaliniai Įstatymai ir Pilietybės Svarba

Nacionaliniai įstatymai teisę įvaikinti sieja su pilietybe - LR piliečiams suteikiama pirmenybė prieš kitus įvaikintojus, jeigu norima įvaikinti tą patį vaiką. Pažymėtina, kad CK nustato reikalavimus, taikomus įvaikinantiems asmenims. Jie taikomi ir Lietuvos piliečiams, ir užsieniečiams.

Nustatytas yra maksimalus amžius, iki kurio dar galima įvaikinti, - penkiasdešimt metų. Tačiau dėl mmaksimalaus amžiaus CK nuostata yra gana lanksti, pripažįstanti teismui teisę išimtiniais atvejais leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims. Galimybę išplėsti įvaikinančių asmenų amžiaus ribą galėtų paaiškinti CK nuostata, jog asmenys turi būti tinkamai pasirengę įvaikinti. Tai reiškia, kad, jeigu teismas mano, kad vyresni nei penkiasdešimties metų asmenys yra tinkamai pasirengę įvaikinti, amžiaus riba gali būti padidinama.

CK nustato, kad teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais ši teisė suteikiama nesusituokusiems asmenims ar vienam iš sutuoktinių. CK reglamentuoja, kokiems asmenims teikiama pirmenybė vaikinti. Jeigu tą pati vaiką nori įvaikinti keli įvaikintojai, pagal vieną iš sąlygų pirmenybės teisę turi sutuoktiniai. To paties vaiko negali įvaikinti nesusituokę asmenys. Asmenų, norinčių įsivaikinti, apskaitą, tvarko valstybinė įvaikinimo institucija. Vaiko teisių apsaugos tarnybos sudaro aasmenų, pageidaujančių įvaikinti, ir vaikų, galimų įvaikinti, sąrašus. Šios apskaitos tikslas - kontroliuoti įvaikinimą.

Pagal CK 3.210 straipsnio ketvirtąją dalį neleidžiama įsivaikinti asmenims, jeigu jie teismo yra pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais. Esmines tarptautinio įvaikinimo sąlygas ir procedūras nustato Vaiko teisių konvencija. Visi dokumentai, reglamentuojantys tarptautinį įvaikinimą, imperatyviai reikalauja, kad asmenys, valstybinės ar kitos institucijos, kurių sutikimas įvaikinant yra būtinas, pradėdamos įvaikinimo procedūrą, turėtų galimybę gauti teisininkų konsultacijas ir informaciją apie sutikimo įvaikinti pasekmes.

Sutikimai ir Išimtys

CK reglamentuoja, kad būtinas vaiko tėvu rašytinis sutikimas. Pabrėžtina, kad labai svarbu, jog teismai patikrintų, ar sutikimas duotas sąmoningai, ar nebuvo poveikio jį davusių asmenų valiai, ar jie iš tiesų suprato įvaikinimo pasekmes. Lietuvoje sutikimas dažniausiai būna išankstinis, kai nenurodomas konkretus įvaikintojas. Tokie sutikimai duodami rūpybos ar globos institucijose, nes faktiškai čia pradedama rūpintis vaiku, kuris neteko savo šeimos aplinkos ar jos net nebuvo turėjęs.

Motinos sutikimas įvaikinti jos vaiką, jei šis yra reikalingas, turi būti pateiktas tik po vaiko gimimo. Tai yra labai svarbi įvaikinimo teisėtumo sąlyga, nes vienišos motinos dažnai atsisako auginti vaiką ir sutinka jį atiduoti įvaikinti dar šiam negimus ar netrukus po gimimo. CK reglamentuoja, jog tėvai savo duotą sutikimą įvaikinti gali atšaukti, jei dėl įvaikinimo nėra priimtas teismo sprendimas. Taigi išankstinis tėvų sutikimas įvaikinti yra siejamas ne su terminu, bet su sąlyga - atšaukimu.

Tėvai turi teisę atšaukti sutikimą įvaikinti, nenurodydamas motyvų. Bet jeigu nuo tėvų valdžios apribojimo yra praėję vieneri metai ir tas valdžios apribojimas nepanaikintas arba jeigu nustatyta, kad tėvai atšaukimu siekia materialinės naudos, sutikimo atšaukimas yra teismo nepatvirtinamas. Tačiau tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu norimo įvaikinti vaiko tėvai yra mirę, nežinomi, jeigu jiems neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jie pripažinti neveiksniais ar paskelbti mirusiais.

Kadangi įvaikinimo santykiai negali susiformuoti be valios pasireiškimo, o dažnai tėvų globos netenka ką tik gimęs kūdikis, tai nėra galimybės gauti tėvų sutikimą įvaikinti. Tokiais atvejais būtinas su vaiku susijusių asmenų (globėjų, rūpintojų, šeimynos tėvų), valdžios ir kitų institucijų sutikimas pradėti įvaikinimo procedūrą. Toks sutikimas turi platesnę reikšmę nei biologinių tėvų, nes, remdamiesi visa reikalinga ir patikima informacija apie vaiką, šie įvaikinimo procesuose dalyvaujantys subjektai turi pasakyti, ar konkrečiam vaikui, atsižvelgiant į jo interesus, reikia parinkti priežiūros būdą.

Vaiko Nuomonė ir Sutuoktinio Sutikimas

Atliekant tarptautinį įvaikinimą turi būti atsižvelgta į vaiko brandumą, amžių ir, paisant šių kategorijų, turi būti užtikrinta, kad vaikas turėtų galimybę gauti teisininko konsultaciją ir būtų tinkamai informuotas dėl įvaikinimo ir dėl savo sutikimo būti įvaikintam (kai toks sutikimas reikalingus) pasekmių. Taigi turi būti atsižvelgta į vaiko norą ir nuomonę. Turi būti gautas raštiškas sąmoningas sutikimas būti įvaikintam. Jis negali būti išgautas prievartos būdu ar siekiant gauti neteisėtos finansinės naudos.

Dešimties metų amžiaus vaikas jau turi savo nuomonę, gali raikšti norus, todėl, aatsižvelgdamas į įvaikinamojo interesus, CK nustato, jog jeigu yra įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas, kuris duodamas teismui ir be kurio įvaikinimas negalimas. Kalbant apie sąlygas, kurios yra svarbios tarptautiniam įvaikinimui, paminėtinas reikalavimas, jog jeigu vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių, yra būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti.

Vaiko globos ir rūpybos institucijos išvados, kad įvaikinimas yra vaiko interesais, o įvaikintojas įvykdė visus reikalavimus ir ištirtos visos aplinkybės, kad jis galėtų tapti įtėviu. Kompetentingos valstybės institucijos turi nustatyti, kad įtėviai yra tinkamai pasirengė auklėti vaiką, taip pat jos turi pasirūpinti, kad būsimiesiems įtėviams, jai yra poreikis, būtų suteikta teisinė konsultacija. Šis reikalavimas CK suformuluotas kaip pasirengimo įvaikinti patikrinimas. Jo turinį sudaro: nustatymas, ar nėra įstatymuose numatytų kliūčių įvaikinti; įtėvių būdo, gyvenimo sąlygų ištyrimas; informacijos apie būsimųjų įtėvių sveikatos būklę, surinkimas ir išvados, ar tie asmenys yra pasirengę įvaikinti, pateikimas. Visus šiuos faktus išsiaiškina valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoti socialiniai darbuotojai.

Prioritetas Gimtinei ir Alternatyvos

Turi būti deramai išnagrinėtas klausimas, ar galima vaiką įkurdinti gimtinėje, ir tik po to nuspręsta, kad tarptautinis įvaikinimas labiausiai atitinka vaiko interesus. Pirmąją sąlygą lemia principas, kad užsieniečiai negali įsivaikinti vaiko, jei jį nori įsivaikinti Lietuvos pilietis. Šio principo įgyvendinimas vyksta remiantis įvaikinimo apskaita. Per įvaikinamų vaikų apskaitą galima patikrinti, ar vaikas buvo realiai pasiūlytas įvaikinti Lietuvoje, ir galima objektyviai patikrinti, ar negautas Lietuvos piliečių pageidavimas įvaikinti.

Pagal tarptautinius dokumentus teismui yra privaloma patikrinti, ar negautas Lietuvos Respublikos piliečių prašymas įvaikinti, nes tarptautinis įvaikinimas yra tik vaiko priežiūros jo gimtojoje šalyje alternatyva. CK jau nustato, kad įvaikinimas užsieniečiams tampa galimas, jei per šešis mėnesius nuo vaiko įrašymo į galimų įvaikinti vaikų sąrašą nėra Lietuvos Respublikos piliečių prašymų įvaikinti ar globoti vaiką.

Naujausios Naujienos ir Dešimtmetės Kaunietės Įvaikinimo Istorija

Žiniasklaidoje pasirodė informacija apie dešimtmetę kaunietę, skubiai ruošiamą įvaikinimui į Naująją Zelandiją. Žiniasklaidoje skelbiama: „Nė žodžio angliškai nemokanti mergaitė savo naujuosius namus matė tik nuotraukose. Naujosios Zelandijos gyventojai būsimos įdukros gyvai nėra matę, tačiau yra visiškai tikri, kad Lietuvos teismas priims jiems palankų sprendimą. Dešimtmetę pusmetį globojo bendraamžę savo dukterį auginanti moteris. Pasak kaimynų, mažylę ji ketino įsivaikinti. Mergaitei viskas nupirkta, į baseiną Druskininkuose veždavo. Ji ją kaip savo antrą dukrą augina. Ji turi ir dukrą, ir sūnų, bet ir ją mylėjo kaip antrą savo dukrą, - pasakojo netoli šeimos gyvenanti moteris. Mergaitė yra 2009 m.

• Kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas.
• Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima.
• Įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams.

Naujoji Zelandija visiškai nėra susijusi su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka. Taip pat įvaikinimo organizavimo procedūros nuo š. m. liepos 1 d., kaip ir iki pertvarkos, vyksta pagal galiojantį ir iki tol galiojusį teisinį reglamentavimą (Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas bei kitus nacionalinės teisės aktus).

Nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. nepriimami užsienio valstybių institucijų nauji prašymai dėl įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo. Šiuo metu akredituotos mūsų šalyje užsienio valstybių institucijos, pasibaigus jų akreditacijos laikotarpiui, gali pratęsti tarptautinio įvaikinimo veiklą. Vaiko globėjas (šiuo atveju institucija) pateikė nuomonę, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus. Mergaitės tėvas miręs, motinai 2015 m.

Šiuo metu mergaitė turi dvi nepilnametes seseris, viena jų globojama Lietuvos Respublikos piliečių šeimoje, kita auga kartu su norima įvaikinti mergaite globos institucijoje. Moteris, kuri globoja šeimoje norimos įvaikinti mergaitės seserį, nesikreipė į teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu nei dėl mergaitės svečiavimosi, nei dėl globos, nei dėl įvaikinimo. Jei būtų gautas toks prašymas, būtų stabdoma ikiteisminė tarptautinė įvaikinimo procedūra.

Teismas, nagrinėdamas įvaikinimo bylą, patikrina, ar tinkamai buvo įvykdyta ikiteisminė įvaikinimo procedūra ir, ar išnaudotos visos galimybės vaikui būti globojamam šeimoje ar įvaikintam Lietuvoje. Teismo posėdis numatytas 2019 m. sausį.

Chronologija

Svarbūs Civilinio kodekso pakeitimai:

tags: #nesutikti #buti #ivaikintam #tarptautniu #mastu