Gegužės 5 d. minima Pasaulinė rankų higienos diena. Ši diena primena, kad rankų higiena yra viena pagrindinių, pigiausių ir efektyviausių prevencinių priemonių, padedančių apsaugoti save ir visus šalia esančius nuo infekcijų, plintančių kontaktiniu būdu. Visi žinome: rankas plauti būtina. Ir kuo dažniau - tuo geriau, nes per jas į žmogaus organizmą gali patekti daugybė įvairių ligų sukėlėjų.
Šiemet dėmesio rankų plovimui išmokome skirti visi, tačiau minint rankų plovimo dieną sveikatos specialistai sako pastebintys, kad vis dar rankas plauname nepakankamai kruopščiai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad žmonės neretai pamiršta, kad rankas reikia plauti ne porą, o 20 sekundžių. Vaistininkai sako pastebintys, kad žmonės išmoko plauti rankas dažniau, tačiau kartais pasitaiko ir klaidų.
Norint pašalinti bakterijas ir nešvarumus patariama rankas plauti ne trumpiau nei 20 sekundžių. Galite dainuoti “Happy Birthday-laimingo gimtadienio” dainą du kartus, kad tinkamai suskaičiuotumėte plovimo laiką!
ULAC (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras) rekomenduoja rankų higienos reikia mokytis nuo mažens.
ULAC rekomendacijos, kada reikia plauti rankas:
- Visada, kai jos nešvarios;
- Prieš valgant;
- Pasinaudojus tualetu;
- Prieš ir po maisto gaminimo;
- Po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, kitais daiktais;
- Prieš vaiko maitinimą;
- Pakeitus vystyklus;
- Grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo;
- Pasinaudojus visuomeniniu transportu;
- Pabuvus viešose vietose;
- Pabendravus su sergančiu žmogumi;
- Po nosies valymo, čiaudėjimo, kosėjimo;
- Pažaidus su gyvūnais.
Sugrįžus iš lauko, apsilankius prekybos centre, išlipus iš viešojo transporto, pasinaudojus tualetu ir prieš valgį - tai pagrindinės situacijos, kai kruopščiai nusiplauti rankas yra ypač svarbu. „Eurovaistinės“ vaistininkė Ramutė Januškevičienė sako, kad rankų plovimo dažnumas priklauso nuo situacijos, tačiau jas turėtume plauti ne rečiau nei 7-10 kartų per dieną.
Per mūsų nešvarias rankas plinta net 80 proc. infekcinių susirgimų. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu - sergamumą kvėpavimo takų ligomis. Tinkamai plaunant rankas apsisaugotume nuo aštuonių iš dešimties ligų.
Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti šiomis „nešvarių rankų“ ligomis:
- Salmonelioze
- Vidurių šiltine
- Dizenterija
- Virusiniu hepatitu A
- Rotavirusine bei noravirusine infekcija.
Atminkite, kad nešvariomis rankomis negalima liesti akių, nosies ir kitų gleivinių, nes ligų sukėlėjai per jas lengvai gali patekti į žmogaus organizmą. Pasak PSO, rankų plovimas muilu yra vienas efektyviausių ir pigiausių būdų apsisaugoti nuo šių ligų, kadangi taip nuo jų paviršiaus pašalinama net iki 95 proc. žmogui pavojingų mikroorganizmų.
Kaip teisingai plauti rankas?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras pasidalijo instrukcija, kaip tinkamai plauti rankas. Atkreipkite dėmesį, kad neužtenka skirti kelių sekundžių, pamuiluoti rankas ir nuplauti vandeniu - geriausia procedūros žingsnius atlikti iki minutės:
ULAC iliustracija: Instrukcija, kaip tinkamai plauti rankas
Rankų plovimo etapai:
- Rankų plaštakas ir riešus sudrėkinkite vandeniu.
- Namuose naudokite kietą ar skystą muilą be antiseptinių priedų.
- Kruopščiai 15-20 sek. rankas muiluokite trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais, ypač riešus, tarpupirščius, pirštų galiukus, nagus, nykščius.
- Muiluotas rankas nuplaukite tekančio vandens srove. Vanduo turi tekėti nuo riešo pirštų link.
- Nuplautas rankas nusausinkite vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu ar servetėle.
- Vandens čiaupą užsukite su panaudotu vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle, kurią išmeskite į šiukšlių dėžę.
Plaunantis rankas svarbu nepamiršti, kad bakterijos kaupiasi ne tik delnų paviršiuje. Jas reikia išmuiluoti iki pat riešų, taip pat nepamirštant ir pirštų bei panagių.
Nors dažnai manoma, kad rankas reikia plauti kuo karštesniu vandeniu, R. Januškevičienė paneigia šį mitą. „Rankas reikėtų plauti drungnu vandeniu, jis neturi būti karštas, nes karštas vanduo nuplauna riebalinę plėvelę nuo rankų, kuri taip pat dalinai atlieka mūsų rankų apsauginę funkciją“, - sako vaistininkė.
Reikiamai rankų švarai svarbu naudoti muilą, vaistininkė rekomenduoja rinktis neutralų, o jo forma visiškai nesvarbi, puikiai tinkamas tiek kietas, tiek ir skystas.
Jei dėl kokių nors aplinkybių nėra galimybės nusiplauti rankų, neturite vandens ir muilo, galima pasinaudoti specialiomis rankų higienai skirtomis servetėlėmis ir dezinfekantais. Vis dėlto kartais pasitaiko akimirkų, kai galimybės nusiplauti rankas neturime, nors jaučiame, kad derėtų tai padaryti. Vaistininkė tokiu atveju, kai nei dezinfekcinių priemonių, nei vandens su muilu neturite, rekomenduoja pasistengti neliesti paviršių, geriausiai sunerti rankas už nugaros ir kai tik turėsite progą, nusiplauti. Taip pat naudinga turėti rankinėje vienkartinių pirštinių ir tokiomis akimirkomis jas dėvėti.
Geriausia rankas nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle. Nusiplovę rankas, saugokitės naujų bakterijų.
Papildomi patarimai
- Prieš plaunant rankas būtinai nusimaukite žiedus, nes po jais esantys nešvarumai nenusiplaus.
- Trinkite delną į delną, tarpupirščius, vidines ir išorines delnų puses. Ypač kruopščiai patrinkite pirštų galiukus, panages ir riešus.
- Kruopščiai nuplaukite savo nykščius.
- Kruopščiai nuplaukite tekančiu vandeniu rankas, kad pašalintumėte muilą. Vanduo turėtų tekėti nuo riešo pirštų link.
- Venkite naudotis bendrais rankšluosčiais. Namuose kiekvienas turėtų naudoti savo asmeninį rankšluostį, ypač, kai namuose yra ligonis. Kuo dažniau plaukite ir keiskite savo rankšluostį arba naudokite vienkartinius rankšluosčius ir servetėlės.
- Jei yra galimybė, rankas šluostykite vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu ar servetėle.
- „Žmonės linkę geriau nusiplauti ne dominuojančią ranką, todėl nepamirškite sąžiningai nuplauti abiejų rankų!“, - primena G. Šiemet dėmesio rankų plovimui išmokome skirti visi, tačiau minint rankų plovimo dieną sveikatos specialistai sako pastebintys, kad vis dar rankas plauname nepakankamai kruopščiai.