Virtuali Valiuta Lietuvoje: Ar Ji Nematerialus Turtas Ir Kaip Ji Apmokestinama?

Daugelio Lietuvos įmonių apskaitininkams problemų kelia kriptovaliutos apibrėžimas. Pagal savo prigimtį kriptovaliuta yra skirta būti atsiskaitymo priemone, pinigais. Tačiau pinigai yra kuriami, leidžiami ir reguliuojami valstybių, o kriptovaliutos - ne.

Kitas terminas, kuriuo būtų galima apibrėžti kriptovaliutą - „pinigų ekvivalentas“. Deja, jis taip pat klaidinantis, nes apskaitos standartuose nurodyta, kad pinigų ekvivalento vertė negali stipriai kisti. Tuo tarpu kriptovaliutų kainų svyravimai yra milžiniški. Tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos verslo apskaitos standartai (VAS) neleidžia kriptovaliutos priskirti nei prie pinigų, nei prie pinigų ekvivalentų.

Jei kriptovaliutos negalima įtraukti į „pinigų bei pinigų ekvivalentų“ eilutę įmonės balanse, kur tuomet nurodyti įmonės sąskaitoje turimus bitkoinus, riplus, etereusus, litkoinus ir kitas kriptovaliutas?

Viena iš galimybių - traktuoti kriptovaliutą kaip finansinį instrumentą. Tačiau finansinio instrumento apibrėžimas teigia, kad jo turėtojas turi nenuginčijamą teisę už tą instrumentą gauti kitokį turtą. O turint omenyje kriptovaliutą, nėra kitos pusės, institucijos, kuri būtų įsipareigojusi už kriptovaliutą suteikti kitą turtą. Taigi, šis traktavimas joms taip pat nelabai tinka.

Kitas kelias - kriptovaliutas traktuoti kaip ilgalaikį nematerialųjį turtą. Bet ir tokiu atveju trūktų tikslumo, mat pagal apibrėžimą šis turtas verslui turėtų teikti ilgalaikę naudą.

Dar viena galimybė - balanse kriptovaliutą nurodyti prie atsargų. Toks jos apibūdinimas būtų pakankamai tikslus įmonėms, kurios užsiima prekyba kriptovaliutomis. Deja, šis būdas netiktų kita veikla užsiimančioms įmonėms.

Kriptovaliutos Apskaita: Detalizuojame Aiškinamajame Rašte

Kadangi Lietuvos bankas viešai skelbia, jog kriptovaliutos Lietuvoje yra neprižiūrimos ir nereguliuojamos, į klausimą, kaip jas apskaityti, oficialaus aiškinimo neturi ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR finansų ministerijos. Kol kas šios institucijos specialistai teikia konsultacinio pobūdžio informaciją. Jų nuomone, „virtuali valiuta pagal jos pobūdį ir ekonominę prasmę apskaitoje galėtų būti pripažįstami trumpalaikiu finansiniu turtu ir finansinėse ataskaitose parodomi kaip kitas finansinis turtas, kitos investicijos ar pinigų ekvivalentai“.

Panašu, kad kol nėra aiškių gairių, standartų ir reguliavimo, įmonės turi laisvę pačios nuspręsti, kur savo apskaitoje nurodyti kriptovaliutas. T. y. įmonė turi pasirinkti ir taikyti tokią apskaitos politiką, kad finansinės ataskaitos teisingai parodytų įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Tokiu atveju, virtuali valiuta apskaitoje turėtų būti registruojama pagal jos turinį ir ekonominę prasmę. Reiktų žiūrėti į įmonės veiklos pobūdį, atsižvelgti, kokią reikšmę joje užima kriptovaliutos, ir spręsti, kurioje balanso eilutėje būtų geriausia atvaizduoti: pinigai, vertybiniai popieriai, ilgalaikis turtas ar atsargos.

Kriptovaliutą įtraukus į pasirinktą eilutę, tarkime, „pinigai ir pinigų ekvivalentai“, svarbiausia prie bendrovės balanso pridedamame aiškinamajame rašte atvaizduoti (paaiškinti ir aprašyti) informaciją apie balanse turimas kriptovaliutas ir jomis atliktas operacijas. Toks atvaizdavimas reikalingas, kad tretieji asmenys matytų galimas įmonės rizikas ir turėtų tikslų vaizdą apie įmonės finansinę padėtį.

Kalbant apie kriptovaliutų apskaitą, labai svarbu nepamiršti, kad finansinė ir mokestinė apskaita yra du skirtingi dalykai. Jei mokestinės apskaitos ypatumai yra daugmaž aiškūs, finansinėje apskaitoje klaustukų yra likę labai daug.

Tokia aiškiai neapibrėžta situacija gali reikšti tik viena - panašūs projektai yra padidintos rizikos, nes tretiesiems asmenims sudėtinga matyti realią situaciją bendrovių finansuose.

O kol atsakingos institucijos nėra pateikusios savo vertinimų dėl kriptovaliutos traktavimo, įmonėms savo apskaitoje tenka vadovautis tradiciniais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Pajamų Deklaravimas ir Apmokestinimas

Artėjant gyventojų 2023 m. gautų pajamų deklaravimo terminui, būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip teisingai deklaruoti pajamas, gautas iš investicijų į kriptovaliutas. Pagal GPMĮ nuostatas, gyventojų pajamų mokesčiu (toliau - GPM) yra apmokestinamos visos gyventojo gautos arba uždirbtos pajamos.

GPMĮ prasme kriptovaliuta laikytina turtu (pagal įstatymą turtu laikomi ne tik kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, bet ir finansinės priemonės, kitas nematerialusis turtas), todėl ir iš šio turto pardavimo gautos pajamos paprastai apmokestinamos kaip kito turto pardavimo pajamos, tačiau tik tuo atveju, jeigu toks kriptovaliutos pardavimo (kitokio realizavimo) sandoris yra vienkartinis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pats kriptovaliutos pasigaminimas („kasimas“) nelaikomas GPM apmokestinamu sandoriu. Tačiau iš vėlesnio pasigamintos valiutos pardavimo (atsiskaitymo kriptovaliuta už perkamas prekes ar paslaugas) gautos pajamos jau yra apmokestinamos kaip kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos. Tokiu atveju yra apmokestinamas skirtumas tarp kriptovaliutos pardavimo pajamų ir faktiškai patirtų jos įsigijimo išlaidų, dėl kurių fiksavimo ir nustatymo praktikoje dažnai kyla įvairių klausimų.

Iš kriptovaliutos pardavimo gautos pajamos (jeigu kriptovaliuta yra atsiskaitoma už prekes ir paslaugas, kriptovaliutos pardavimo pajamomis bus laikoma prekių ir paslaugų rinkos kaina) sumuojasi su visomis gyventojo per mokestinį laikotarpį gautomis kito turto pardavimo pajamomis. Ir jeigu bendra šių pajamų suma, apskaičiuota iš visų pajamų atėmus su turto įsigijimu susijusias išlaidas, per metus neviršija 2 500 Eur, tai tokio dydžio gyventojo gautos pajamos yra neapmokestinamos ir jų deklaruoti nereikia.

Tačiau jeigu per metus gautos kito turto (įskaitant kriptovaliutą) pardavimo pajamos viršija nurodytąją GPM neapmokestinamų pajamų sumą, 2 500 Eur viršijanti pajamų dalis apmokestinama 15 proc. arba 20 proc. (viršijanti 120 VDU (202 188 Eur) pajamų dalis) GPM tarifu.

Kriptokasėjai su individualios veiklos pažyma

Kiek kitaip yra apmokestinamos gyventojų, kurie nuolat tęstinį laikotarpį, siekdami gauti ekonominės naudos, pasigamina („kasa“) kriptovaliutą, investuoja į kriptovaliutos pirkimą, ją parduoda arba teikia kitiems asmenims kriptovaliutos gamybos („kasimo“) paslaugas, nuomoja tam reikalingas priemones.

Tokiu atveju gyventojas turi registruotis mokesčių mokėtojų registre kaip vykdantis individualią veiklą, o mokestiniams metams pasibaigus, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir deklaruoti joje iš individualios veiklos gautas pajamas. Pažymėtina, jog aptariamuoju atveju kriptovaliutos gamybos („kasimo“), pirkimo-pardavimo veikla turi atitikti GPMĮ įtvirtintų individualiai veiklai būdingų požymių visumą: gyventojas turi tęstinį laikotarpį savarankiškai, siekdamas iš to gauti ekonominės naudos sau, užsiimti tokio pobūdžio veikla.

Vykdant individualią veiklą GPM mokamas nuo iš šios veiklos gautų apmokestinamųjų pajamų, kurios apskaičiuojamos iš per kalendorinius metus gautų individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus - vykdomos individualios veiklos, susijusios su kriptovaliuta, atveju tai būtų juridinę galią turinčiais dokumentais pagrįstos faktiškai patirtos su kriptovaliutos pasigaminimu ar įsigijimu susijusios (pirkimo, komisiniai mokesčiai ir pan.) išlaidos.

Gyventojas turi galimybę pasirinkti ir alternatyvų individualios veiklos išlaidų atskaitymo iš pajamų būdą - leidžiamais atskaitymais iš pajamų laikyti 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų sumą, kurios nereikia pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais.

Individualios kriptovaliutos pirkimo-pardavimo veiklos pajamos yra apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu ir iš šios gautos sumos yra atimama pajamų mokesčio kredito suma, kuri yra apskaičiuojama pritaikius GPMĮ 182 straipsnio nuostatose įtvirtintas formules.

GPMĮ įtvirtintų formulių taikymas reiškia, kad gyventojo individualios veiklos pajamoms faktiškai taikomas GPM tarifas priklausys nuo gyventojo per metus gautų pajamų dydžio: pajamos, neviršijančios 20 000 Eur per metus, faktiškai bus apmokestintos 5 proc. tarifu, pajamoms viršijus 20 000 Eur per metus, GPM tarifas didės, kol pasieks nekintantį 15 proc. tarifą (35 000 Eur ir didesnės pajamos bus apmokestintos 15 proc. GPM tarifu, konkretūs skaičiavimų pavyzdžiai pateikiami GPMĮ 182 straipsnio komentare).

Taip pat ji primena, jog gyventojai, vykdantys individualią veiklą, gautas pajamas privalo deklaruoti kiekvienais metais, nepriklausomai nuo to, ar tais mokestiniais metais jie gavo apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių reikia mokėti GPM. Be to, individualią veiklą vykdantys gyventojai turi prievolę mokėti VSD bei PSD įmokas.

Pirmasis Susijęs Mokestinis Ginčas

Tačiau net ir tuo atveju, kai gyventojas siekia įvykdyti savo mokestines prievoles, susijusias su pajamų, gautų iš kriptovaliutų pardavimo, deklaravimu bei GPM nuo šių pajamų sumokėjimu, nereiškia, jog mokesčių administratorius pripažins, kad gyventojas šią pareigą atliko tinkamai.

Štai vieninteliame su kriptovaliutų apmokestinimu susijusiame mokestiniame ginče, kurį yra išnagrinėjęs ir teismų praktiką mokestiniuose ginčuose formuojantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2023-06-14 nutartis adm. byloje Nr. eA-598-815/2023), buvo konstatuota, jog nors gyventojas ir buvo įsiregistravęs kaip individualią virtualiosios valiutos pirkimo-pardavimo veiklą vykdantis mokėtojas bei buvo deklaravęs virtualiosios valiutos pardavimo pajamas, kaip gautas vykdant nurodyto pobūdžio individualią veiklą, tačiau mokesčių administratorius vertino, jog iš tiesų mokesčių mokėtojas nepagrįstai gautas pajamas priskyrė individualios veiklos pajamoms, nes turėjo prievolę jas deklaruoti kaip kito turto (virtualiųjų valiutų) pardavimo pajamas, dėl ko apskaičiavo mokesčių mokėtojui ženklią mokėtiną GPM sumą.

Tokią išvadą (kuriai pritarė ir mokestinį ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusi Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei teismai) mokesčių administratorius padarė įvertinęs aplinkybes, jog mokesčių mokėtojas turėjo skaitmeninius pinigus (bitkoinus), gautus kaip atlygį už kitiems ūkio subjektams suteiktas marketingo (reklamos) paslaugas, juos naudojo ne tolesniam investavimui, o kaip atsiskaitymo priemonę įvairiems asmeninio pobūdžio atsiskaitymams vykdyti (kreditams grąžinti, nekilnojamajam turtui įsigyti).

Nurodytos aplinkybės lėmė vertinimą, jog mokesčių mokėtojo deklaruota prekybos virtualiąja valiuta veikla neturėjo individualiai veiklai būtinų veiklos tęstinumo bei ekonominės naudos gavimo požymių, ir todėl ginče aptartos mokesčių mokėtojo gautos pajamos turėjo būti vertintos kaip kito turto pardavimo pajamos ir atitinkamai apmokestintos.

Taigi, deklaruojant iš operacijų kriptovaliutomis gautas pajamas ir jas teisingai apmokestinant GPM, reikia atidumo ir detalaus tęstinio veiksmų įvertinimo.

Virtualios Valiutos Rizikos ir Stebėjimas

Pastebėtina, kad valstybės lygiu yra nustatyta pakankamai didelė rizika ir virtualių valiutų sritis patenka po institucijų stebima sfera. Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, siekiant nustatyti Lietuvos Respublikoje esamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką bei jos lygį ir užtikrinti, kad būtų parinktos šios rizikos mažinimo priemonės, ne rečiau kaip kas 4 metus yra atliekamas Nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas (toliau - NRV).

Pirmasis Lietuvos Respublikos NRV buvo atliktas 2015 m., antrasis 2019 m. Kaip matyti iš rizikos ir pažeidžiamumo lygio bei grėsmės balo, pirmąją - ketvirtąją vietas (surinkus vienodą balų skaičių) užima virtualiosios valiutos keityklų operatoriai, advokatai, prekyba atsiskaitant grynaisiais pinigais, prekyba nekilnojamuoju turtu.

Šių dienų praktika rodo, kad virtualios valiutos, nepaisant nuolat skelbiamų pavojų, vis labiau įgauna savo populiarumą. Apie virtualių valiutų pavojų labiausiai kalba Lietuvos banko atstovai. Virtualios valiutos (pavyzdžiui Bitcoin) rinkos vertė pasaulinėje rinkoje priklauso nuo pasiūlos ir paklausos. Jei valiutos paklausa didėja greičiau nei didėja pasiūla, tai padidina jo kainą.

Bitcoin dydis yra ribotas ir jį sudaro 21 milijonas, tačiau dalis jo dar nėra „iškastas“, o dalis jau prarasta. Bitcoin laikomas apie 80 mln. Kuo didesnė valiutos bendruomenė, tuo daugiau pastangų tenka įdėti į valiutos pasigaminimą. Kitaip tariant, vertė ateina tiesiogiai iš žmonių, norinčių naudoti Bitcoin kaip mokėjimo valiutą.

Tačiau savo populiarumo neužleidžia ir kitų rūšių virtualios valiutos ir žetonai, kurie pagal savo tipą (atsiskaitymo, finansų, pramoginiai, žaidimų ir kt.) ir turimas savybes, sukuria skirtingas mokestines pasekmes.

Mokesčių Ypatumai

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ)2 str. Gyventojo pasigaminta (iškasta) virtuali valiuta ar jos esmę atitinkanti priemonė, nėra laikoma gyventojo gautomis pajamomis. Analogiškai jokių mokestinių pasekmių nesukelia ir jos įsigijimas (sandoriai, kai FIAT pinigai yra keičiami į virtualius pinigus) bei saugojimas virtualioje piniginėje.

Tačiau gyventojai gali teikti virtualios valiutos kasimo paslaugas kitiems asmenims naudodami savo turimą techninę įrangą ir / arba naudodami paslaugos gavėjo techninę įrangą. Ypač svarbu teisingai nustatyti virtualios valiutos išsikasimo, įsigijimo, mainų, pardavimo momentu esančią valiutos kainą.

Gyventojams siūlome atidžiai fiksuoti sandorių aplinkybes ir išsaugoti su jais susijusią informaciją. Daugelis mokestinių ginčų kyla dėl dokumentų neišsaugojimo, nes mokesčių administratorius virtualių valiutų sandorius gali tikrinti už einamuosius ir trejus / penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos (MAĮ 68 straipsnis). Tikrinamojo laikotarpio senaties terminas priklausys nuo vykdytos veikos (atsitiktinės ar individualios veiklos) ir bus taikoma abiem šalims (mokesčių administratoriui ir gyventojui vienodai).

Gautas virtualios valiutos pardavimo pajamas ir patirtas virtualios valiutos įsigijimo išlaidas gyventojas turi perskaičiuoti į eurus. Virtualių valiutų ir euro keitimo santykio teisės aktai bei Lietuvos bankas nereglamentuoja, todėl jį galima nustatyti, naudojantis visa prieinama informacija ir palyginamaisiais duomenimis.

Jeigu yra galimybė identifikuoti kasėją, pardavėją, mainų šalį, valiutos vertė yra nustatoma pagal jų pateiktus dokumentus. Svarbiausia, jog iš šių dokumentų matytųsi sandorio šalys ir ūkinės operacijos turinys. Antra, galima vadovautis virtualių valiutų keityklų kursu, buvusiu faktiniu pajamų gavimo momentu (dieną), pagal jų pateiktus dokumentus.

Suprantame, kad virtualių valiutų operatoriai pateikia duomenis labai sudėtingu formatu, tačiau gyventojas juos turėtų išfiltruoti ir sugrupuoti taip, jog būtų galimybė identifikuoti ūkines operacijas. Taip pat rinkoje atsiranda specialios programos, kurios palengvina operatoriš pateiktų duomenų apibendrinimą.

Skirtingai nei FIAT pinigai, virtualių valiutų kursas gali labai svyruoti ir dienos eigoje gali kisti kelis kartus, todėl visada rekomenduojama naudotis sandorių sudarymo dienos bei valandos kursu. Tais atvejais, kai sandorių yra labai daug, o kiekvienos ūkinės operacijos nėra galimybės tinkamai užfiksuoti, siūlome išvesti aritmetinę dienos vidurkio reikšmę.

Dar vieną galimybę suteikia VMI, tai rezultatų fiksavimas metų pabaigoje. Pavyzdžiui, jei pajamos gaunamos / išlaidos patiriamos periodiškai (sandorių daug), mokesčių administratorius leidžia neperskaičiuoti kiekvieno sandorio vertės į eurus, o perskaičiuoti į eurus metinius veiklos rezultatus (pagal kiekvieną virtualią valiutą atskirai), taikant virtualių valiutų keityklų kursą, buvusį atitinkamų kalendorinių metų gruodžio31 dieną.

Taip pat rekomenduojame laisvos formos dokumente aprašyti / fiksuoti (darant duomenų kopijas) kompiuteryje) visą su sandoriais susijusią informaciją.

Pajamų Gavimo Būdai ir Apmokestinimas

Gauti pajamas iš virtualių valiutų galima arba per vienkartinius sandorius, arba vykdant individualią veiklą. Kai gyventojas gauna pajamas iš virtualios valiutos vienkartinių sandorių (pavyzdžiui, pardavimo, mainų), jos deklaruojamos ir apmokestinamos kaip kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos (t. y. ne individualios veiklos neregistruotino turto).

Tais atvejais pajamos iš sandorių, susijusių su virtualia valiuta, atitinka individualios veiklos požymius, tokios pajamos yra priskiriamos kaip gautos iš individualios veiklos. Administracinių teismų praktikoje aiškinant individualios veiklos sąvoką ir požymius, konstatuota, kad, vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo - ekonominės naudos siekimo - buvimą.

GPMĮ prasme savarankiška veikla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas. Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas. Be to, tam, kad atitinkamą veiklą galima būtų pripažinti individualia, turi būti nustatytas ir šios veiklos tęstinumas.

Nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį.

Pastebėtina, kad gyventojo veikla bus priskirtina atsitiktinei veiklai, nes nebus tenkinamas individualios veiklos - savarankiškumo kriterijus. Galime konstatuoti, kad labai svarbu tinkamai identifikuoti vykdomą veiklą, nes nuo jos pobūdžio, priklausys mokėtina gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) ir kitų mokesčių (privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau - PSD įmoka), valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau - VSD įmoka)) suma.

Jeigu gyventojas per metus gauna kito turto (virtualios valiutos, buitinės technikos, meno kūrinių, daiktų ar kt.) pardavimo pajamų, o atskaičius GPMĮ 19 straipsnyje numatytas išlaidas (pagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais), skirtumas neviršija 2 500 Eur, tokios pajamos nėra apmokestinamos.

Jeigu kitų apmokestinamųjų pajamų bendra suma sudaro iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau - VDU), taikomas 15 proc. GPM tarifas, o 120 VDU viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. GPM tarifą (2022 m. 120 VDU yra 180 492 Eur, 2021 m. 120 VDU buvo 162 324 Eur).

Individualią veiklą, vykdomą pagal pažymą, gyventojas turi įregistruoti VMI pateikdamas Fizinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų regi...

tags: #virtuali #valiuta #nematerialus #turtas