Visagino Daugiabučių Namų Renovacija: Statistika ir Tendencijos

Pagrindinis būdas sumažinti šilumos švaistymą daugiabučiuose - renovacija. Pasibaigęs šildymo sezonas dar kartą priminė pagrindines priežastis, kodėl už šildymą tenka plačiai atverti pinigines. Specialistų vertinimu, tarp esminių bėdų - didžiulis šilumos švaistymas sovietinės statybos neapšiltintuose daugiabučiuose namuose, kurie iki šiol nesulaukia renovacijos.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) jau gerą dešimtmetį kaupia ir analizuoja šilumos suvartojimo duomenis, suplaukiančius iš skirtingų šalies miestų daugiabučių. LŠTA skaičiavimu, šį šildymo sezoną efektyviai šilumą vartojančiuose namuose 60 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartota apie 528 kWh per mėnesį. Vidutinis šilumos suvartojimas 1 kv. metro ploto šildymui sudaro apie 8,8 kWh.

Sąlyginai nedaug šilumos vartojančiuose namuose 60 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai pareikalavo apie 870 kWh per mėnesį. Vidutinis šilumos suvartojimas 1 kv. metro plotui šildyti sudaro apie 14,5 kWh. Sovietinės statybos, neapšiltintuose ir šilumą švaistančiuose daugiabučiuose, kurių Lietuvoje daugiausia, 60 kv. metrų ploto butui šildyti šį sezoną vidutiniškai suvartota apie 1290 kWh per mėnesį. Vidutinis šilumos suvartojimas 1 kv. metro plotui šildyti sudaro apie 21,5 kWh. Pačios prasčiausios būklės namuose 60 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai pareikalavo apie 1860 kWh per mėnesį. Vidutinis šilumos suvartojimas 1 kv. metro plotui šildyti sudaro apie 31 kWh.

„Šilumos suvartojimo amplitudė skirtingų daugiabučių to paties ploto butuose - nuo 528 iki 1860 kWh per mėnesį. Tai reiškia, kad gyventojų išlaidos šildymui net gretimuose namuose gali skirtis iki 3,5 karto. Statistika labai liūdna“, - konstatavo V.Stasiūnas.

LŠTA duomenimis, naujos statybos daugiabučių, efektyviai vartojančių šilumą, Lietuvoje tėra 4,6 proc. Sąlygiškai nedaug šilumos vartoja dar 17,3 proc. namų. Daugiausia daugiabučių mūsų šalyje - 55,7 proc. - senos statybos neapšiltinti pastatai, suvartojantys daug šilumos. Prasčiausių namų kategoriją sudaro 22,4 proc. daugiabučių, kuriuose suvartojama daugiausia šilumos. Be abejo, ir mokėjimai už šilumą šių namų gyventojų patys skaudžiausi kišenei.

Anot V.Stasiūno, šiai situacijai nuspalvinti tinka senas, bet geras daugiabučių namo palyginimas su skirtingos būklės automobiliais. „Naujas ir ekonomiškas automobilis kelionei Vilnius-Kaunas suvartoja 7 litrus degalų, senesnis - 15 litrų. Taigi nors atstumas ir kuro kaina (5 litai) abiem mašinoms vienoda, viena jų suvartos degalų už 35 litus, kita - už 75 litus. Taip ir su daugiabučiais namais - šilumos kaina tame pačiame mieste yra vienoda, o energijos suvartojimas skirtingas net gretimuose namuose“, - pasakojo V.Stasiūnas.

Anot jo, būtent suvartotos energijos kiekis turi didžiausios įtakos galutiniams mokėjimams už šilumą. „Kuo daugiau šilumos suvartojame, kuo daugiau jos iššvaistome pro kiaurus namų stogus, sienas, tuo daugiau už ją sumokame. Kuo namas efektyviau vartoja šilumą, tuo mokėjimai mažesni“, - teigė V.Stasiūnas.

Nerenovuoti, šilumą švaistantys daugiabučiai namai - tik viena medalio pusė kalbant apie dideles sąskaitas už šildymą. Antra svarbi detalė - šilumos kaina, kuri tiesiogiai priklauso nuo vartojamo kuro kainos.

„Šiuo metu lietuviško biokuro kaina yra beveik tris kartus mažesnė nei importuojamų gamtinių dujų. Todėl mažiausiai už šilumą moka naujų ar renovuotų namų gyventojai tuose miestuose, kurie atsisakė brangių dujų ir plačiai vartoja biokurą“, - teigė V.Stasiūnas.

LŠTA skaičiavimu, dujų atsisakiusiuose miestuose mokėjimai už šilumą naujų ar modernizuotų daugiabučių 60 kv. metrų ploto butuose kovo mėnesį vidutiniškai sudarė apie 110 litų, senos statybos neapšiltintuose namuose - apie 315 litų, labai prastos būklės namuose - apie 450 litų ir daugiau. Mokėjimai už šildymą miestuose, kuriuose vartojamos dujos, naujų ar renovuotų daugiabučių 60 kv. metrų ploto butuose kovo mėnesį vidutiniškai sudarė apie 160 litų, senos statybos neapšiltintuose namuose - apie 465 litus, labai prastos būklės namuose - apie 650 litų ir daugiau.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, gamtines dujas vartojančiuose miestuose vidutinė šilumos kaina kovo mėnesį vidutiniškai sudarė apie 30 ct/kWh. Miestuose, kuriuose šiluma gaminama kūrenant tris kartus pigesnį biokurą, šilumos kaina kovą vidutiniškai sudarė 21 ct/kWh. „Biokuro nauda galutiniam vartotojui akivaizdi. Dujų atsisakiusių, jas biokuru pakeitusių miestų gyventojams šiluma kainuoja vidutiniškai trečdaliu pigiau“, - sakė V.Stasiūnas.

Ekspertas taip pat paneigė iki šiol visuomenėje populiarų mitą, esą šilumos tiekimo įmonės yra nesuinteresuotos, kad daugiabučiai namai būtų renovuoti. „Tai žmones klaidinanti informacija. Šilumos tiekimo įmonių pelnas yra atskirtas nuo pardavimų, todėl šilumininkai neturi jokio motyvo parduoti daugiau šilumos“, - teigė V.Stasiūnas.

Jau kuris laikas nebematyti pastoliuose skendinčių Pasvalio daugiabučių namų. Prieš gerą dešimtmetį mieste kilęs daugiabučių renovacijos bumas jau seniai išsikvėpęs. Pasidomėti, kodėl taip įvyko, paskatino dar gruodžio pradžioje internetinėje erdvėje pasirodęs Lietuvos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) pranešimas apie Europos investicijų banko (EIB) skirtą 165 mln. eurų paramą daugiabučių namų renovacijai iš Modernizavimo fondo. Paraiškos priimamos be konkurso, kol bus išnaudos visos Modernizavimo fondo skirtos lėšos arba iki šių metų spalio 1 d. Kvietime pasinaudoti Modernizavimo fondo lėšomis išvardintos ir pagrindinės sąlygos: atnaujinus daugiabutį namą, jis turi pasiekti ne mažesnę kaip B energetinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudos turi sumažėti ne mažiau kaip 40 proc.

Žemėlapyje aiškiai matyti, kad daugiabučių namų renovacijos proceso vienvaldės lyderės laurai atitenka Birštono savivaldybei. Kurorte šiuolaikiniu, šilumą taupančiu rūbu padengta net 63 proc. (45 namai) visų daugiabučių. Tuo tarpu Pasvalio rajonas yra autsaiderių grupėje - renovuota tik 3 proc. daugiabučių. Tad pagal šį rodiklį „konkuruojame“ su Vilniaus rajonu (3 proc.), Visagino (2 proc.), Kazlų Rūdos (2 proc.), Nidos (1 proc.) ir Pagėgių savivaldybėmis. Daugiabučių namų renovacijos tempais ir mastais kaimynai mus lenkia kelis kartus. Biržų rajone jau atnaujinta 24 proc. daugiabučių namų, Panevėžio - 13 proc., Pakruojo - 15, Kupiškio - 24 proc. Visose kaimyninėse savivaldybėse namų atnaujinimo procesas tęsiasi ir dabar.

Vyriausioji specialistė minėjo, kad mūsų rajone yra per 400 daugiabučių namų. Primename, kad daugiabučiu laikomas mažiausiai tris butus turintis namas. Daugiausia daugiabučių namų - 170 - pastatyta Pasvalyje. L. Bernatavičienė pateiktais statistiniais duomenimis, mūsų rajone atnaujinti 29 daugiabučiai namai. Tai sudaro 7,25 proc. nuo visų rajono daugiabučių. „Dešimt namų atnaujinta būsto savininkų iniciatyva, tiek pat - pagal Vidaus reikalų ministerijos administruotą programą 2007-2013 metais“, - toliau aiškino L. Bernatavičienė.

Atidžiau panagrinėjus daugiabučių namų renovacijos istoriją, paaiškėjo, kad skelbdama statistinius duomenis minėtame žemėlapyje APVA į atnaujintų daugiabučių sąrašą neįtraukė pagal Vidaus reikalų ministerijos administruotą programą ir būstų savininkų iniciatyva renovuotų daugiabučių namų.

„Palyginkit Biržų ir Pasvalio miestų šildymo kainas ir suprasit, kodėl Pasvalyje mažai renovuota daugiabučių. Šilumos kaina Pasvalyje beveik dvigubai mažesnė nei Biržuose, todėl gyventojai ir neskuba domėtis renovacijos projektais“, - aiškino UAB „Pasvalio butų ūkis“ direktorius, biržietis Vytas Jareckas, paklaustas, kodėl mūsų mieste daugiabučių namų renovacija praktiškai sustojusi. Kita priežastimi direktorius įvardino kasmet didėjančius renovacijos kaštus. Kaip pavyzdį pašnekovas pateikė paskutinį renovuotą aštuonių butų namą Joniškėlyje, Vytauto g. 11. Šio namo vieno buto atnaujinimo sąnaudos greičiausiai viršijo jo rinkos kainą.

Kol kas nėra požymių, kad mūsų rajone daugiabučių namų renovacijos traukinys vėl pajudėtų. Nors Savivaldybės taryba yra paskyrusi Pasvalio butų ūkį daugiabučių namų renovacijos administratoriumi, tačiau gyventojų nepriversi pakeisti neigiamos nuomonės. Pasvalio butų ūkio direktorius V. Jareckas dalyvauja daugiabučių namų gyventojų susirinkimuose ir pastebi, kad iš jų tik ketvirtadalis ar trečdalis pageidauja renovacijos. Skeptiškiausiai namo atnaujinimo galimybę vertina garbaus amžiaus gyventojai bei gaunantieji socialines pašalpas. Susidomėjimo renovacija neskatina ir dabartinė kompensacijų už šildymą tvarka. Butų ūkio vadovas pastebėjo, kad dabar daugiabučių namų gyventojai savo jėgomis stengiasi stogus ir vamzdynus suremontuoti, samdydami ne įmones, o šia veikla užsiimančius asmenis. Dėl paslaugų kainų skirtumo.

Darius Grybė jau vienuolika metų vadovauja bendrijai „Stogas“, vienijančiai Pasvalio Gėlių g. 5B namo gyventojus. Penkių aukštų 35 butų namas baigtas statyti 1993 metais. Bendrijos vadovas sakė, kad pačiame daugiabučių namų renovacijos Pasvalyje įkarštyje siūlė gyventojams pagalvoti apie galimybę pastatą modernizuoti. „Tą kartą gyventojai vienbalsiai nubalsavo prieš. Todėl, kad namas yra apšiltintas stiklo vata ir kol kas nėra didelio poreikio imtis kažkokių pertvarkymų. Tuo ir pasibaigė svarstymai apie renovaciją“, - kalbėjo D. Grybė. Gyventojai, kad ir lengvatinėmis sąlygomis, nenori iš bankų imti paskolų. D. Grybė su šeima gyvena 65 kv. m trijų kambarių bute. Už šildymą, „gyvatuką“ ir karštą vandenį per pirmą kalendorinės žiemos mėnesį, kuris labiau priminė gilų rudenį, Darius sumokėjo apie 84 eurus. Iš jų už šildymą - apie 55 eurus. Taigi, anot pašnekovo, namas nepriklauso brangiųjų grupei.

Kur kas dažniau su Pasvalio butų ūkiu bendradarbiauja Taikos g. 8 daugiabučio namo savininkų bendrija, kuriai vadovauja buvęs ilgametis Pasvalio apylinkių seniūnas Stanislovas Triaba. Penkių aukštų 30 butų namas Taikos g. 8 iškilo 1989 metais. Bendrijos vadovo S. Triabos nuomone, pirmiausia reikėtų namo šildymo sistemos renovacijos. Nes yra besiskundžiančiųjų, kad viename ar kitame bute prastai šyla radiatoriai. Anot pašnekovo, galima ir kita alternatyva - kompleksinis viso namo atnaujinimas.

Viena didžiausių ir seniausių problemų, užkertanti kelią ekonomiškam šilumos energijos vartojimui, išlieka nesprendžiama - t.y. Lietuvoje yra apie 18000 daugiabučių gyvenamųjų namų (700 tūkst. butų), aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma: apie 3000 namų (118 tūkst. butų) yra labai prastos būklės, apie 10600 namų (409 tūkst. butų) yra seni, sovietinės statybos, neapšiltinti daugiabučiuose ir apie 1200 namų (47 tūkst. butų).

Nors visiems kiekvieno miesto gyventojams nustatoma vienoda šilumos kaina, išlaidos šilumos energijai skiriasi - už šilumą mokama tiek, kiek jos suvartojama. Mokėjimai už šilumą priklauso nuo daugiabučio gyvenamojo namo būklės: jei namai nesandarūs, energijos apšildymui sunaudojama daugiau, taigi ir mokėjimai už šilumą didesni.

Visaginas išlieka tarp lyderių pagal mažiausius šilumos energijos tarifus Lietuvoje. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis (VERT Šiluma Statistika), UAB „Visagino energija“ pagal šilumos energijos kainos dydį 2026 m. sausio mėn. Analizuojant Utenos regiono duomenis, „Visagino energija“ užima antrąją vietą pagal patrauklumą.

Štai kaip atrodė šilumos energijos kainos (ct/kWh be PVM) 2026 m. sausio mėn. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Centralizuoto šildymo tarifas yra tik viena galutinės sąskaitos dedamoji. Primename, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. Tai reiškia tiesioginę finansinę naudą miesto gyventojams. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, UAB „Visagino energija“ užima 7-ąją vietą pagal mažiausią centralizuoto šildymo tarifą tarp 50 Lietuvos tiekėjų. Utenos regione, kuriam Visaginas priklauso, 2026 m. Centralizuoto šildymo tarifas (kaina už energijos vienetą, ct/kWh) yra tik vienas iš dviejų pagrindinių galutinės sąskaitos elementų. Nuo 2026 m. sausio 1 d. centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui bus taikomas standartinis 21 % PVM tarifas, vietoj ankstesnės lengvatinės PVM normos.

Šilumos suvartojimo palyginimas skirtinguose namuose

Šilumos suvartojimo skirtumai tarp skirtingų tipų daugiabučių namų:

tags: #visagina #pirmauja #renovacija