Višakio Rūdos vardas glaudžiai susijęs su Višakio upe ir geležies rūda. Senovėje čia buvo kasama balų rūda ir perdirbama į geležį, naudojant vandens varomąją jėgą.
Šiandien, Višakio Rūda ir jos apylinkės turi ką papasakoti apie savo praeitį, kultūrą ir žmones. Panagrinėkime šio krašto istorijos vingius.
Geležies Gavybos Istorija Kazlų Rūdos Apylinkėse
Dabartinėje Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje ypač išplitusi balų arba pelkių rūda. Istoriniai šaltiniai byloja apie iš Mozūrijos atkeliavusį bajorą Kazlą (Kozlowskį), kuris nužiūrėjęs vaizdingą vietą ant dešiniojo Jūrės upelio kranto.
Savo verslo pradžią jis siejo su medienos, reikalingos pastatų, laivų statybai, bei įvairių medžio produktų gamyba, tačiau bajoro įgimtas įžvalgumas ir verslumas netikėtai pradėjo verslą plėtoti ir kita linkme - geležies gavyba. Aptikus geležies rūdos klodus, bajoras greta medienos verslo pradėjo plėtoti ir geležies gavybą.
Geležies rūda
Senolių bylojimai mena, kad Kazlos šeima buvus gausi, joje augo penki šeši sūnūs, kurie vėliau bus pasklidę po netolimas apylinkes ir ten įkūrę savas rudnias - šitaip šalia Kazlienės Rūdos pradėjo gyvuoti Višakio Rūda, Sena Rūda, Jūrės Rūda, Karčrūdė, Judrarūdė ir netgi Kardokrūdė.
XIX a. įrengta Kazlų Rūdos rudnia, turėjusi du vandens ratus, per metus išlydydavo apie 10 t geležies, kurią perdirbdavo į kirvius, žagrių noragus, akėtvirbalius ir pan. Geležies liejininkystės apimtys augo ir 1883 m., pavyzdžiui, A. Naumavičiaus geležies kalykla per metus pagamino jau 20 t geležies dirbinių, tai didžiausias geležies kiekis išlydytas šiose vietovėse.
Plečiantis geležies verslui, augo ir didėjo ir pats Kazlų Rūdos kaimas, tačiau nutiesus geležinkelį Kazlų dirbinius nukonkuravo atvežtinė geležis iš Rusijos ar Vokietijos ilgainiui šis amatas liko pamirštas, nors geležies rūdos vietiniai gyventojai vis dar randa.
Ekspedicija ir Rudos Paieškos
Saulėtą rugsėjo savaitgalį Višakio Rūdoje susirinko geologijos, archeologijos ir kalvystės entuziastai, kad atrastų senovinio amato paslaptis. Paskaitos apie balų rūdos atsiradimą ir geležies gavybos pažinimo kelią praturtino dalyvius teorinėmis žiniomis.
Po paskaitų projekto dalyviai patraukė į ekspediciją - balų rūdos paieškas. Tik rūdą šįsyk radome ne baloje, o pievoje ir dirvone. Aptiktame telkinyje buvo galima matyti geležies rūdos sluoksnius, sluoksnių pokyčius. O dalyviams buvo puiki proga pačiupinėti ir pasikasti geležies rūdos.
Po ekspedicijos atvykome į Valdo Arbašausko sodybą, kuri istoriškai susijusi su geležies gavyba iš balų rūdos. Pagal Judrės upelio slėnyje randamus šlako kiekius bei istorinius šaltinius iki 1883 m. čia veikė viena iš dviejų Višakio Rūdos apylinkėse esančių geležies liejyklų.
Geležies Gavyba Rudnioje
Antroji projekto diena buvo skirta geležies gavybai rudnioje. Nuo pat ankstyvo ryto rudnelė buvo džiovinama malkomis, o vėliau užkrauta medžio anglimi bei paruošta balų rūda. Temperatūra buvo keliama ir palaikoma savadarbių dumplių pagalba, kuriomis galėjo pasidarbuoti kiekvienas eksperimento dalyvis.
Šio degimo metu buvo sudeginta 14,7 kg pagamintos anglies, 4 kg pirktinės anglies ir 14 kg geležies rūdos. Projekto dalyvius pavyko nustebinti ir parodyti jiems tekantį šlaką, kuris atrodo kaip lava, bei geležies kritę, kurią sutikome su aplodismentais.
Valdo Arbašausko Būties Muziejus
Višakio Rūdos Valdo Arbašausko buities muziejus - tai gyvas pasakojimas apie Suvalkijos praeitį, įsikūręs vaizdingoje Judrės ir Višakio upelių santakoje. Meniška Valdo ranka sukurta sodyba vilioja kūrybiška aura ir autentiška aplinka, kurioje kiekvienas eksponatas - nuo senųjų rakandų iki ūkio įrankių - pasakoja savo istoriją.
Kasmet muziejuje atgimsta ir senovinis balų rūdos lydymo procesas: Judrės upelio slėnyje ir laukuose renginio dalyviai ieško balų rūdos, tuomet muziejuje statoma autentiška rudnia, tuomet į ją sluoksniais kraunama medžio anglis, balų rūda ir kaitinama, kol pradeda tekėti geležis. Įkaitusi „lava“ ir geležies išgavimas tampa ne tik reginiu, bet ir patirtimi.
Muziejus atviras mokiniams, suaugusiesiems ir šeimoms, siekiančioms pajusti senųjų amatų dvasią. Šalia muziejaus stūkso didžiausia Suvalkijoje medinė bažnyčia, o Šv. Baltramiejaus atlaidai lydimi amatininkų mugės ir tradicinio timpano mušimo sukuria nepakartojamą kultūrinį koloritą.
Lino Adomaičio Sodyba Višakio Rūdoje
Muzikantas, kompozitorius, atlikėjas Linas Adomaitis su žmona Irma ir dviem atžalomis vasaromis gyvena sodyboje Višakio Rūdoje.
Linas Adomaitis sako: "Prabanga - tai ne apie daiktus. Prabanga - tai ramybė, džiaugsmas, žaidimai su vaikais."
Adomaičiai Višakio Rūdoje atsidūrė 2009 metais. Po nuostabių kelionių Tailande, Centrinės Amerikos šalyse, nusprendė, kad jiems reikėtų pasidairyti ko nors gražaus Lietuvoje.
Sodyboje, kurioje jau porą metų niekas negyveno, nors tą dieną smarkiai lijo, jie pajuto nuostabią ramybę. Vėliau su Irma Višakio Rūdos bažnyčioje priėmė santuokos sakramentą. Per tą gyvenimo Višakio Rūdoje laiką gimė Saulė ir Jokūbas.
Višakio Rūdoje Adomaičiai gyvena vasarą, rudenį. Lino mama čia turi savo nuostabius gėlynus, šiltnamį, daržiuką. Moteriškas jos prisilietimas sodyboje labai juntamas: gėlynai ryškiai papuošia ir atgaivina sodybėlę.
Adomaičių namuose Višakio Rūdoje kvepia obuolių pyragu ir bulviniais blynais. Tai kvapai, kurie nuo vaikystės įsiminė ir Kauno namuose, ir yra čia, sodyboje.
KONCERTAS Linas Adomaitis Kazlų Rūdos Slow arena 2024
Sodyba Linui susijusi su gamta, todėl čia ir turi būti tokia - natūrali gamtinė - estetika. Net ir rąstinis namukas yra neapdailintas - ir iš išorės, ir viduje yra rąstai. Adomaičiai stengiasi šios estetikos nesugadinti. Net ir virtuvėlės baldų komplektas buvo gaminamas „sendintas“, kad įsilietų į aplinką. Pas juos dominuoja medis, akmuo, takelis iki liepto irgi iš akmenų.
Kultūros Paveldas ir Architektūra
Višakio Rūdos kaimo istorinėje dalyje saugomas radialinis planinės struktūros tinklas, esamų gatvių trasos. Taip pat gamtiniai elementai: reljefas, vandenys ir želdynai.
Kultūros vertybių registre įrašyta istorinė kaimo dalis sudaryta iš vientisos tūrinės erdvinės struktūros su centrinėje dalyje dominuojančia Višakio Rūdos Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, stovinčia ties Bažnyčios ir Šaltinėlio g. sankryža.
Višakio Rūdos Šv. Vyskupo Stanislovo Bažnyčia
Višakio Rūdos Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia stovi Višakio Rūdos kaime, 10 km į šiaurės vakarus nuo Kazlų Rūdos. Trinavė medinė Švč. Jėzaus širdies bažnyčia sukomponuota pagal įprastinę dvibokščio sakralinio pastato schemą, jos pagrindinė dalis stačiakampė, o ties presbiterija yra šoninių koplyčių pastatai.
Pradėta statyti 1924 metais, o jau po metų ji pašventinta ir čia aukotos pirmosios mišios. Pagal inžinieriaus Stasio Kimono projektą pradėta statyti 1924 metais, o jau po metų ji pašventinta ir čia aukotos pirmosios mišios.
Šalia muziejaus stūkso didžiausia Suvalkijoje medinė bažnyčia. Tai didžiausia rąstinė bažnyčia Lietuvoje. Ji Adomaičiams labai daug reiškia!
Višakio Rūdos bažnyčia
Višakio Rūdos Šaltinėlis
Maždaug už kilometro nuo bažnyčios yra gerai žinomas Višakio Rūdos šaltinėlis, kurio atsiradimo istorija nėra žinoma. Šaltinėlio kompleksą sudaro dvi koplyčios - viena viršuje, ant kalno, kuri buvo pastatyta, panaudojant senosios miestelio koplyčios rąstus, o kita - pakalnėje, šalia paties šaltinėlio, kurio vandeniui priskiriamos gydomosios savybės.
1927 metais virš šaltinėlio pastatytas naujas bokštelis, nupirkta nauja švč. Mergelės Marijos skulptūra. Žmonių pasakojimai byloja, kad šaltinėlis yra toje vietoje, kur ir apsireiškusi Mergelė Marija.
Kiti Įdomūs Faktai
- 1930 metais Kazlų Rūdoje pradėjo veikti ugniagesių komanda.
- Už šešių kilometrų nuo Kazlų Rūdos stūkso Ąžuolų Būdos vardu vadinamas miestelis. Pirmoje Lietuvos Respublikoje jo gatves puošė keli seni, mūriniai namai.
- Kazlų Rūdos savivaldybės pastato pašonėje galima rasti meniškai nutapytą sieną, kurią R.Žigaičio menų mokyklos mokiniai bei mokytojai papuošė itin gražia žinute - „Matyti galima tik širdimi.
- Bagotoji - pelėdų skulptūrų sostinė. Jų čia yra 25 ir kasmet tik daugėja.
Šiame parke, įsikūrusiame pačiame Kazlų Rūdos miesto centre, greta stadiono, galima ne tik pažaisti paplūdimio tinklinį, atsipūsti ant suoliukų ar pasimėgauti ledais, žiūrint į parko fontanus.
Kazlų Rūdos miesto skveras - miestiečių ir svečių atokvėpio vieta, išsiskirianti unikalia skulptūrine kompozicija, pasakojančia miesto atsiradimo legendą.
Miško muziejus pradėjo veikti 1983 m. senajame miškų urėdijos pastate.
Apibendrinant, Višakio Rūda ir jos apylinkės yra turtingos istorijos, gamtos ir kultūros paveldo. Nuo geležies gavybos tradicijų iki įkvepiančių sodybų, šis kraštas turi daug ką pasiūlyti lankytojams ir vietos gyventojams.