Renovacija: kas tai ir kodėl verta investuoti?

Renovacija - tai atnaujinimo ir modernizavimo veikla, kuria siekiama sumažinti energijos, tiekiamos buityje naudojamam karštam vandeniui ruošti bei gyvenamiesiems namams šildyti, poreikį. Daugelis svarsto, ar verta investuoti į renovaciją, tačiau verta pažvelgti į tai plačiau nei vien finansiniu aspektu. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl verta modernizuoti individualius namus, kokia valstybės parama teikiama renovacijai ir nuo ko pradėti renovacijos procesą.

Kodėl verta modernizuoti individualius namus?

Visų pirma, renovacija atsiperka namo savininkui, kuris patiria dideles patalpų šildymo ir vėsinimo išlaidas. Žinoma, renovacija - brangi investicija, tačiau ji gali atsipirkti greičiau, nei manome, jei atliekama racionaliai, renkantis kokybiškas medžiagas ir pasinaudojant renovacijai skirtomis subsidijomis ar parama. Pagal „Trias energetica“ modelį, pirmasis žingsnis visada turėtų būti energijos nuostolių mažinimas, išsaugant gyventojų šiluminį komfortą. O tam labai svarbu, kad būtų kokybiškai apšiltintas pastato stogas ir sienos. Modernizavimas naudojant mineralinę vatą „Knauf Insulation“ suteiks pastebimų rezultatų jau pirmąjį šildymo sezoną po renovacijos. Tik tada, kai bus sumažintas pastato energijos poreikis, norint jį patenkinti, reikėtų investuoti į atsinaujinančios energijos šaltinius, pvz.: saulės kolektorių, šilumos siurblį ar fotovoltines plokštes.

Jei nebus gerai apšiltintos pertvaros, t. y. Stogo ir sienų šilumos izoliacijos savybės B energetinei klasei pasiekti nurodytos nuo 2021 m. galiojančiuose naujuose techniniuose reikalavimuose. Pagal šiuos standartus stogų virš šildomų patalpų, kuriose temperatūra ne žemesnė kaip 16 °C, koeficientas U turi siekti ne daugiau kaip 0,15 W/(m²K). Virš nešildomos pastato dalies, t. y. Pasinaudokite programos „Daugiabučių pastatų renovacija“ parama.

Renovacijos privalumai

Dažniausiai svarstant apie renovaciją vertinama, kiek atnaujinus daugiabutį sumažės šildymo sąskaitos, išlaidos avarijoms, remontams, padidės būsto vertė, tačiau naudų yra daug daugiau.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovė Nijolė Genovaitė Graužinytė pabrėžia, kad renovacijos atsipirkimą reikėtų vertinti plačiau nei vien finansine prasme. „Atnaujinus daugiabutį, gyventojai ima kitaip rūpintis bendru turtu, atsiranda bendruomeniškumo jausmas ir atsakomybė už aplinką. Sutvarkius šildymo sistemą, apšiltinus sienas, išnyksta problema, kai vienuose butuose per karšta, o kituose - vos 15 laipsnių. Šiluma tampa tolygi, o gyventojai pagaliau gali jaustis patogiai - be striukių ir megztinių žiemą. Tai tikrasis renovacijos rezultatas, kurį sunku išmatuoti pinigais: šiltesni, jaukesni namai, geresnė savijauta ir tvaresnis požiūris į savo gyvenamąją aplinką“, - pasakoja ji.

Vilnius Tech Statybos fakulteto Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros docentas dr. Darius Kalibatas pažymi, kad renovacijos poveikis gyventojų kasdienybei juntamas iš karto - namuose pagerėja mikroklimatas, sumažėja drėgmės ir pelėsio rizika, o patalpose palaikoma tolygi temperatūra. „Apšiltintos sienos, sandarūs langai ir modernizuotos inžinerinės sistemos neleidžia šilumai išeiti laukan, o šalčiui patekti vidun. Taip namai tampa šiltesni ir sveikesni - nebesikaupia kondensatas, o kartu nesusidaro kvėpavimo takams žalingos sąlygos. Dar daugiau, įrengus oro rekuperacijos sistemas, patalpose nuolat cirkuliuoja šviežias oras, todėl patalpoms vėdinti nebereikia atidarinėti langų ir prarasti šilumos“, - sako D. Kalibatas.

Atnaujinus daugiabutį, apšiltinus fasadą, sutvarkius šildymo sistemą ar įrengus rekuperaciją, šilumos nuostoliai gerokai sumažėja, todėl ir sąskaitos už šildymą tampa mažesnės. Anot D. Kalibato, kuo daugiau investuojama į kokybiškus atnaujinimo sprendimus, tuo labiau sumažėja išlaidos ir padidėja renovacijos nauda. Atnaujintas daugiabutis tampa patrauklesnis ir rinkoje, pažymi D. Kalibatas. „Palyginus du panašius pastatus - vieną renovuotą, kitą ne - modernizuoto namo butų vertė visada būna didesnė. Tai lemia ne tik nauja išvaizda, bet ir geresnės konstrukcijos: renovacijos metu jos sustiprinamos, sutvarkomos susidėvėjusios sienų siūlės, atnaujinamas fasadas, pašalinamos drėgmės ir kondensato problemos. Tokie sprendimai prailgina pastato tarnavimo laiką ir užtikrina, kad būstas išliks patogus, šiltas ir patikimas dar daugelį metų“, - teigia jis.

Atnaujinus pastatus sumažėja šiluminės energijos sąnaudos, o kartu - ir į atmosferą išmetamo CO₂ kiekiai, kurie gali siekti šimtus tonų per metus. Kuo daugiau namų atnaujinama, tuo mažesnė tarša ir poveikis aplinkai. „Be to, tai tvari alternatyva naujai statybai - renovacija leidžia prikelti senus daugiabučius naujam gyvenimui, išvengiant didelės statybų metu susidarančios taršos. Tai ne tik energetiškai efektyvus, bet ir aplinkai draugiškas kelias į modernesnį, tvaresnį gyvenimą“, - teigia V. Trakimavičius.

Investuoti galima į įvairius dalykus. Pavyzdžiui, norintys gyventi moderniai, ekonomiškai ir gražiai vis dažniau pasirenka investavimą į daugiabučio namo renovaciją. Ar žinojote, kad renovuoto namo butų gyventojai net iki 70 proc. mažiau moka už šildymą? Taip pat tokiems gyventojams net iki 80 proc. sumažėja ir daugiabučio priežiūros išlaidos, o ką bekalbėti ir apie pagėrėjusią jų gyvenimo kokybę.

Valstybės parama renovacijai

Lietuvoje daugiabučių renovacijai taikoma valstybės parama, šiuo metu teikiama pagal fiksuoto įkainio kvietimą. Anot N. G. Graužinytės, paramos sistema veikia dviem etapais. „Dalis lėšų skiriama projektui parengti, techninei priežiūrai ir administravimui. Šios išlaidos kompensuojamos priklausomai nuo pastato naudingojo ploto. Kita dalis skiriama rangos darbams - tai pastato atnaujinimo, apšiltinimo ir inžinerinių sistemų modernizavimo išlaidos“, - teigia projektų vadovė.

Asmenims, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją ir dalyvaujantiems daugiabučio namo renovacijoje, valstybė padengia renovacijos išlaidas. Butų savininkai, turintys teisę į kompensaciją už šildymo išlaidas, norėdami, kad valstybė kompensuotų jų išlaidas daugiabučio namo atnaujinimui, turi balsuodami pritarti daugiabučio namo atnaujinimui.

„Kad atnaujintam pastatui būtų suteikta valstybės parama, po renovacijos jis turi pasiekti ne mažesnę kaip B energinio efektyvumo klasę ir ne mažesnį kaip 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų sutaupymą. Tokiu būdu valstybės parama užtikrina, kad rezultatas bus ilgalaikis, energiškai efektyvus ir naudingas tiek gyventojams, tiek aplinkai“, - sako N. Graužinytė.

Pagal atnaujintą daugiabučių modernizavimo programą butų savininkai gali plėsti balkonus iki 1,3 metro gylio, o ten, kur jų iki šiol nebuvo - įsirengti visiškai naujus. Numatytos ir gamtą saugančios priemonės, pavyzdžiui, ant pastato galima įrengti dirbtines lizdavietes čiurliams bei kitiems paukščiams, taip išsaugant biologinę įvairovę. Be to, finansuojamos ir naujos priemonės - priedangų daugiabučių rūsiuose, elektromobilių įkrovimo stotelių bei dviračių saugyklų įrengimas.

Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės taikant įprastinės bei tvarios skydinės renovacijos technologijas galioja iki 2026 m. balandžio 1 dienos. Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Svarbu žinoti! Renovacijos paskolą bei jos palūkanas socialiai remtiniems butų savininkams padengia valstybė, o ne kaimynai. Norėdami gauti kompensaciją iš valstybės gyventojai turi atitikti du reikalavimus. Pirma - jie turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą. Norint gauti kompensaciją, reikėtų daugiabučio namo administratoriui pateikti savivaldybės išduotą pažymą dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos.

Nuo ko pradėti renovacijos procesą?

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Vladas Trakimavičius pabrėžia, kad renovacijos procesas prasideda nuo pačių gyventojų sprendimo. „Pirmasis žingsnis - butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas, kuriame dauguma turi pritarti dalyvavimui daugiabučių atnaujinimo programoje. Vis dėlto prieš priimant tokį sprendimą būtina išsamiai susipažinti su renovacijos eiga, kvietimo sąlygomis, galimomis paramos priemonėmis ir reikalavimais. Visa svarbiausia informacija pateikiama tinklalapyje modernizuok.apva.lt, kur išdėstyti programos etapai ir finansavimo galimybės, renovacijos vadove būsto savininkui. Be to, patarimų galima kreiptis į renovacijos administratorius ar APVA specialistus, kurie padeda gyventojams pasiruošti ir tinkamai organizuoti visą procesą“, - teigia ekspertas.

Pasak Vlado Trakimavičiaus, renovacijos darbai prasideda nuo investicijų plano patvirtinimo, po kurio pasirašoma dvejų metų paramos sutartis. Vis dėlto, anot eksperto, praktikoje projektų įgyvendinimas dėl įvairių priežasčių gali užtrukti ir ilgiau - iki trejų metų. Užbaigus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą, butų savininkams išmokama valstybės parama bei pateikiami mokėjimo grafikai.

Mažoji renovacija

Kylant energijos išteklių, reikalingų šilumai pagaminti kainoms, gyventojai suskubo atnaujinti senas, neefektyvias daugiabučių šildymo ir karšto vandens sistemas: šilumos punktus bei vamzdynus. Aiškėja, kad gyventojų poreikis sumažinti būsimas sąskaitas už šildymą - didžiulis.

Mažoji renovacija - šilumos punkto bei šildymo sistemos modernizavimas bei jos sureguliavimas taip, kad visa į pastatą patenkanti šiluma būtų panaudota kuo efektyviau. Apskaičiuota, kad atlikus mažąją renovaciją, šilumos suvartojimą pastate galima sumažinti iki 25 proc.

Mažosios renovacijos metu galima atnaujinti šilumos punktą rūsyje, pakeisti susidėvėjusius vamzdynus name, įsirengti individualius šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą, termostatinius ventilius butuose. Svarbu tai, kad mažąja renovacija besidomintiems daugiabučių gyventojams „Kauno energijos“ specialistai namo šildymo sistemos būklę įvertina NEMOKAMAI ir, atsižvelgę į jos susidėvėjimą, pasiūlo atskirus sprendimus arba visą jų kompleksą.

Mažoji renovacija atliekama greičiau ir pigiau, negu kompleksinė daugiabučio renovacija, bet ji gali juntamai sumažinti sąskaitas už šilumą ir padidinti komfortą. Mažoji renovacija aktuali gyventojams, kurie negali investuoti į kompleksinę daugiabučio renovaciją arba jų namo negalima renovuoti dėl paveldosaugos ar kitų reikalavimų.

Vykdant mažąją renovaciją, seni elevatoriniai šilumos punktai pakeičiami naujais, automatizuotais, subalansuojamos šildymo sistemos įrengiant automatinius balansavimo ventilius. Vien įdiegus šias priemones, jau galima sutaupyti 15-25 proc. šilumos ir atitinkamai sumažinti sąskaitas už šildymą.

Siekiant didesnio sutaupymo, galima keisti radiatorius, įrengti ant jų termostatinius ventilius, keisti vamzdynus, jei yra galimybė - įrengti individualius šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemas, išmaniąją apskaitą, leidžiančią vienu metu nuskaityti karšto vandens skaitiklių ir / ar daliklių rodmenis butuose.

Ant radiatorių sumontavus termostatus, galima reguliuoti oro temperatūrą kambariuose. Ši galimybė gali būti patraukli, pavyzdžiui, mėgstantiems miegoti vėsesnėje patalpoje.

Kita efektyvi šilumos taupymo priemonė - automatinis karšto vandens temperatūros reguliavimas ir palaikymas stovuose. Tai reiškia, jog į visus butus bus tiekiamas vienodos temperatūros vanduo. Tai gali taupyti iki 30 proc. šilumos energijos karštam vandeniui šildyti.

Butų šilumos energijos, karšto vandens skaitiklius, termoreguliatorius ir šilumos daliklius galima prijungti prie duomenų surinkimo sistemos bei kaupti jų archyvą. Skaitiklių rodmenys surenkami nuotoliniu būdu, juos perduodant radijo bangomis arba internetu.

Skaičiuojama, kad, sutvarkius inžinerines sistemas, mokėjimai už suvartotą šilumą vienam butui sumažėtų vidutiniškai apie 15 Eur/mėn., o per šildymo sezoną - apie 90 Eur.

Renovuojant daugiabučio vidaus šildymo bei karšto vandens sistemas, name suvartojamos šilumos kiekį galima sumažinti iki 25 proc. Mažėjant suvartotos šilumos kiekiui, gyventojus pasiekia mažesnės sąskaitos už šildymą ir suvartotą karštą vandenį. Modernizavus šilumos punktą bei šildymo sistemą, šiluma butuose paskirstoma tolygiai. Esant temperatūros pokyčiams lauke, šilumos kiekis automatiškai padidinamas arba sumažinamas. Todėl pastatas neperkaitinamas, į jį tiekiama šiluma išnaudojama efektyviai. Atnaujinus vidines pastato šildymo ir karšto vandens sistemas, padidėja energinis pastato efektyvumas. Tai turi teigiamos įtakos ir būstų kainoms jame. Pakeitus vienvamzdę šildymo sistemą į dvivamzdę, gyventojams atsiranda galimybė būstus šildytis individualiai.

Mažosios renovacijos darbų kaina priklauso nuo daugiabučio dydžio bei darbų apimties. NEMOKAMAS konsultacijas apie preliminarią mažosios renovacijos darbų kainą daugiabučių gyventojams Kaune teikia „Kauno energijos“ specialistai. Prireikus, jie taipogi dalyvauja ir bendrijos susirinkimuose, kur atsako į realiu laiku kylančius klausimus, dalyvauja diskusijose.

„Kauno energija“ gyventojams, besinaudojantiems bendrovės teikiama mažosios renovacijos paslauga, sudaro itin palankias išsimokėjimo sąlygas - išsimokėti už mažosios renovacijos metu atliktus darbus galima dalimis per 36 mėn. be pabrangimo. Svarbu tai, kad norint bent iš dalies atnaujinti daugiabutį, gyventojams nereikia turėti kaupiamųjų lėšų ar skolintis pinigų projektui įgyvendinti.

Pernai valstybės kompensacija mažajai renovacijai atlikti siekė 30 proc. Dabar kelią skinasi dar vienas paramos projektas, orientuotas į senų, neefektyvių šilumos punktų atnaujinimą bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą.

Norint suspėti mažesnėmis sąskaitomis už šildymą ir karštą vandenį džiaugtis jau artėjančio šildymo sezono metu, būtina neatidėlioti ir darbus planuotis kuo anksčiau. Geriausia - pavasarį, vos šildymo sezonui pasibaigus. Mažajai renovacijai galima ruoštis ir vasarą. Tačiau, tokiu atveju, svarbu neužmiršti, jog sprendimus dėl daugiabučio atnaujinimo priima gyventojai bendrijos susirinkimų metu, todėl tai gali užtrukti. Laiko atima ir projekto ruošimas, derinimas su būstų savininkais.

Mitai apie renovaciją

Vis tik Kauno būsto modernizavimo agentūros atstovai kaskart susitikdami su miesto gyventojais išgirsta ir įvairiausių mitų. Būtent jie neretai ir „stabdo“ gyventojus priimti teisingą sprendimą.

Mitas Nr. 1: Renovacija paskatins pelėsio įsiveisimą

Daugiabučio renovacijos darbai tikrai negali paskatinti pelėsio įsiveisimo mūre. Pagrindinė pelėsio namuose atsiradimo priežastis - drėgmė ir prastas vėdinimas. Jei butas yra nevėdinamas, ventiliacija patalpose - užsikišusi arba įrengta netinkamai, tikėtina, kad greitai atsiras ir pelėsis. Internete galima rasti įvairiausių liaudiškų patarimų apie tai, kaip kovoti su namuose atsiradusiu pelėsiu. Vis tik svarbu suprasti, kad liaudiškos priemonės padės tik tuo atveju, jei pelėsio - labai nedaug, o jo židiniai dar neišplitę.

Mitas Nr. 2: Renovacija yra brangu

Žinoma, itin daug klausimų gyventojai turi apie namo renovacijos kainą. Ir nors kiekvienas atvejis - individualus, o konkrečias kainas galima sužinoti tik parengus investicinį planą, daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą remia ir valstybė. Programoje dalyvaujantys asmenys gali pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis ir gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms. Vis tik specialistai pastebi, kad neretai gyventojai labai nustemba sužinoję, jog galimybė pretenduoti į finansinę paramą visai nesusijusi su butų savininkų amžiumi. Finansiniai sunkumai gali užklupti įvairaus amžiaus žmonės. Dėl šios priežasties sunkiai besiverčiantys daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į namo renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimą. Tokiems gyventojams namo modernizavimas nekainuoja nei cento. Socialiai remtini asmenys, kurie turi teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą kredito ir palūkanų padengimui. Ką padaryti, norint pretenduoti į šią kompensaciją? Dėl pažymos apie gaunamas kompensacijas reikėtų kreiptis į Kauno miesto savivaldybę.

Mitas Nr. 3: Nerenovuoti namai yra sandarūs

Šaltuoju metų sezonu senos statybos nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai neretai skundžiasi dėl gaunamų didelių sąskaitų už šildymą. Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai akcentuoja, kad po renovacijos, inovatyvesnis bei modernesnis pastatas vidutiniškai gali sutaupyti 40-70 proc. jam šildyti naudojamos energijos. Tokie sutaupymai lengvai pasiekiami todėl, kad sovietmečiu statyti daugiabučiai namai neturėjo jokio apšiltinamojo sluoksnio. Vis tik atsiranda tokių gyventojų, kurie kategoriškai neigia tai, kad jų namas - nesandarus, nors ir yra senos statybos bei itin prastos būklės. Ir nors savo nuomonę turėti gali kiekvienas, specialistai tokių gyventojų visada pasiteirauja, ar jų gyvenamajame name buvo atliktas sandarumo testas. Absoliuti dauguma gyventojų pasako, kad ne. O jei šis testas nėra atliktas, tikrai negalima sakyti, kad pastatas - sandarus. Todėl net jei gyventojai ir nejaučia savo bute akivaizdžiai pučiančio vėjo, negalima teigti, kad būstas - sandarus.

Mitas Nr. 4: Paskolos renovacijai negalima grąžinti anksčiau

Natūralu, kad visi žmonės nori gyventi gražioje bei tvarkingoje aplinkoje. Juk namai - vieta, kurioje praleidžiama itin daug laiko. Vis tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis, net 90 proc. Lietuvoje esančių daugiabučių pastatyti iki 1993 metų. Tokie namai turėtų būti renovuojami. Vis tik neretai gyventojai būna įsitikinę, kad paskolos, skirtos daugiabučio namo renovacijai, negalima grąžinti anksčiau, taip sutaupant didžiąją dalį palūkanų.

Puiku tai, kad daugiabučių namų modernizavimą remia valstybė. Gyventojai gali pasinaudoti daline parama namų atnaujinimui, o taip pat ir gauti lengvatinę paskolą, išduodamą 20 metų laikotarpiui, su fiksuotomis 3 proc. Vis tik svarbu pabrėžti, kad šis laikotarpis - maksimalus, o ne terminuotas. Paskola renovacijai skirta padengti statybos rangos darbų išlaidas. Lengvatinė paskola yra grąžinama linijiniu būdu. Kiekvieną mėnesį gyventojai turi grąžinti fiksuotą paskolos dalį ir palūkanų normą, kuri yra apskaičiuota pagal likusią įsiskolinimo sumą. Kredito terminą pasirenka patys butų savininkai. Svarbu ir tai, kad paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą galima atidėti, o paskolą pradėti grąžinti tik pabaigus visus daugiabučio namo atnaujinimo darbus ir gavus valstybės paramą. Paskola ar jos dalys gali būti grąžinamos iš anksto, prieš sutartyje nurodytą grąžinimo terminą.

Valstybės paramos renovacijai sąlygos

Norėdami gauti valstybės paramą renovacijai, turite atitikti šias sąlygas:

• Po renovacijos pastatas turi pasiekti ne mažesnę kaip B energinio efektyvumo klasę.
• Po renovacijos pastatas turi pasiekti ne mažesnį kaip 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų sutaupymą.
• Asmenys, gaunantys būsto šildymo išlaidų kompensaciją, turi balsuodami pritarti daugiabučio namo atnaujinimui.

Ši lentelė apibendrina pagrindinius renovacijos aspektus:

tags: #viskas #apie #renovacija