Nekilnojamojo turto mokestis yra aktualus klausimas daugeliui Lietuvos gyventojų, ypač turint omenyje nuosavybės teises į įvairius objektus, tokius kaip parkavimo vietos, garažai ar sandėliukai. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, ar už kiemo aikštelę reikia mokėti nekilnojamojo turto mokestį, kokie yra mokesčio tarifai, lengvatos ir išimtys.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Įstatymas: Pagrindiniai Aspektai
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nekilnojamojo turto mokestį, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ). Mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus tam tikras išimtis.
Mokesčio Tarifai
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės. Savivaldybės atsižvelgia į įvairius kriterijus: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), taikomi šie mokesčio tarifai:
- Nuo 0,5 procento, kai vertė viršija 150 000 eurų, bet neviršija 300 000 eurų.
- Nuo 1 procento, kai vertė viršija 300 000 eurų, bet neviršija 500 000 eurų.
- Nuo 2 procentų, kai vertė viršija 500 000 eurų.
Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taikomi didesni neapmokestinamieji dydžiai ir atitinkamai mažesni tarifai.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Lengvatos ir Išimtys
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje. Taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų, o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų, neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų.
Neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.
Taip pat neapmokestinamas juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti, daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT (arba jo dalis) naudojamas tik nekomercinei veiklai, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų).
Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti.
Parkavimo Vietų Apmokestinimas
Finansų ministerijos atstovai yra teigę, kad parkavimo vietos požeminiuose garažuose, kurios kainuoja daugiau nei 20 tūkst. eurų, turėtų būti apmokestinamos papildomu nekilnojamojo turto mokesčiu. Jeigu parkavimosi vieta yra atskiras turto objektas ar atskirai stovintis garažas, tai yra papildomas turtas, kuris būtų apmokestinamas pagal antrąją skalę.
Vis dėlto, reikia suprasti, kad Vilniaus miesto kontekste praktiškai visos parkavimo aikštelės, šiltnamiai, sandėliukai ir kiti objektai, priklausantys butams, gali būti apmokestinti, ir mokesčio našta gali būti ženkli.
Elena Leontjeva: kas nutiks Lietuvos ekonomikai dėl naujų mokesčių?
Deklaravimas ir Sumokėjimas
Fiziniai asmenys, kurių turtas viršija 150 000 eurų (arba 200 000 eurų tam tikrais atvejais), nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d. Kiti mokesčių mokėtojai turi sumokėti mokestį ir pateikti deklaraciją iki kitų metų vasario 15 d.
Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.
Klausimai ir Atsakymai
Dažnai kyla klausimų dėl bendrijų veiklos ir mokesčių. Aptarsime keletą aktualių situacijų:
- Ar privaloma mokėti už kiemo valymą, jei nedaviau sutikimo? Už bendrojo naudojimo žemės privalomąją priežiūrą moka proporcingai visi savininkai.
- Ar gali bendrijos pirmininkas reikalauti didelių sumų už nebūtinus darbus? Pirkimai bendrijoje organizuojami vadovaujantis patvirtintu biudžetu ir sprendimais.
- Ar galiu atsisakyti mokėti už mašinų stovėjimo aikštelės įrengimą, jei neturiu automobilio? Jeigu daugiau nei pusė savininkų balsavo už naują bendrojo naudojimo objektą, visi turėtų prisidėti.
Ši informacija padės geriau suprasti nekilnojamojo turto mokesčio ypatumus ir atsakomybes, susijusias su nuosavybe Lietuvoje.
Privačios ir Viešos Aikštelės
Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.
Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės. Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos. Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai Fiziniams Asmenims: Apibendrinimas
Šioje lentelėje pateikiami nekilnojamojo turto mokesčio tarifai fiziniams asmenims, priklausomai nuo bendros mokestinės vertės ir šeimos aplinkybių:
| Statinių bendra mokestinė vertė | Tarifas (standartinis) | Tarifas (šeimoms su vaikais) |
|---|---|---|
| Iki neapmokestinamojo dydžio (150 000 eurų / 200 000 eurų) | 0% | 0% |
| Nuo neapmokestinamojo dydžio iki 300 000 eurų / 390 000 eurų | 0,5% | 0,5% |
| Nuo 300 000 eurų iki 500 000 eurų / 650 000 eurų | 1% | 1% |
| Virš 500 000 eurų / 650 000 eurų | 2% | 2% |