Šis straipsnis skirtas nušviesti probleminius dalykus, susijusius su Lietuvos pasipriešinimu sovietinei agresijai 1944-1946 metais. Tai sąmoninga pastanga, sąlygota esamo šaltinių bazės bei mokslinių tyrinėjimų lygio.
Bendroji Charakteristika
Pasipriešinimas užgrobėjui 1944-1953 m. yra visuma, kurią sudaro ofenzyvinis (1944 m. vasara-1946 m. pavasaris) ir defenzyvinis (nuo 1946 m. vasaros) etapai. Ši periodizacija yra pirmasis partizaninių kovų etapas. Laisvės kovų 1944-1946 m. nusipelno atskiro monografinio tyrinėjimo.
Medžiagos pažinimą stabdė tiek šaltinių trūkumas, tiek slaptas jų pobūdis. Iš prieinamos medžiagos galima paminėti J.Lukšos-Daumanto "Partizanus". Mūsų tikslas - nušviesti 1944-1946 m. veiklą, kovą, tikslus ir siekius, kovos pobūdį ir jos galios šaltinius. Taip pat norime atskleisti pasipriešinimo kovos mastus ir poveikį, slopinimo priemones ir būdus.
Lietuvos okupacija 1940-1990
Šaltiniai
Lietuvoje didžiausia šaltinių 1944-1946 m. archyve bei paskelbta spaudinių pavidalu. Vertingi yra atsiminimai ir užrašai, nuotraukos, saugomi muziejuose, bibliotekose, asmeniniuose archyvuose. Tačiau gausios archyvinės medžiagos yra tik nedidelė dokumentų, egzistavusių tikrovėje, dalis. Dalis archyvų pateko priešui į rankas arba dingo be žinios. Kita dalis nebuvo skirti sunaikinti, buvo dedami į slaptus archyvus jau nuo 1944-1945 m.
Dokumentai buvo slepiami įvairiais būdais: suvynioti į tūtas, stiklinius butelius ir užkasta į žemę, paslėpta pas patikimus žmones. Taip 1980 m. buvo rastas archyvas, užkastas Šiaulių rajone. Nuo 1989-1990 m. patys gyventojai, nors tai ir buvo susiję su didele rizika, prisidėjo prie archyvų paieškos.
Nuo 1989-1990 m. saugomos bylos buvo ir tebėra aprašymo stadijoje, nuo 1992 m. pasikeitė pats archyvo pavadinimas, pakito bylų numeracija ir t.t. 1996-1997 m. šaltinius bei jų tyrinėjimus leido Lietuvos genocido tyrimo centras.
Archyvo padalinio Lietuvai archyvas ėmė formuotis 1945 m. pradžioje - kovo mėn. Šiandien yra saugoma apie 0,5 mln. vienetų bylų, leidžiančių susipažinti su 22-iejų buvusių fondų ypatybėmis. Palyginus su 1953 m., 1994 m. padaugėjo informacijos apie 1944-1946 m. laikotarpį. Literinės bylos buvo užpildyti daugiausia 1944 m. liepos-gruodžio mėn. ir kartais 1945 m. pradžios medžiaga. Didžioji bylų dalis tolesnei apskaitai nebuvo imamos.
Pagrindiniai Archyvai
- Lietuvos ypatingasis archyvas
- Centrinis operatyvinis archyvas (duomenys apie 1941-1945 m.)
- KGB Baltarusijos padalinio archyvas
Problemos ir Iššūkiai
Raštvedybą, vienokių ar kitokių dokumentų trūkumas buvo nuolatinis 1945-1946 m. Partizanai 1944-1945 m. kovinių operacijų, ypač valsčių centrų puolimo metu, susidūrė su dokumentų trūkumu. 1954 m. buvo sunaikinta daug periferinio lygio 1945-1947 m. archyvinės medžiagos.
Reikėtų atkreipti dėmesį į bendrąją sovietinių dokumentų patikimumo arba falsifikacijos problemą. Yra dvi kraštutinės nuomonės: originalus arba klastotės. Pasipriešinimo dokumentai, skirti aprūpinti legendomis agentūrą, taip pat pasitaiko.
Pasipriešinimo Etapai
PRADŽIOS ETAPAS. 1944 m. VASARA-1945 m.
1944 m. Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sąjūdis. Vidurio Lietuvos partizanų sąjūdis. Pietų ir Vakarų Lietuvos partizanų organizavimasis. Partizanų kovos pradžia ir pirmosios kautynės. Priešo pajėgos ir dislokacija. Antipartizaninė taktika. Žlugimas. Okupantų gruodžio puolimas ir Kalėdų operacija. Sausio-vasario operacijos. Partizanų veiksmai žiemojimo periodu. Okupantų pavasarinis puolimas. Pavasario kovos taktika.
PRADŽIOS ETAPAS. 1945 m. VASARA-1946 m.
Karinio-politinio "ceitnoto" aplinkybės. Okupantų veiksmai Pasipriešinimo demoralizacijos ir dezorganizacijos linkme. Okupantų karinis puolimas. 1945 m. vasara. Slopinimo priemonės. Partizanų veiksmai 1945 m. Kulminacinio periodo veiksmai. 1945-1946 m. Okupantai: pabaigos pradžia. "Priešrinkiminė kova". "Rinkimų" akcijos žlugimas. Okupantų taktikos pokyčiai.
Partizanų Apygardos
- 3-ioji Šiaurės LLA apygarda - LLA Panevėžio apygarda
- 3 LLA Vytauto apygarda
- LLA Didžiosios Kovos apygarda
- LLA Šiaulių apygarda ir Žemaičių Legionas
- LLA Žemaičių Legiono rinktinės
- Lietuvos partizanų Lydžio rinktinė ir LLG Jurbarko partizanų grupė
- Tauro apygarda
- Tauro apygardos rinktinės
- (Dzūkų) rinktinės susiformavimas
- Dzūkų grupė
Partizaninis karas Lietuvoje 1944-1953 m.
Okupantų Taktika ir Dokumentacija
NKVD vidaus bei pasienio kariuomenės štabų žvalgybos skyriais centralizuojant medžiagą apie antiokupacinę veiklą. Vėlesnio laikotarpio medžiagoje (nuo 1944 m.) privalančiais kaupti skirtingą, viena kitą papildančią informaciją. padalinių (NKVD ar NKGB) literinės bylos vis dėlto nėra paprasti dubletai. Dar 1944 m. NKVD "banditų" sampratoje buvo tik 1941 m. agentai (bandit odinočka). Tik nuo 1945 m. galime skirti prie kariaujančių su okupantais žmonių.
1944 m. agentūrinės bylos ar išaiškinimai neatspindi Pasipriešinimui, kaip reiškiniui, kaip struktūrizuotai organizacijai. 1945 m., užbaigus vesti pirmąsias operatyvinės įskaitos bylas. Literinės bylos ir ja remiantis buvo užvedama byla-formuliaras arba agentūrinė byla. Duomenys buvo renkami tol, kol asmuo suimamas ar tiksliai nustatoma jo mirties faktas. Išaiškinimų tą patį darė ir apskričių NKVD-NKGB skyriai. Dalis ankstyvųjų bylų buvo tik ataskaitose, o ne tikrovėje.
1944-1946 m. skyrius jau nuo 1944 m. fiksavo išaiškinimo bylas. Taip pat istorijos klastotojų grupės 1958-1963 m. vykdė veiklą Lietuvos teritorijoje karo ir pokario metais. Tai buvo daroma baudžiamųjų bylų ir parengti bendros dezinformacinės programos kontekste.