Vlado Algirdo Bumelio Turtas, Verslas ir Požiūris į Biotechnologijas

Vladas Algirdas Bumelis - žinomas Lietuvos verslininkas, mokslininkas ir antrepreneris, kurio veikla apima biotechnologijų sritį. Šiame straipsnyje apžvelgsime V. Bumelio požiūrį į verslą, investicijas ir biotechnologijų perspektyvas Lietuvoje.

Vladas Algirdas Bumelis laidoje „Proto industrija“

Verslo Filosofija ir Lyderystė

V. Bumelis teigia, kad versle svarbiausia yra strategija ir strateginė drausmė, o tai reiškia, kad reikia vykdyti pasirašytą strategiją. Jis išskiria penkias vertybes:

  1. Būti lyderiu savo segmente.
  2. Laikytis strateginės drausmės.
  3. Būti atviram pokyčiams.
  4. Būti išradingam, nedaryti, kaip visi.
  5. Daryti gerai, arba nedaryti nieko.

Anot V. Bumelio, formulė, kaip tapti lyderiu, yra 99 proc. darbo ir 1 proc. talento. Jis mano, kad lyderis turi turėti viziją ir suprasti, ką nori pasiekti gyvenime. Galvoju, kad tik antrepreneriai gali būti lyderiais. O būti antrepreneriu nėra lengva.

V. Bumelis save apibūdina kaip antreprenerį, o ne mokslininką ar verslininką. Kadangi tam, kad tapti antrepreneriu, reikia ir mokslo, ir verslo. Mokslas lavina analitinį protą, kuris yra būtinas, norint analizuoti situaciją, numatyti ateitį, judėti į priekį. Todėl geri antrepreneriai yra vizionieriai. Jie kitaip mato pasaulį.

Investicijos ir Biotechnologijų Perspektyvos

V. Bumelis mano, kad jeigu norime turėti gerą rinką, turime orientuotis į Ameriką. Yra posakis, kad jeigu nori dirbti biotechnologijos srityje, turi būti Amerikoje. Jei tu nesi Amerikoje, tu ne biotechnologijose. Pagal užsakymus, 70 proc. mano verslo yra Amerikoje, tik 20 proc. Europoje, o 10 proc. visur kitur, pvz., Azijoje (Kinijoje, Japonijoje).

Jis kritiškai vertina Lietuvos susitelkimą į krepšinį, teigdamas, kad didelį įnašą į BVP gali duoti tik pramonė ir mokslas. V. Bumelis mano, kad Lietuva turi du gerus dalykus: krepšinį ir biotechnologijas. Lietuvos bėda ta, kad mūsų kompanijos labai mažos. Todėl, kad jeigu darai daugiau apyvartos, gauni daugiau pelno, o tai reiškia, kad turi daugiau pinigų investicijoms.

Jis investuoja į naują gamybos ir tyrimų kompleksą „Celltechna“ Vilniaus rajone, skirtą ląstelių pagausinimui ir organų spausdinimui. Vienas jų gamintų produktus iš mikrobinių ląstelių, kitas - iš žinduolinių ląstelių, trečias - iš kamieninių ląstelių, įskaitant trimatį biospausdinimą (angl. 3D bioprinting). Tai yra trys fabrikai, taip pat didžiulis mokslo centras, kuris bus skirtas mokslo tyrimams, ir dar vienas nedidelis kompleksas, skirtas genų terapijai. Pirmiausia numatoma įgyvendinti genų terapijos komplekso projektą.

V. Bumelis siūlo investuoti ir valstybei. Jis teigia siūlęs valstybei dalyvauti statant naują gamybos ir tyrimų kompleksą, tačiau kol kas konkretaus atsako nesulaukęs. Iš kur darys tuos milijardus, iš tų nedidelių investicijų, kurios čia vyksta dabartiniu metu, kai padalija pinigėlių vienam, antram ar trečiam? Juos (pinigus - BNS) galima pririnkti tik iš didelės biotechnologijų industrijos.

Lietuva yra tikrai gera šalis vystyti mokslinius tyrimus - turime daug protingų, biologijos moksluose paruoštų žmonių. Čia tikrai nėra didelių problemų, universitetai ruošia žmones, nėra jie blogesni. Visi lietuvaičiai esame protingi, investicinės sąlygos yra geros.

Genų Terapija ir Vaistų Kūrimas

V. Bumelis akcentuoja genų terapijos svarbą ir galimybes. „Genų terapija dabar yra top biotechnologijose ir biofarmacijose, vystosi pasakiškais tempais. Galiu pasakyti, kad visa JAV yra genų terapijos bume ir mes čia tai puikiai galime vystyti“, - sakė V.Bumelis.

Genų terapija yra medicinos ateitis – štai kaip | Daktaras Nafiseh Nafissi | TEDxToronto

Klientas sako, kad įrodė, jog toks ir toks baltymas veikia modelį, t. y. ląstelę arba gyvūnėlį. Vadinasi, turėtų veikti ir su žmonėmis. Tada klientas prašo mūsų padaryti baltymą, kurį jie įleistų žmogui ir padarytų klinikinius tyrimus, kad įsitikintų, ar jis tikrai veikia. Tuomet mes sukuriame technologiją ir išduodame klientui buteliuką. Jis jį pasiima ir eina daryti klinikinių tyrimų. Jei pasisekė - gerai. Jei nepasisekė - ir jiems, ir žmonijai negerai.

Jis pabrėžia, kad įmonė nori padėti žmonėms, sukurti vaistus, kurie padėtų gydyti sunkias ligas. Nedirbame vien dėl pinigų. Norime padėti žmonėms, sukurti vaistus, kurie padėtų gydyti sunkias ligas.

Kokybės kontrolė nustato, ar pagamintas produktas atitinka reikalavimus, ar ne. Yra 22, kartais 25 parametrai. Jeigu nors vienas neatitinka, produktas keliauja į šiukšlių dėžę, o jo vertė kartais yra vienas, kartais du, o kartais ir du su puse mln. eurų. Perdaryti ar pataisyti to produkto negali. Jeigu nors vienas parametras neatitinka, vadinasi, produktas netinka klinikiniams tyrimams. Tai reiškia, kad jį gamindami kažkur padarėme klaidą, o už klaidas reikia mokėti. Negali dirbti gerai, turi dirbti puikiai. Jeigu darysi gerai, nieko gyvenime nepasieksi.

Jeigu už 4 000 buteliukų užsakymą gauni 4 mln. eurų, tai vienas buteliukas kainuoja 1 000 eurų. Svarbiausia - pasitikėjimas. Jei nesugebi užsakovams sukurti pasitikėjimo tavimi, tuomet jie pas tave neateis. Jeigu praradai pasitikėjimą - žlugo tavo verslas. Todėl pasitikėjimas yra svarbiausias dalykas kuriant verslą.

Turto Vertė

V. Algirdas Bumelis patenka į turtingiausių Lietuvos žmonių dešimtuką. Pirmąjį turtingiausių žmonių dešimtuką užbaigia „MG grupės“ prezidentas Darius Mockus (1,02 mlrd. eurų), „Biotechpharmos“ valdybos pirmininkas Vladas Algirdas Bumelis (720 mln. eurų), „Kesko Senukų“ grupės prezidentas Artūras Rakauskas (710 mln. eurų) bei „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis (640 mln. eurų).

Turtingiausi lietuviai

Pagal žydų filosofiją, yra dvi turto rūšys. Vienas yra nekilnojamas, kurį lietuviai labai mėgsta, o kitas - kilnojamas. Kilnojamas turtas yra galvoje. Jo niekas negali atimti, jis niekada nenuvertėja. Tai yra geriausias turtas. Nekilnojamas turtas yra kančia, daugiau nieko. Nekilnojamo turto esmė sukurti gerą kilnojamąjį turtą, nes tik kilnojamas turtas sukuria pridėtinę vertę.

Valstybės Prioritetai ir Biotechnologijos

Vyriausybė tvirtina, kad biotechnologijos yra prioritetinė ekonomikos vystymosi sritis, kuri iki 2030 metų turėtų sudaryti bent 5 proc. šalies BVP. Užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ nurodo, kad dabar gyvybės mokslų sektorius - šalyje veikia 72 biotechnologijų kompanijos - negeneruoja net 1 proc. BVP.

Rodiklis Dabartinė Situacija Tikslas (2030)
Biotechnologijų indėlis į BVP Mažiau nei 1% 5%
Veikiančių biotechnologijų kompanijų skaičius 72 Nėra nurodyta

tags: #vladas #bumelis #turtas