Šiame straipsnyje panagrinėsime profesoriaus Vlado Lašo gyvenimą ir jo reikšmingą indėlį į Lietuvos mediciną bei mokslą. 1966 m. Švenčiant Vasario 16 dieną, tinka ir yra reikalinga susimąstyti dėl jos minėjimo pobūdžio.
Lietuvos žemėlapis
Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos
Mirtys. Sausio 2 Kaune mirė prof. Vladas Lašas. Buvo gimęs 1892 sausio 3 Paupės viensėdy, Rokiškio vis. ir aps.
Nuo Vytauto D. univ. Kaune įsteigimo (1922) įsijungė į akademinį darbą ir buvo ilgametis medicinos fakulteto dekanas (1924 - 1940).
Akademinė Veikla ir Indėlis į Mokslą
Vadovavo fiziologijos ir fiziologinės chemijos katedrai. Paskelbė savo srities vadovėlių ir mokslinių studijų: Vitaminai (1939 ir 1946), Lietuvos gyventojų mitimas (1942), Mitybos mokslo pagrindai (1945), Raumenų ir nervų sistemos fiziologija (1950), Analizatorių fiziologija (1954), Virškinimo ir mityboj fiziologija (1956) ir kt. (dalis veikalų parengti su savo bendradarbiais).
Apskritai, Lietuvos mokslininkų, taip pat ir su gamta susijusių asmenų, ją tyrinėjusių ir apie ją rašiusių gyvenimai ir darbai buvo aprašinėjami daug kartų. Neretai jie jau turi solidžią istoriografiją.
Atminimo Įamžinimas
Negalėtume sakyti, kad paminėtieji mūsų biologijos mokslo kūrėjai lieka užmarštyje. Atvirkščiai - pastaraisiais dešimtmečiais šių asmenybių atminimo renginiai tapo pasikartojančiais beveik kas penketą ar dešimtį metų.
Profesorius Vladas Lašas
Kultūrinis ir Politinis Kontekstas
Nereikia ypatingo įžvalgumo suprasti, jog sovietai daro daug pastangų užsienio lietuvių visuomenei suklaidinti, siekdami pripratinti ją prie Lietuvos okupacijos kaip prie pastovaus fakto ir nutildyti jos balsą, keliamą už mūsų krašto valstybinę laisvę. Viena tam tikslui naudojamų priemonių yra Lietuvos komunistų raginimai užsienio lietuviams bendradarbiauti - žinoma, okupacinės valdžios nustatytais būdais ir kontrolėje - su kraštu kultūros srityje.
Kartu sovietai stengiasi įkvėpti mums tariamojo politinio realizmo, kuris, pagal jų tikslą, palaipsniui privestų prie Lietuvos nepriklausomybės panaikinimo pripažinimo. Kitaip sakant, sovietai siekia, kad užsienio lietuviai taptų pirmais naujoje istorijoje išeiviais, kurie, turėdami emigracijoje visą laisvę, galėdami nevaržomai reikšti savo nuomonę, būdami saugūs nuo sovietų persekiojimų, - paaukotų savo tautos, lietuvių tautos laisvę.
Žmogus ir Pasaulis
Esame įpratę girdėti standartinį posakį: žmogus atėjo pasaulin. O ir mes patys žiūrime į naujagimį kaip į naują ateivį šeimon, tauton, pasaulin. Mes žiūrime į jį tos kasdieninės, praktinės filosofijos akimis ir manome, kad naujasis ateivis yra toks pat lietuvis, kaip ir mes, nes atėjo iš lietuviško pasaulio, t. y. Deja, tikrovėje taip nėra. Naujagimis ateina pasaulin, bet be savojo pasaulio.
Tas savasis pasaulis turi ateiti į naujagimį ir jį palaipsniui formuoti. Kūdikis tėra tikrovinė galimybė, pajėgi pasisavinti rastąjį pasaulį tokį, koks jis smelkiasi į jo vidų. Jei tas jo aplinkinis pasaulis yra lietuviškas, tai jis suformuos ir lietuvišką vaiką bei jaunuolį. Bet jeigu tas jį gaubiantis pasaulis (aplinka) yra nelietuviškas, vaikas ar jaunuolis pasisavins nelietuvišką pasaulį, nors jo tėvai ir būtų lietuviai.
Klaidinga yra manyti, kad lietuvių tėvų vaikas savaime ateina iš lietuviško dangaus ir kad automatiškai jis yra lietuvis, nesvarbu, kokį pasaulį pasisavintų. Juk kiekvienam augančiam žmogui jau nuo pat mažens reikia vadinamos egzistencinės erdvės t. y. aplinkos, įtakojančios jo vidaus pasaulį. Tokią erdvę palaipsniui sudaro: tėvai, auklėtojai, draugai ir vis platėjanti bendruomenė, kurios puoselėjami dvasiniai lobiai nejučiomis sruvena į augantį ir pasisavinantį vaiką bei jaunuolį.
Egzistencinę erdvę galėtume suprasti ir fizine - materialine prasme, nes ji taip pat reikalinga, nors, formavimo prasme, ji yra neesminė. Ji žmogų kiekybina, t. y. praturtina materialine - fizine prasme kaip ir visus žmones, bet nekokybina, t. y. neformuoja vienokia ar kitokia linkme. Pvz. žmogui yra būtinas maistas, oras, vanduo, bet tie dalykai žmogaus nedaro nei lietuviu, nei anglu, nei kitokiu.
Medikai: kompensuojamųjų sąrašą papildę vaistai gelbsti gyvybes
Šis straipsnis skirtas prisiminti ir pagerbti profesoriaus Vlado Lašo atminimą, jo indėlį į Lietuvos mediciną ir mokslą. Jo darbai ir atsidavimas įkvepia naujas kartas mokslininkų ir medikų.