Pneumonija, arba plaučių uždegimas, yra rimta kvėpavimo takų liga, kuri gali būti mirtina, ypač vaikams. Kasmet nuo šios ligos pasaulyje miršta apie 1,4 mln. vaikų. Sužinokime daugiau apie šią ligą, jos priežastis, diagnostiką ir gydymą.
Pneumonijos paveiktas plautis
Pneumonijos apibrėžimas ir priežastys
Pneumonija - tai plaučių uždegimas, kurį paprastai sukelia bakterinės arba virusinės infekcijos. Plaučių uždegimas (pneumonija) - tai ūminis infekcinis plaučių audinio uždegimas, kai mikroorganizmams patekus į plaučius alveolėse susikaupia edeminio skysčio ir uždegiminių ląstelių. Ji gali paveikti gilesnius plaučių audinius nei bronchitas, kuris yra kvėpavimo takų uždegimas, ir gali pasireikšti tokiais simptomais kaip karščiavimas, kvėpavimo sutrikimai ir krūtinės skausmas; plaučių rentgeno nuotraukose tokiais atvejais paprastai matomas baltas atspalvis.
Tyrėjų duomenimis, pneumoniją gali sukelti įvairūs infekcijos sukėlėjai, tačiau dažniausias visuomenėje įgytos (nesunkios ir sunkios) ir ankstyvos hospitalinės pneumonijos sukėlėjas yra pneumokokas (Streptococcus pneumoniae). Antrasis pagal dažnį sukėlėjas - hemofilas (Haemophilus influenzae). Dažniausi vėlyvos hospitalinės pneumonijos sukėlėjai - gramneigiamos bakterijos ir auksinis stafilokokas. Jos priežastis gali būti ir daugiau kaip vienas sukėlėjas.
Žmogaus nosiaryklėje ir burnoje tarpsta įvairių patogeninių mikroorganizmų - Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Streptococcus pyogenes, Mycoplasma pneumoniae, Moraxella catarrhalis ir kt. Predisponuojantys veiksniai sutrikdo apsauginius kvėpavimo takų ir plaučių mechanizmus, todėl patogeniniai mikroorganizmai nesunaikinami. Sukėlėjų į plaučius gali patekti trimis būdais - aspiraciniu, inhaliaciniu ir hematogeniniu. Dažniausias yra aspiracinis būdas.
Dažniausias visuomenėje įgytos pneumonijos predisponuojantis veiksnys yra ūminė virusinė respiracinė infekcija. Respiraciniai virusai pažeidžia kvėpavimo takų epitelį, skatina sekreciją nosiaryklėje. Padidėjus sekreto kiekiui nosiaryklėje, jame padaugėja potencialių pneumonijos sukėlėjų.
Kiti galimi pneumonijos sukėlėjai Chlamydia pneumoniae yra bakterijos, galinčios sukelti kvėpavimo takų infekciją, lemti plaučių uždegimą, sinusitą, bronchitą. Kvėpavimo takų infekciją gali sukelti daugiau nei 200 virusų, įskaitant RSV, adenovirusus, enterovirusus, rinovirusus ir koronavirusus.
Rizikos veiksniai
Svarbiausi hospitalinę pneumoniją predisponuojantys veiksniai yra sutrikusi sąmonė, susilpnėjęs kosulio refleksas, intubacija, dirbtinė plaučių ventiliacija. Infekcijos sukėlėjai patenka iš aplinkos nuo kitų ligonių, medicinos darbuotojų ar lankytojų.
Aspiracinei pneumonijai būdinga plaučių audinio destrukcija, apatinių skilčių bei viršutinių skilčių užpakalinių (2-ojo, 6-ojo, 9-ojo ir 10-ojo) segmentų uždegimas.
Prevencija: Skatinkite vaikus dažnai plauti rankas, tokių pačių rekomendacijų laikykitės ir patys. Produktyviausias plovimas, kai rankos muiluojamos bent 20 sekundžių.
Pneumonijos simptomai ir diagnostika
Sergant pneumonija, gali pasireikšti įvairūs simptomai. Rečiau būna negausus, epizodinis skrepliavimas, kartais iškosima kraujo, randasi krūtinės skausmas, dusulys ramybės metu. Senų žmonių pneumonija gali pasireikšti silpnumu, įvairaus laipsnio sąmonės sutrikimu. Ligonis gali nekarščiuoti.
Auskultuojant plaučius, tam tikroje plaučių dalyje girdėti smulkių drėgnų karkalų arba krepitacija, rečiau - bronchinis ar susilpnėjęs kvėpavimo garsas, perkutuojant plaučius - duslumas, sustiprėjęs balsinis virpėjimas, bronchofonija. Neretai ligos pradžioje karkalų negirdėti (nors jau yra rentgeninių pneumonijos požymių). Normalūs plaučių auskultacijos garsai (tai pasitaiko iki 20 proc. atvejų).
Visais atvejai, kai įtariama pneumonija, būtina atlikti priekinę ir (būtinai) šoninę krūtinės ląstos rentgenogramas (pastaba: atlikus tik priekinę rentgenogramą, gali būti nepastebėta 2-ajame, 6-ajame, 9-ajame ir 10-ja- ame segmentuose esanti infiltracija). Todėl krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą gali tekti kartoti. Plaučių uždegimui būdinga leukocitozė, leukocitų formulės nuokrypis į kairę, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis. Kai pneumonija sunki, dažnai būna hipoksemija.
Kraujo pasėlis indikuojamas, kai visuomenėje įgyta pneumonija yra sunki ar esama bakteriemijos požymių (šaltkrėtis, sutrikusi mikrocirkuliacija). Kraujo pasėlis yra mažai jautrus (bakterijos išskiriamos iki 20 proc.), tačiau labai specifiškas tyrimo metodas.
Mikrobiologinį skreplių tyrimą reikėtų atlikti prieš pradedant vartoti antibiotikų. Tepinėlio, dažyto Gramo būdu, mikroskopija, atsižvelgiant į ligos klinikinius simptomus, yra jautrus ir specifiškas metodas aptikti daugelį patogeninių mikroorganizmų: (Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Staphylococcus aureus.
Kai plaučių uždegimas yra sunkus ar yra legionelinės infekcijos prielaidų (įkvėpus legionelėmis užsikrėtusio vandens aerozolio ir pan.), tikslinga atlikti pneumokoko ir (ar) legionelės antigeno tyrimą šlapime.
Bronchoskopija indikuojama į intensyviosios terapijos skyrių paguldytiems ligoniams, kuriems yra imunodeficito būklė ir jų pneumonijos eiga iš karto yra sunki. Tokiems asmenims atliekama bronchoskopija ir protekcinė šepetinė biopsija arba bronchoalveolinis lavažas (BAL).
Pneumonijos slauga
Apie devyniasdešimt procentų ūminių pneumonijų dabar jau yra gydomos ambulatoriškai. Kitaip tariant, vaikai gydomi namuose. Gydymui skiriami antibiotikai.
Jei pneumonija nekomplikuota, pakanka dešimties dienų kurso. Jei išryškėja kokių nors komplikacijos, šiuos vaistus prireikia vartoti dvi ar keturias savaites.
Slaugos Diagnozės: [Šiame skyriuje turėtų būti pateiktos dažniausios slaugos diagnozės, susijusios su pneumonija sergančiais vaikais. Informacijos apie slaugos diagnozes šiame dokumente nėra.]
Slaugos Planas Ir Tikslai: [Šiame skyriuje turėtų būti pateiktas slaugos planas ir tikslai, skirti pneumonija sergantiems vaikams. Informacijos apie slaugos planą ir tikslus šiame dokumente nėra.]
Lentelė 1. Slaugos planas ir tikslai.[Ši lentelė turėtų apibendrinti slaugos planą ir tikslus, skirtus pneumonija sergantiems vaikams.
Devintoji tema: Visuomenėje įgytos pneumonijos diagnostika ir gydymas (antroji dalis)
Ką galima pamatyti rentgeno nuotraukoje?
Susipažinkime su tuo, ką gali ir ko negali parodyti rentgeno nuotrauka.
- Šešėliai ten, kur jų būti neturėtų: Auglys arba infekuotas skystis esant pneumonijai plaučių srityje matomi aiškiai, kadangi piktybiniai audiniai ir skysčiai kur kas tankesni nei patys plaučiai, ir nuotraukoje ryškiai matomos tamsios dėmės. Auglys širdies arba skrandžio srityje greičiausiai bus ne taip ryškiai matomas arba netgi nematomas, kadangi tankumu širdies, skrandžio ir auglio audiniai kone nesiskiria.
- Perlūžę šešėliai ten, kur turėtų būti tiesūs: Sulaužytas šonkaulis paprastai matomas visiškai aiškiai, ypač jei lūžio galai šiek tiek persiskyrę, tačiau nedidelis įskilimas gali būti nematomas. Apskritai rentgenas nepatikimas identifikuojant bet kokius mažesnius nei dvylikos milimetrų diametro objektus
- Nenormaliai dideli arba maži šešėliai: Rentgenas sugeba išryškinti pernelyg padidėjusią širdį. Infarktas nepakeičia širdies dydžio arba formų, astmos priepuolis nepakeičia nieko plaučiuose, taigi rentgeno nuotrauka atrodys normaliai, net jei pacientas išties serga. Tačiau vis dėlto tai nėra tikslus prietaisas Normali krūtinės ląstos nuotrauka neretai nudžiugina rūkalius. Jei gi joje matomi pirmieji emfizemos požymiai, rūkaliai jau prisiekinėja nedelsiant mesti rūkyti. Esant emfizemai, plaučių audinys paprasčiausiai nyksta, taigi plaučių zona nuotraukoje atrodo tamsesnė nei normaliu atveju. Tačiau rentgenas vis dėlto gan netikslus prietaisas ir negali parodyti patamsėjimo anksčiau, o ne tuo etapu, kai daugumos plaučių audinių jau nebėra. Taigi „pirmasis emfizemos požymis“ rentgeno nuotraukoje iš tikro reiškia jau toli pažengusią ligą.
Plaučių rentgeno nuotrauka
Osteoporozės pažeisti kaulai nuotraukoje taip pat atrodo šviesiau nei paprastai, tačiau prieš tai, kol toks pokytis taps pastebimas, turi išnykti bent penkiasdešimt procentų kaulų audinio, todėl pirminė osteoporozės diagnozė pagal rentgeno nuotrauką, kaip ir emfizemos atveju, liudija apie jau sunkią ligos formą.
Analizuojant esamą ligą arba traumos pasekmes, rentgenas taikomas gan sėkmingai, tačiau jis, kaip ir kiti instrumentinių tyrimų būdai, pateikia tik skaičiukus ir paveiksliukus, kuriuos gydytojas turi apdoroti ir apgalvoti. Todėl svarbiausias informacijos šaltinis bus jūsų papasakojimas, kaip jaučiatės. Apgalvojęs jūsų pasakojimą, gydytojas gali gauti papildomos informacijos paskyręs įvairias analizes ir tyrimus, ir kuo jis talentingesnis nustatydamas diagnozes, tuo mažiau analizių ir testų jums prireiks.