Lietuvių kalba pasižymi turtinga linksnių sistema, kurios taisyklingas vartojimas yra būtinas norint aiškiai ir rišliai reikšti mintis. Šiame straipsnyje nagrinėjamas linksnių vartojimas, ypatingą dėmesį skiriant kilmininko linksniui.
Linksnių vartojimas yra linksnių sakymas žodžių junginyje bei sakinyje ir suteikimas jiems tam tikros reikšmės. Vadinasi, linksnių vartojimas yra ne tiek morfologijos, kiek sintaksės dalykas. Morfologijai čia rūpi tik linksnio forma, pavyzdžiui, kad būtų nulis, nulio, nulį, o ne nulius, nuliaus, nulių, nes tai nevartotinos tarminės galūnės.
Pavyzdžiui, sakome galininką Rašyk nulį, bet po neigiamojo galininkinio veiksmažodžio - kilmininką Nerašyk nulio, o Nerašyk nulį būtų klaida.
Iš lentelės matyti, kad lietuvių kalbos linksniai pagal reikšmes nėra vienodi. Kilmininkui, naudininkui, galininkui ir įnagininkui būdinga tai, kad jais dažniausiai reiškiamas objektas, t.y. asmuo ar daiktas, į kurį krypsta veiksmas. Tie keturi linksniai tartum sudaro atskirą grupę, tačiau iš jų visų galininko objekto reikšmė yra pati stipriausia ir būdingiausia. Vardininkas - tai įprastas veikėjo žymėtojas. Be to, dažnai jis žymi būvį, nors mūsų dienomis tą reikšmę iš jo kiek galėdamas stengiasi paveržti įnagininkas. Nuošaliau nuo visų linksnių stovi vietininkas. Tai linksnis, pagal vaidmenį sakinyje artimiausias prieveiksmiams, nes paprastai reiškia tik aplinkybes, dažniausiai vietos. Ir visiškai atskirai nuo kitų linksnių stovi šauksmininkas. Reikšmių jis neturi. Daugiausia reikšmių turi ir sakinyje įvairiausiai vartojami lietuvių kalbos kilmininkas ir įnagininkas.
Kilmininkas vartojamas, reiškiant priklausymą kam nors, vardą, kilmės arba nuolatinio gyvenimo vietą, medžiagą, iš kurios daiktas padarytas, daikto paskirtį.
Pavyzdžiui:
- Už dviejų kilometrų nuo Užuožerių kaimo, palei Kavarsko vieškelį, buvo didelis dvaras.
- Po pietų susirinko visi Ramūnų kaimo vyrai.
- Vai, jus nukalkit aukso žiedelį.
Neigiamas veiksmažodis reikalauja neiginio kilmininko papildinio, o prie jo tuo pačiu linksniu priderinamas pažyminys. Seniai nemačiau tavęs nusiminusio.
Taip pat, kilmininkas vartojamas su žodžiais, tokiais kaip atgarsis, įtaka, pagrindas, prasmė, proga, su veiksmažodžiais daryti, rasti, turėti. Pvz., Darė įtakos (ir įtakų). Turėjo atgarsio (ir atgarsį).
Dažniausios Klaidos Vartojant Kilmininką
Dažnai pasitaiko klaidų, kai kilmininkas vartojamas netinkamai. Štai keletas pavyzdžių ir taisyklingi variantai:
Klaidingai: Panašūs netikslumai yra ir kituose pavyzdžiuose.Taisingai: Panašių netikslumų yra ir kituose pavyzdžiuose.
Klaidingai: Ar yra sąsiuviniai viena linija?Taisingai: Ar yra sąsiuvinių viena linija?
Klaidingai: Šiame darbe pasitaiko trūkumai.Taisingai: Šiame darbe pasitaiko trūkumų.
Klaidingai: Dėl to susidaro trukdymai.Taisingai: Dėl to susidaro trukdymų.
Klaidingai: Jam atsitiko visokiausios bėdos.Taisingai: Jam atsitiko visokiausių bėdų.
Klaidingai: Gamyboje įvyko žymūs pakitimai.Taisingai: Gamyboje įvyko žymių pakitimų.
Klaidingai: Čia pasiekiami geri rezultatai.Taisingai: Čia pasiekiama gerų rezultatų.
Klaidingai: Šios ligos padaugėjo.Taisingai: Šių ligų padaugėjo.
Kitos Linksnių Vartojimo Taisyklės ir Pavyzdžiai
Naudininkas
Su naudininku nevartojame būdvardžių godus, -i, šykštus, -i. Pvz., Nebūk toks godus turtams (= turtų). Harpagonas buvo šykštus pinigams (= pinigų).
- Reikia pasitikėti jaunimui (= jaunimu).
- Kas dabar tikės skerdžiui (= skerdžiumi)?
- Jie užjautė seseriai (= seserį).
- Rašinius atneškite sausio 12-ai dienai (= 12-ą dieną, iki sausio 12-os dienos).
- Studentė išvyko praktikai (= į praktiką).
- Čia gera vieta fotografavimui (= fotografuoti).
- Mums neišspręsti šio uždavinio (= Ne mums išspręsti šį uždavinį. Mes neišspręsime šio uždavinio).
Galininkas
Prie veiksmažodžio valdomo galininko linksnio papildinio turime priderinti vardinės dalies arba pažyminio žodžius galininko linksniu.
- Ji padarė tave laimingą.
- Jis padarė šią moterį laimingą.
- Pirmą kartą matau tave tokį išsiblaškiusį.
- Mokytoja paprašė juos būti atidesnius.
Galininko nevartojame su neigiamuoju veiksmažodžiu (nėra neiginio galininko). Bylą (= Bylos) valstiečiai nelaimėjo. Neužmiršime juos, žuvusius (= jų, žuvusių) už mūsų ateitį.
Įnagininkas
Įnagininku pasakome priemonę, įrankį, instrumentą.
Būsenos pasikeitimą reiškiantys veiksmažodžiai pasidaryti, tapti, virsti vartojami su daiktavardžio įnagininku arba vardininku. Darius pasidarė išsiblaškėlis (ir išsiblaškėliu). Tu tapai smalsuole (ir smalsuolė).
Nevartokime įnagininko reikšti veikėjui su neveikiamosios rūšies dalyviais ar nuolatinei būsenai (paprastai su veiksmažodžio būti formomis). Šypsojosi mergaitė, saule (= saulės) nubučiuota. Beveik visi mokytojai yra įvairių sąjungų nariais (= nariai).
Vietininkas
Vietininku reiškiame veiksmo vietą, laiko tarpą ir retais atvejais būdą ar būvį su kokybės atspalviu. Tau akyse dangaus šviesa. Kieme taškės, braidė ligi kelių po purvyną. Kad tamsiame vidurnakty nežuvę / Pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėt.
Nevartokime vietininko veiksmo būdui, ypatumui, sąlygoms; būsenos esmei, pagrindui, priežasčiai, rezultatui; kiekiui, apimčiai, riboms; iš veiksmo kylančiai aplinkybei ar antraeiliam veiksmui; būsenos turėtojui ar sukėlėjui netiesiogiai reikšti. Netvarkos priežastis yra apsileidime (= apsileidimas). Turi perskaityti knygas programos apimtyje(= programoje nurodytas knygas). Jis gerai nusimano televizoriuose (= apie televizorius, išmano televizorius). Tobulinasi kompiuteriuose (= kompiuterių srityje). Pirmo trimestro bėgyje (= Pirmą trimestrą) daug dirbau. Darbo eigoje (= Darbe, dirbant) išryškėjo jų atkaklumas. Atsakymo lauksiu laike trijų dienų (= tris dienas).
Taisyklingas linksnių vartojimas yra būtinas norint sklandžiai ir aiškiai reikšti mintis lietuvių kalba.
tags: #vlkk #turtingas #kilmininkas